Aleksandras Vasiljevas pirmą kartą Šilutėje!

2018 m. gegužės 22 d. – rugsėjo 24 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4, Šilutė) bus eksponuojama pirmoji Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Miestas ir mada“, pristatanti XIX a. pab. – XX a. pr. europietišką miestiečių aprangos stilių.

Ekspozicija supažindins su mados laikotarpiu, prasidėjusiu 1880 m. ir trukusiu iki 1914 m. moderno stilius (dar vadinamas secesija) atsirado prasidėjus Eifelio bokšto statybai Paryžiuje ir išliko iki Pirmojo pasaulinio karo. Būtent moderno stiliaus viešpatavimui skirta didžioji parodos „Miestas ir mada“ dalis, kurioje bus eksponuojama pasivaikščiojimo apranga, įvairių stilių apsiaustai, griežti moteriški kostiumėliai su vyriško kirpimo elementais „taylor suit“, vasarinės ir žieminės suknelės, skirtos vizitams ir pasivaikščiojimams, vyriški ir vaikiški kostiumai, taip pat vestuvinės ir puošnios arbatos suknelės. Pristatoma suknelių ir aksesuarų paroda iš Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos nukels lankytojus į laiką, kai viešpatavo elegancija, moteriškumas ir geras skonis.

To meto miesto mada pasižymėjo praktiškumu bei neįprastomis pastelinėmis spalvomis. Tai leido ilgą laiką rūbus išlaikyti švarius, cheminių valyklų tuo metu nebuvo, o skalbimas rankomis reikalavo daug pastangų. Dauguma to meto kelionėms ir vizitams skirtų suknelių buvo siuvamos iki žemės, tačiau šleifas buvo trumpesnis, nes jis buvo vakarinės ir balinės suknelės dalis. Miestų gatvės buvo grįstos akmenimis, o vienintelis transportas – arkliais kinkytos karietos. Aukštuomenės damų suknelės su žeme besivelkančiais šleifais sušluodavo visą gatvių purvą, tad moterims reikėjo suknelių apačią prisisegti specialiais spaustukais. Egzistavo suknelių modeliai su specialia kilpa, skirta pakelti šleifui, kad einant gatve jis  neišsiteptų.

Lieknesnę moters liemens apimtį padėdavo formuoti korsetai, pagrindinis aksesuaras buvo skrybėlaitė, o į gatvę damos niekuomet neišeidavo be pirštinaičių, rankinuko ir skėčio.

H. Šojaus muziejaus inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame