Aleksandras Vasiljevas pirmą kartą Šilutėje!

2018 m. gegužės 22 d. – rugsėjo 24 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje (Lietuvininkų g. 4, Šilutė) bus eksponuojama pirmoji Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos paroda „Miestas ir mada“, pristatanti XIX a. pab. – XX a. pr. europietišką miestiečių aprangos stilių.

Ekspozicija supažindins su mados laikotarpiu, prasidėjusiu 1880 m. ir trukusiu iki 1914 m. moderno stilius (dar vadinamas secesija) atsirado prasidėjus Eifelio bokšto statybai Paryžiuje ir išliko iki Pirmojo pasaulinio karo. Būtent moderno stiliaus viešpatavimui skirta didžioji parodos „Miestas ir mada“ dalis, kurioje bus eksponuojama pasivaikščiojimo apranga, įvairių stilių apsiaustai, griežti moteriški kostiumėliai su vyriško kirpimo elementais „taylor suit“, vasarinės ir žieminės suknelės, skirtos vizitams ir pasivaikščiojimams, vyriški ir vaikiški kostiumai, taip pat vestuvinės ir puošnios arbatos suknelės. Pristatoma suknelių ir aksesuarų paroda iš Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos nukels lankytojus į laiką, kai viešpatavo elegancija, moteriškumas ir geras skonis.

To meto miesto mada pasižymėjo praktiškumu bei neįprastomis pastelinėmis spalvomis. Tai leido ilgą laiką rūbus išlaikyti švarius, cheminių valyklų tuo metu nebuvo, o skalbimas rankomis reikalavo daug pastangų. Dauguma to meto kelionėms ir vizitams skirtų suknelių buvo siuvamos iki žemės, tačiau šleifas buvo trumpesnis, nes jis buvo vakarinės ir balinės suknelės dalis. Miestų gatvės buvo grįstos akmenimis, o vienintelis transportas – arkliais kinkytos karietos. Aukštuomenės damų suknelės su žeme besivelkančiais šleifais sušluodavo visą gatvių purvą, tad moterims reikėjo suknelių apačią prisisegti specialiais spaustukais. Egzistavo suknelių modeliai su specialia kilpa, skirta pakelti šleifui, kad einant gatve jis  neišsiteptų.

Lieknesnę moters liemens apimtį padėdavo formuoti korsetai, pagrindinis aksesuaras buvo skrybėlaitė, o į gatvę damos niekuomet neišeidavo be pirštinaičių, rankinuko ir skėčio.

H. Šojaus muziejaus inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorija. II dalis

Šilutės etnografinio muziejaus įkūrimas Po H. Šojaus mirties 1937 m. dvarą ir jame įkurtą muziejų paveldėjo anūkas Verneris Šojus. Priartėjus karo frontui, 1944 m. rudenį jis su šeima pasitraukė į Vakarus, palikęs dvarą likimo valiai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje (1944 m. spalio 9 d.) Šilutę užėmę Raudonosios armijos daliniai apsistojo dvare, daugelis muziejaus eksponatų dingo arba buvo sunaudoti „karo reikmėms“. Frontui pasitraukus, Šilutės vykdomojo komiteto pirmininku buvo paskirtas klaipėdiškis Horstas Toleikis. Jis 1945 m. vasario 19 d. pavedė savo pusbroliui

Kokia Lietuvos investicija – „kiečiausia“?

Sausio 11 d. Šilutėje lankėsi žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Į susitikimą Savivaldybėje susirinko daug ūkininkų, žemės ūkio įmonių bei su žemės ūkio veikla susijusių įstaigų, organizacijų atstovų. Svečio palydoje taip pat buvo dešimtys ministerijos, Nacionalinės mokėjimų agentūros specialistų, Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų. Anot Šilutės r. savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, tiek žmonių į susitikimą su ministru anksčiau nėra buvę susirinkę, net kai švietimo ir mokslo ministrė buvo atvykusi. „Žemės ūkis lenkia…“ – apibendrino meras. Kalbą ministras G. Surplys pradėjo

Padėkos vakaras Švėkšnoje

Švėkšnoje tapo įprasta, kad naujų metų pradžioje seniūnas Alfonsas Šeputis sukviečia aktyvius ir geradariškais darbais garsius švėkšniškius bei jų draugus į Padėkos vakarą. Sausio 11-osios vakare į tokią šventę Tradicinių amatų centre sugužėjo pilnutėlė salė žmonių. Atvyko Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis, kraštietis Aldas Kliukas, kurio vadovaujama UAB „Pamario restauratorius“ atkuria Švėkšnos žydų sinagogą, baisoka išvaizda ilgai žmones gąsdinusį pastatą. Suplanuota tvarkyti pastato perdangą, stogą, restauruoti mūro sienas, atkurti autentišką fasadą, langus, duris, lauko

„Tegul Sausio 13-osios aukos mums primena…“

Šiemet sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena – išpuolė sekmadienį. Šią valstybinę šventę būrys šilutiškių paminėjo Šventojo Kryžiaus katalikų bažnyčioje. Šventės proga centrinėje miesto gatvėje trispalvės kažkodėl neplazdėjo… Šv. Mišių pradžioje klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius pranešė, kad ši diena yra Kristaus krikšto šventė. Simboliška, kad kartu pagerbiami ir Lietuvos laisvės gynėjai: „1991 metų sausio 13-ąją mūsų broliai ir seserys buvo pakrikštyti kraujo krikštu, kada apsisprendė nusimesti nelaisvės grandines…“ Kartu su klebonu šv. Mišias aukojo šios bažnyčios vikaras Viktoras Daugėla. Po