Aplinkosaugininkai primena stintautojams laikytis taisyklių

stintautiPrasidėjus stintų sezonui, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena stintauti atsakingai, laikytis galiojančių taisyklių ir po žvejybos nepalikti šiukšlių. 

„Pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie stintas, neabejotinai suklus ir žvejai mėgėjai, kurie patrauks į pajūrį. Norisi atkreipti visų žvejų dėmesį, kad jie būtų atsakingi ir šias žuvis gaudytų laikydamiesi visų reikalavimų bei taisyklių“, – teigia Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Pasak aplinkosaugininko, stintų pažvejoti užsimanę žvejai turėtų prisiminti, kad žvejybos metu visada privalu turėti žvejo mėgėjo bilietą. Taip pat įsiminti, kad stintų žvejybos metu galima naudoti ne daugiau 4 įrankių ir ne daugiau 12 kabliukų.

„Jei į žvejybą atėjote su viena meškere, ant jos galite kabinti 12 kabliukų. Jei atsinešėte 2 meškeres –  po 6 kabliukus, jeigu 3 meškeres –  po 4 kabliukus, jei 4 – po 3 kabliukus ant kiekvienos meškerės. Taip pat, noriu atkreipti dėmesį, kad sužvejotų stintų kiekis neribojamas. Tačiau žvejai turi nepamiršti, jeigu žvejojama ne nuo ledo, visas kitas pagautas žuvis, išskyrus stintas ir plekšnes, turite nedelsiant paleisti atgal į tą patį vandens telkinį“, – apie pagrindines žvejybos taisykles kalbėjo aplinkosaugininkas.

Pasak V. Marozo, žvejai mėgėjai turi pasirūpinti žvejybos vietos sutvarkymu, rinkti po žvejybos šiukšles.

„Dar vis aktualu pasikartoti, kad prieš žvejybą ir po žvejybos privaloma sutvarkyti žūklės vietą, t. y. 5 m spinduliu nuo žvejybos vietos turi būti surinktos visos komunalinės atliekos, kurios vėliau turi būti išmestos į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius“, – priminė viršininkas.

 

Aplinkosaugininkai kviečia žvejus būti sąmoningais ir laikytis mėgėjų žvejybos taisyklių bei tausoti gamtą ir jos išteklius.

„Kiekvienam traukiančiam į žvejybą norisi priminti, kad visos taisyklės ir reikalavimai kuriami ne šiaip sau. Vienas svarbiausių tikslų – noras išsaugoti žuvų išteklius. Nepamirškite, kad visi žvejybos ribojimai yra įteisinti stengiantis išsaugoti įvairių rūšių žuvis, o ypač tas, kurios žvejojamos labiausiai. Taip suteikiant joms galimybę neršti, gyventi ir išsaugoti jų populiaciją. Tad, prasidėjus ir stintų gaudymo sezonui, pareigūnai tikrins, ar laikomasi visų taisyklių ir žvejojama atsakingai“, – akcentavo viršininkas.

Jei žvejojama nesilaikant Mėgėjų žvejybos taisyklių, pvz., naudojama daugiau kabliukų nei leidžiama, asmeniui  gali grėsti administracinė bauda iki 60 eurų. O jei pasitaikytų, kad žvejys žvejoti traukia nešinas draudžiamu, ne mėgėjų žūklės įrankiu, pvz., statomu tinklu, tinkliniu ekranu ar didesniu nei 1 metro skersmens tinkliniu samteliu, jam gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir grėsti bauda nuo 120 iki 300 eurų bei konfiskuoti draudžiami įrankiai.

Aplinkos apsaugos dep. inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Draudikai perspėja apie dažnėjančias automobilių ir jų dalių vagystes

Draudikai atkreipia dėmesį, kad pavasarį kartu su gamta pabunda ir vagys. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kovo mėnesį pastebimai išauga automobilių ir jų dalių bei įrangos vagysčių skaičius. Populiariausi tarp ilgapirščių – BMW ir „Toyota“ markių automobiliai, o dažniausiai vagystės įvyksta didžiuosiuose šalies miestuose. „Lietuvos draudimo“ surinkti duomenys rodo, jog bendras lengvųjų automobilių vagysčių skaičius 2023 m. išaugo 35 proc. (lyginant su 2022 m.). Padaugėjo ir dėl automobilių vagysčių patiriami nuostoliai – automobilių vagysčių nuostoliams padengti per metus suma padidėjo 170

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Taip pat skaitykite