Ar aidės medžioklės ragas Pamario giriose ?

Ar kada nors einant per girą jums teko girdėti medžioklės rago melodiją? Vargu. Daugeliui ne medžiotojų toks instrumentas tikriausiai asocijuojasi su kunigaikščių ar kilmingųjų bajorų medžioklėmis, kokias matė tik filmuose. O šiais laikais…

Gražvydą Railą, sėkmingai pasirodžiusį pirmajame Lietuvos medžioklės ragų šaukinių konkurse, pasveikino Šilutės medžiotojų draugijos pirmininkė Nijolė Endrikaitienė.

„O kodėl ir ne!“ – paprieštarautų Kulynų medžiotojų klubo medžiotojas Gražvydas Raila, neseniai sugrįžęs iš Kaune, A. Stulginskio universitete vykusios tarptautinės miško, medžioklės ir gyvulininkystės technologijų parodos „Sprendimų ratas 2017“. Šios parodos metu įvyko pirmasis medžioklės ragų šaukinių konkursas. Šio konkurso projekto vadovas ir idėjos autorius – Marijampolės kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestro vadovas Audrius Pučinskas, subūręs studentų medžioklės ragų ansamblį Aleksandro Stulginskio universitete bei Marijampolės miškų urėdijoje.
Minėtasis šilutiškis Gražvydas Raila iš pirmojo medžioklės ragų šaukinių konkurso sugrįžo laimėjęs A kategorijoje antrąją vietą. Iš viso varžėsi 21 pūtikas, A grupėje, be Gražvydo, buvo dar penki konkurentai, tarp jų ir mergina iš Lenkijos. Beje, kaimyninėje šalyje retai kur medžioklės praeina be medžioklės rago šaukinių.
„Kodėl antrą, o ne pirmą vietą?“ – klaustelėjau profesionalaus muzikanto ir medžioklės mėgėjo Gražvydo. „Džiaugiuosi, kad ne pirmą… Vadinasi, dar turiu galimybių tobulėti“. Gražvydas patyliukais užsiminė, kad jį aplenkęs medžiotojas kartu yra ir Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestro pirmasis trimitininkas…
Gražvydas iš konkurso sugrįžo kupinas entuziazmo ir noro skatinti Pamario krašto medžiotojų klubus ieškoti bendraminčių nusistovėjusias medžioklės tradicijas paįvairinti medžioklės rago melodijomis. Tuo labiau, kad Vilniaus pučiamųjų ragų klubo „Tauro ragai“ kolektyvas yra išleidęs leidinį „Lietuviški medžioklės šaukiniai“. Šiame leidinyje yra natos, aprašymai ir rekomendacijos, kokia proga koks medžioklės rago šaukinys tinka. Būdamas muzikos mokytoju, Gražvydas mielai galėtų organizuoti draugijos nariams kursus ir pamokytų, kaip elgtis su neįmantriu muzikiniu medžioklės instrumentu, susuktu iš platėjančio varinio vamzdžio su pūstuku ant galo.

Galbūt šį procesą paskatins ir Gražvydo iniciatyva, kuriai džiugiai pritaria ir Šilutės medžiotojų draugijos pirmininkė Nijolė Endrikaitienė, šiemet pirmą kartą Šilutėje iškilmingai paminėti medžioklės globėjo Šv. Huberto dieną. Ta proga Šilutės Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčioje lapkričio 3-ios vakarą bus aukojamos šv. Mišios, į kurias kviečiami visų Pamario krašto medžiotojų klubų nariai su šeimomis ir draugais, su klubų vėliavomis, kitokia atributika. Mišių metu skambės ir medžioklės rago melodijos. Gros pučiamųjų instrumentų kolektyvas.

Petras Skutulas

Medžioklės ragas, tai pučiamasis muzikinis instrumentas, naudojamas skelbti medžioklėje tam tikrus

Taip pučiamas medžioklės ragas. Skrybėlė – bene privalomas medžioklės trimitininko atributas.

signalus, padedančius sėkmingai, kultūringai organizuoti medžioklę. Ragų signalai naudojami prisimenant senąsias Lietuvos didžiųjų kunigaikščių medžioklės tradicijas.
Medžioklėje nuaidėjęs rago gausmas, skelbiantis varymo pradžią, suvirpina širdį, priverčia susikaupti ir su nerimu laukti atbėgančio žvėries, tarsi pabudina, įpareigoja būti budriam. Sumedžiotų žvėrių pagerbimas taip pat sunkiai įsivaizduojamas be medžioklės rago garsų.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Neretai daugelis net nepagalvoja, kodėl jaučiasi nelaimingi, lyg juos kamuotų nuolatinės pagirios, nors alkoholio nevartojo nė lašo. Tokį „malonų“ jausmą taip pat sukelia ir stresas, nuovargis, blogas maistas bei nekokybiškas miegas. Norint švytėti, pasitikėti savimi ir jaustis puikiai, vertėtų sunerimti dėl savo ir savo vaikams diegiamų gyvenimo įpročių, nes be tinkamos mitybos, gero poilsio, fizinės veiklos ir dvasinio tobulėjimo veikiausiai kasdienės šypsenos veide gali taip ir neatsirasti. Apie tai, kodėl nusprendė pakeisti savo gyvenimo būdą ir kaip visai šeimai sekasi

Kaip parduoti būstą?

Keičiate gyvenamąją vietą, tačiau dar nepardavėte savo senojo būsto? Jie taip, čia rasite patarimų, kaip greitai ir už gerą kainą parduoti būstą. Norint parduoti būstą svarbu suprasti, kad tai nėra vienos dienos darbas, šis procesas gali užtrukti amžinybę. Kad taip neatsitiktų, svarbu žinoti, ko reikia sėkmingam pardavimui.  Kriterijai, į kuriuos verta atsižvelgti norint parduoti būstą:   Dokumentacija Rinka Pateikimas Reklamos platinimas Bendravimas su potencialiu pirkėju Sutartis Dokumentacija Įsitikinkite, ar galite parduoti būstą. Tai turėtų būti pirmas žingsnis kurio privalote imtis.

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą