Apie Užgavėnes ir saulę užtūpusią Morę…

FONDASŠilutės muziejus įgyvendina projektą „Kaip lietuvininkai ypatiškas šventes šventė“. Prieš Užgavėnes pakvietė šilutiškius pasiklausyti apie Užgavėnių papročius. Apie tai porino etnologė Gražina Kadžytė.

2015-ųjų metų Užgavėnės Ventės rage. Romo Tarvydo nuotr.

 

Mažojoje Lietuvoje Užgavėnes šventė iki XVI amžiaus. Muziejaus etnografė Indrė Skablauskaitė priminė 1428 m. pasirodžiusį H. Beringerio pamokymą, esą per Užgavėnes vyksta velnių šokiai, o garbingi žmonės leidžia moterims persirengti vyriškais drabužiais, berniokiškais paltais ir panašiai, kas Dievo yra uždrausta.
Tačiau ne visi Mažojoje Lietuvoje laikėsi šio pamokymo. Vėliau šiame krašte įvairių švenčių šventimas buvo reglamentuojamas norminiais karalių potvarkiais. Vienu tokiu norminiu potvarkiu XVIII a. buvo uždrausti Užgavėnių karnavalai, o nepaklusniųjų laukė didelės baudos…
Žemaitiškas Užgavėnių modelis
Pasak etnologės G. Kadžytės, Lietuvą perdengė žemaičių Užgavėnių mados. Per Užgavėnes deginama Morė, Lašininis grumiasi su Kanapiniu, po kiemus vaikštantys persirengėliai linki gerų metų, pašiepia laiku nesukūrusius šeimos ar kitokių negerovių prisidariusius.
Tokie karnavalai kadaise vykdavę per visą mėsėdo laikotarpį. Tas metas yra simboliškai aprėmintas. Pirmąją Kalėdų dieną šeimininkė ant stalo dėdavo papuoštą virtą kiaulės galvą. Vėliau po truputį buvo valgomos ir kitos kiaulės dalys, kol į Užgavėnių šiupinį belikdavo įmesti uodegą, kojūgalius, ir kitokius galelius. Taip būdavę valstiečių trobose, kur maisto nedaug. O dvaruose maisto netrūko, iki pat gavėnios būdavo žaidžiama, dūkstama.
„Ką mes dabar turime kaip neeilinę šventę, tai anksčiau buvo tik pati pabaiga. Per Užgavėnes pabaigdavo nunešioti kaukes, o iš tų nunešiotų draiskalų ir Morę padarydavo, ir kostiumų likučius į laužą sumesdavo“, – pasakojo etnologė.
Morė – blogis
Dabar madinga gaminti gražias, net meniškai padailintas Mores. Senos nuotraukos byloja ką kita. Iš jų Morė „žvelgia“ be akių, šypsenos – tikra baidyklė ar pamėklė, suraišiota iš šiaudų, skudurų. Pamėklės rankos – be plaštakų, pirštų, ji neturi kojų. Anot etnologės G. Kadžytės, Morė nėra žmogus. Užtūpusi saulę, surenkanti bėdas iš žmonių ji yra blogis….
Blogis šio krašto žmonėms buvo šaltis, badas, ligos, tarpusavio pykčiai. „Blogis – gudrus, jis nori apsimesti, atrodyti, kaip ir mes, įsibrauti į būrį ir pradėti mus keisti pagal save, kad taptume kaip jis: akis lyg ir turime, bet nematome, ausis turime, bet verkiančio, pagalbos prašančio negirdime, liežuvį turime, bet jis neapsiverčia pasakyti gerą žodį, rankas turime, bet jomis neapkabiname…“ – porino etnologė.
Žemaičiai Morę meistraudavo ant senos, be apkausto rogių pavažos stipino arba specialiai šiam reikalui jos viduryje įtvirtinto kuolo užmaudami darbui netinkamo vežimo ratą. Morė vežiojama sukiojosi, mostagavo rankomis, iš žmonių rinkdama visokiausią blogį.
Morės norima atsikratyti, išstumti, sunaikinti, sudeginti. Deginimas – tai apsivalymas. Sudegindami Morę, išvaduojame saulės ratą, ji kils vis aukščiau į dangų ir atsivers pavasarį drauge su šiltomis ir giedromis dienomis.
„Patobulintos“ Morės
Vėlesniais laikais atsirado Morių atmainų – karikatūros, išjuokiančios visuomenėje nepriimtiną elgseną ar apsirengimo stilių. Morė atspindėjo tai, kas neatitinka bendrosios nuomonės, dorovės, bendruomeninės elgsenos standartų.
Ar ne todėl šiandieninės Morės vaizduojamos didžiakrūtės, su auskarais bamboje?..
Keičiantis visuomenės gyvenimui, jos atspindžių rasdavosi Užgavėnių karnavaluose: čigonai, žydai, prekybininkai, daktarai. Kaimo žmogui prisijaukinus gyvūnus, jų kaukių atsirado Užgavėnėse. Žmonių per metus sukaupti nuotykiai atsispindėdavo karnavalų vaidinimų scenose.
Pasak etnologės, Užgavėnės – gražus margumynas persirengėlių, keliaujančių iš namų į namus, šeimininkių klausiant, ar šios leidžia palinksminti. Jei šeimininkė sutinka, užeina, jei ne – namus aplenkia.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų nutukimo atvejų kasmet vis daugėja, o tokiai statistikai didžiulę įtaką daro įvairiausi veiksniai: pradedant netinkamu gyvenimo būdu ir baigiant genetiniais faktoriais. Skaičiuojama, kad Lietuvoje antsvorio turi kas penktas paauglys, todėl itin svarbu kuo anksčiau pastebėti nutukimo priežastis bei įvertinti galimas pasekmes, o apie tai plačiau pasakoja gydytoja dietologė Aušra Jauniškytė-Ingelevičienė. Nebėra aktualu vien suaugusiems Anot medicinos specialistų, daugiausia antsvorio turinčių paauglių pastebima nuo 12 metų, todėl nutukimo rizika jau seniai nebėra aktuali

Pigūs kūrybiniai namų puošybos elementai

Pasipuošti namus gali kiekvienas. Net ir vaikai. Svarbiausia įsigyti reikalingas priemones, kurios užtikrins, kad net ir patys sudėtingiausi darbeliai bus atliekami be jokio vargo. Ypač svarbu skatinti vaikus mokytis namų dekoravimo, kadangi per puošybą vaikai atranda naujų dalykų, lavina fantaziją, mokosi. O juk nėra nieko svarbiau, kaip kad mokytis kuriant. Ar ne taip? Tekstūrinis kartonas yra puiki medžiaga gaminanti padėkliukus kavai. Raskite formą, spalvą, storį ir specialiomis žirklėmis kirpkite kartoną. Rekomenduojamos žirklės, kurios kirpdamos kuria tam tikrus raštus. Paprasta, greita

Ugniagesiai dėl grėsmės Kalėdas sutikti be atlyginimų mitinguos V. Kudirkos aikštėje

Antradienį Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje, 11 val. savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai rinksis į mitingą. Pagrindinis ugniagesių reikalavimas – užtikrinti jiems tokį finansavimą, kad būtų įmanoma įgyvendinti Vyriausybės deleguotas funkcijas. Anot jų, šiuo metu dėl netinkamo lėšų skyrimo ugniagesiai gruodį gali likti be darbo užmokesčio. Savivaldybių ugniagesiai gelbėtojai teigia, kad kitų metų finansavimo planai problemų ne tik nespręs, bet padidins. Jie primena, kad dalyvauja gesinant apie pusę visų šalies gaisrų, t. y. jiems tenka 11000-13000 išvykimų per metus. Dažniausiai kaimuose ir atokiose

Laiškininkai atvyks naujomis pašto mašinomis

Šilutės rajono savivaldybės vadovai ir seniūnai susitiko su AB Lietuvos pašto tinklo direktoriumi Jonu Sadausku ir Klaipėdos filialo direktore Vida Pikčiūniene. Už pašto teikiamas paslaugas ir jo operacijas atsakingas J. Sadauskas pristatė Lietuvos pašto naujoves ir kas keisis Šilutės rajone. Švėkšnoje ir Šilutėje Šilutės rajone beliks stacionarūs Šilutės ir Švėkšnos paštai, visur kitur gyventojams paslaugas teiks mobilieji paštininkai, pas klientus vyksiantys automobiliais. Tokia pertvarka numatyta kitų metų pradžioje. Dvejus metus dvylikoje Lietuvos savivaldybių teritorijų jau veikia tokia paslauga, šiuo metu