Alfredas Stasys Nausėda: „Tegul gerumas lydi kiekvieną!“

Po šventų Kalėdų, gruodžio 27 d., kai 2019-ieji jau ėjo į pabaigą, interviu „Pamario“ laikraščiui davė Seimo narys Alfredas Stasys NAUSĖDA. (Visą interviu skaitykite penktadienį „Pamario“ laikraštyje.)

Alfredas – Laukėme, laukėme, o štai jau ir Kalėdas atšventėme… Kokios jos buvo, kokia nuotaika prabėgus didžiosioms metų šventėms, ar daug įspūdžių?

– Mielas klausimas, smagu nuo to pradėti pokalbį. Ir Kūčių vakarienė, ir šventos Kalėdos yra šeimos šventė. Tradicijas išsaugojome, ant Kūčių stalo buvo 12 patiekalų, plotkelę dalijomės, palinkėjome vieni kitiems sveikatos, gerumo. Per šventąsias Kalėdas suvažiavo dukros su šeimomis. Dovanų gavo padainavę ar eilėraštį padeklamavę.

Smagu pastebėti, kaip kasmet jaunimas aukštyn stiebiasi. Turiu šešis anūkus. Kaip mano senelis sakydavo, reikia šešių sūnų ar šešių anūkų, kad prireikus karstą neštų savi, o ne svetimi…Toks ir mano noras: kad Lietuvoje būtų gausios šeimos, nebūtų vienišų žmonių. Yra tėvų ar senelių, kurių artimieji išvažiavę į užsienį. Svetimi parūpina lėkštę sriubos, bet ar to jiems labiausiai reikia?

Žmogui svarbiausia artimasis šalia, kad apkabintų, dėmesiu sušildytų, pasikalbėtų. Vienatvė slegia ir skaudina.Prisiminkime laikus, kai nebuvo pensijų, socialinių išmokų, kitokios paramos. Senatvėje savo tėvais rūpinosi vaikai, kurie perimdavo ūkį ir pareigas.

Senas žmogus turėdavo ir šiltą kampą, ir sotų kąsnį iki gyvos galvos. Dabar kažkaip visa tai užkrauna valdžiai, tiksliau tiems dirbantiems ir mokesčius mokantiems žmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms. Seimas priėmė 2020 metų valstybės biudžetą – storiausia riekė skirta socialinei paramai: pensijoms, pašalpoms, vaikams, neįgaliesiems ir panašiai.

– Žinau jaunų šeimų, kurios vadinamuosius vaiko pinigus (dabar jau bus po 60 eurų kas mėnesį, gausioms šeimoms, neįgalius vaikus auginančioms – po daugiau) kaupia vaiko mokslams, o nemažai šeimų tuo pinigus pravalgo ar net kartais prageria. Vargu ar vaikas pajunta jam skirtus pinigus?

– Pagirtina vaiko pinigus kaupti jo mokslams. Esu „Pamariui“ ir anksčiau sakęs, kad remti reikia tuos, kurie kabinasi į gyvenimą, dirba, tvarkosi, vaikais rūpinasi.

Gal nueita ne tuo keliu. Sunku viską kontroliuoti, tačiau už nieką duodami pinigai žmogų gadina, bent jau taisytis tikrai neskatina. Išlaikytinio įpročiai eina iš kartos į kartą. Esu įsitikinęs, jog kaime gyvenanti šeima dirbdama gali pragyventi ir be pašalpų bei kitos paramos, bet, žiūrėkite, daržas usnimis apėjęs, svogūno nepasisodins, nėra minties karvę turėti, kiaulę užsiauginti, vištas lesinti.

– Viena žinoma Šilutės moteris, „Pamario“ laikraščio skaitytoja, jus, kaip Seimo narį, apibūdino taip: dalykiškas, santūrus, nerezga intrigų ir nepabėgo iš bendraminčių komandos, su kuria atėjo į Seimą.

– Norėčiau padėkoti už tokį įvertinimą gal ir avansu. Taip, į Seimą atėjau su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovų komanda, ne viskas ir visada joje gerai, kaip ir šeimoje ar kolektyve. Tačiau atėjau darbu prisidėti, kad būtų geriau. Netyliu, pasakau, gaunu guzų… Gyvenimas mane daug ko išmokė. Kai girdžiu demagogiją, kartais nesusilaikau.

– 2019-ieji metai prabėgo. „Pamarys“ juos pavadino Rusnės metais. Pritariate?

– Taip. Estakada pastatyta ir plačiu keliu jau galima važiuoti, jį užbaigs atšilus orams. Pagarba premjerui Sauliui Skverneliui, kad išgirdo rusniškius, suprato, pažadėjo estakadą ir tai padaryta. Pamenu, perdaviau premjerui aplanką dėl estakados, greitai pajutau, kad visa tai labai stropiai išnagrinėta…

Žinoma, sulaukiau kritikos, kodėl svarstant biudžetą atsiėmiau siūlymą statyti estakadą. Kaip ten sakoma, jog žingsnis atgal yra pasiruošimas šuoliui į priekį? Pasirinkau tai. Be šūkavimo iš Seimo tribūnos, kai Vyriausybė dirbo vos dvi savaites.

Tegul įsigilina, susiskaičiuoja, įsivertina galimybes. Ir pastatė tą estakadą. Dabar mano rūpestis – Šilutės krašto polderiai. Prisidėjau, kad yra sukurtas filmas. Aplinkos ministerijos suvaržymai negerina sąlygų mūsų krašte nei paukšteliams, nei žvėreliams, o žmogui gyvenimas vis labiau apsunkintas.

Upių valyti neleidžia. Žuvų neliko…Tarpukariu šiame krašte buvo 65 tūkstančiai karvių, iš viso gyvulių buvo per 150 tūkstančių. Tuo metu ne pašalpas mokėjo, o dirbti skatino, 7 pienines pastatė.

– Vieną rūpestį jau apibūdinote aiškiai ir paprastai: būtina valyti Nemuną ir kitas mūsų krašto upes, tvarkyti polderių sistemą, melioraciją. Kas dar įsimintino jums buvo 2019 metais?

– Džiaugiuosi Šilute. Gražėja tvarkomas miestas. Gražiai papuošta Kalėdų eglė. Darbų matau daug, jų dar bus. Tik derėjo centrinėje gatvėje atsodinti visus naujus medžius. Mano sodyboje taip pat teko senus iškirsti, bet 600 atsodinau.

Yra natūrali kaita ir ką beišgalvosi. Yra žmonių, kurie mano kitaip. Tegul daro gerus darbus ir tuo garsėja, o į senus medžius dera žiūrėti pragmatiškai ir vienu metu juos pakeisti naujais. Ir Vilniuje matau gražiai augančius atsodintus medžius.

– 2020 metai – Seimo rinkimų metai. Kokie jūsų planai?

– Tęsti tai, kas rūpėjo ir teberūpi: įtikinti visus, kad Nemuno žemupio problemos yra visos Lietuvos problemos. Čia ne Šilutės problemos. Teko nemažai pasistengti, kad neprivatizuotų „Šilutės polderių“ bendrovės.

Įžvelgiau didelę grėsmę. Ten sukaupta viso rajono melioracijos dokumentacija, kurios niekas kitas neturi. Ten perkeltas buvusio Šilutės projektavimo instituto archyvas. Gal išmes? Gal per potvynį nelaimės metu nepadės? Kas žino, kas būtų tie polderių savininkai? Išparduos tai, kas apsimoka, o visa kita…

Turime ir rajone tokių pavyzdžių.Upių valymas, polderių sistemos tvarkymas ir žmogaus gyvenimo Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje palengvinimas mažinant apribojimus – tokie išlieka mano naujų metų siekiai.

– Kokie jūsų palinkėjimai peržengus 2020 metų slenkstį?

– Tikėkite savimi. Nepraraskite vilties. Dirbkite, kad svajonės pildytųsi. Būkite sveiki. Mylėkite vieni kitus, branginkite santarvę. Tegul gerumas lydi kiekvieną žingsnį ir užpildo visas 2020 metų sekundes. Sėkmingų Naujųjų metų!

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Taip pat skaitykite: 

http://www.pamarys.eu/atsargines-lietuvos-nepirksime/

http://www.pamarys.eu/jautriam-zmogui-ten-buti-sudetinga/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite