100 palinkėjimų Lietuvai nuo Vanagių piliakalnio

Vanagių piliakalnis Žemaičių Naumiestyje, vietinių vadinamas Žaliakalniu, buvo vienas iš 100 Lietuvos piliakalnių, ant kurių minint Mindaugo karūnavimo, Valstybės dieną, skambėjo „Tautiška giesmė“, dainos, linkėjimai sau ir Lietuvai.

Giedoti „Tautiškos giesmės“ ant Vanagių piliakalnio susirinko per 100 žmonių.
Vaidoto Vilko nuotr.

Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis išreiškė viltį, kad Mindaugo karūnavimo ir Valstybės dienos minėjimas ant Vanagių piliakalnio taps gražia tradicija ir čia švęsti susirinks nemažai tiek Naumiesčio, tiek aplinkinių vietovių gyventojų.

Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė Adma Baltutienė ir iš JAV atvykusi Liepos 6 dieną savo gimtadienį švenčianti jos dukterėčia Greta Majutė.

Žemaičių Naumiesčio bendruomenė labai pasistengė, kad šventė būtų įdomi ir sutrauktų daug žmonių. Iš tolo besirenkančius į šventę pasitiko milžiniškoje keptuvėje čirškinamų bulvių kvapas. Šiuo daugeliui iš jaunystės laikų prisimenamu patiekalu, pagardintu rūgpieniu, susirinkusius vaišino šeimininkės iš Žemaičių Naumiesčio seniūnijos.
„Ateidami kitąmet atsiveskite po 2-3 draugus ar kaimynus“, – paragino Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis.

Iš „Vikipedijos“
Vanagių piliakalnis įrengtas Vanagio upelio kairiajame krante esančioje kalvoje. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 177 m ilgio, 80 m pločio vakarinėje dalyje ir 70 m pločio rytinėje dalyje. Jos pietrytiniame pakraštyje buvo akmenų-medžio įtvirtinimai. 2002 metais čia aptiktos sudegusios tvoros, statytos iš apie 8 cm skersmens rąstų, liekanos, radiokarbono būdu datuotos I amžiumi. Šiaurės vakarų ir šiaurės rytų dalyse XVIII–XX a. pirmojoje pusėje stovėjo dvaro pastatai, likusios jų pamatų žymės. Šlaitai statūs, 4-8 metrų aukščio, vakarinio šlaito viršutinė dalis dirbtinai pastatinta. Piliakalnis apardytas per jį ėjusių keliukų, šiaurinį šlaitą paplovė upelis. Aikštelė dirvonuoja, jos pakraščiais auga pavieniai lapuočiai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.

Pati šventė prasidėjo 10 metrų ilgio Lietuvos vėliavos atnešimu. Vėliavą į piliakalnį atlydėjo folkloro kolektyvo „Pilutė“, kuriam vadovauja Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė ir vadybininkė Adma Baltutienė, nariai ir seniūnas V. Stasiulis. Prie stulpų pritvirtinta vėliava tapo savotišku fonu, prie kurio „Tautišką“ giesmę giedojo, o vėliau ir kitas dainas traukė „Pilutės“ bei vokalinio ansamblio „Raskila“ nariai, per 100 čia susirinkusių žmonių.

Valstybės himną saugiškiai giedojo prie rekordinio dydžio karūnos.
Violetos Astrauskienės nuotr.

Aukure įkūrus ugnį, simboliškai susipynė krikščioniškos ir pagoniškos tradicijos. Tą pačią dieną ant piliakalnio stovinčioje Žemaičių Naumiesčio bažnyčioje klebonas Stanislovas Anužis aukojo šv. Mišias, o vakarop vaidilutėmis persirengusios gimnazistės aukojo ugnies deivei Gabijai druskos, rugių ir žolynų. Čia pat prie ugnies stovėjęs klebonas jokios šventvagystės neįžvelgė ir nepyko, o merginos dar išdalijo 100 pagaliukų, kuriuos paragino mesti į ugnį su palinkėjimais Lietuvai ir aplinkiniams. Laisvės, taikos, šilumos, gerumo, teisingumo ir kito gėrio linkėjo žmonės, mesdami medžio pliauskas į ugnį.

Jau iš tolo besirenkančius į šventę pasitiko milžiniškoje keptuvėje čirškinamų bulvių kvapas.

Adma Baltutienė pakvietė į rato vidurį išeiti gimusius liepos 6 dieną ir varduvininkus Mindaugus. Į ratą atėjo tautiniais rūbais pasipuošusi A. Baltutienės dukterėčia Greta. Ji tądien šventė savo 16-ąjį gimtadienį. Amerikoje gimusi ir Kalifornijos valstijoje gyvenanti Greta Majus (Greta Majutė) sakė, kad sutikti savo 16-tą gimtadienį Lietuvoje buvusi viena iš jos svajonių, dabar ši svajonė išsipildė.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite