100 palinkėjimų Lietuvai nuo Vanagių piliakalnio

Vanagių piliakalnis Žemaičių Naumiestyje, vietinių vadinamas Žaliakalniu, buvo vienas iš 100 Lietuvos piliakalnių, ant kurių minint Mindaugo karūnavimo, Valstybės dieną, skambėjo „Tautiška giesmė“, dainos, linkėjimai sau ir Lietuvai.

Giedoti „Tautiškos giesmės“ ant Vanagių piliakalnio susirinko per 100 žmonių.
Vaidoto Vilko nuotr.

Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis išreiškė viltį, kad Mindaugo karūnavimo ir Valstybės dienos minėjimas ant Vanagių piliakalnio taps gražia tradicija ir čia švęsti susirinks nemažai tiek Naumiesčio, tiek aplinkinių vietovių gyventojų.

Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė Adma Baltutienė ir iš JAV atvykusi Liepos 6 dieną savo gimtadienį švenčianti jos dukterėčia Greta Majutė.

Žemaičių Naumiesčio bendruomenė labai pasistengė, kad šventė būtų įdomi ir sutrauktų daug žmonių. Iš tolo besirenkančius į šventę pasitiko milžiniškoje keptuvėje čirškinamų bulvių kvapas. Šiuo daugeliui iš jaunystės laikų prisimenamu patiekalu, pagardintu rūgpieniu, susirinkusius vaišino šeimininkės iš Žemaičių Naumiesčio seniūnijos.
„Ateidami kitąmet atsiveskite po 2-3 draugus ar kaimynus“, – paragino Žemaičių Naumiesčio seniūnas Virginijus Stasiulis.

Iš „Vikipedijos“
Vanagių piliakalnis įrengtas Vanagio upelio kairiajame krante esančioje kalvoje. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi, 177 m ilgio, 80 m pločio vakarinėje dalyje ir 70 m pločio rytinėje dalyje. Jos pietrytiniame pakraštyje buvo akmenų-medžio įtvirtinimai. 2002 metais čia aptiktos sudegusios tvoros, statytos iš apie 8 cm skersmens rąstų, liekanos, radiokarbono būdu datuotos I amžiumi. Šiaurės vakarų ir šiaurės rytų dalyse XVIII–XX a. pirmojoje pusėje stovėjo dvaro pastatai, likusios jų pamatų žymės. Šlaitai statūs, 4-8 metrų aukščio, vakarinio šlaito viršutinė dalis dirbtinai pastatinta. Piliakalnis apardytas per jį ėjusių keliukų, šiaurinį šlaitą paplovė upelis. Aikštelė dirvonuoja, jos pakraščiais auga pavieniai lapuočiai. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.

Pati šventė prasidėjo 10 metrų ilgio Lietuvos vėliavos atnešimu. Vėliavą į piliakalnį atlydėjo folkloro kolektyvo „Pilutė“, kuriam vadovauja Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė ir vadybininkė Adma Baltutienė, nariai ir seniūnas V. Stasiulis. Prie stulpų pritvirtinta vėliava tapo savotišku fonu, prie kurio „Tautišką“ giesmę giedojo, o vėliau ir kitas dainas traukė „Pilutės“ bei vokalinio ansamblio „Raskila“ nariai, per 100 čia susirinkusių žmonių.

Valstybės himną saugiškiai giedojo prie rekordinio dydžio karūnos.
Violetos Astrauskienės nuotr.

Aukure įkūrus ugnį, simboliškai susipynė krikščioniškos ir pagoniškos tradicijos. Tą pačią dieną ant piliakalnio stovinčioje Žemaičių Naumiesčio bažnyčioje klebonas Stanislovas Anužis aukojo šv. Mišias, o vakarop vaidilutėmis persirengusios gimnazistės aukojo ugnies deivei Gabijai druskos, rugių ir žolynų. Čia pat prie ugnies stovėjęs klebonas jokios šventvagystės neįžvelgė ir nepyko, o merginos dar išdalijo 100 pagaliukų, kuriuos paragino mesti į ugnį su palinkėjimais Lietuvai ir aplinkiniams. Laisvės, taikos, šilumos, gerumo, teisingumo ir kito gėrio linkėjo žmonės, mesdami medžio pliauskas į ugnį.

Jau iš tolo besirenkančius į šventę pasitiko milžiniškoje keptuvėje čirškinamų bulvių kvapas.

Adma Baltutienė pakvietė į rato vidurį išeiti gimusius liepos 6 dieną ir varduvininkus Mindaugus. Į ratą atėjo tautiniais rūbais pasipuošusi A. Baltutienės dukterėčia Greta. Ji tądien šventė savo 16-ąjį gimtadienį. Amerikoje gimusi ir Kalifornijos valstijoje gyvenanti Greta Majus (Greta Majutė) sakė, kad sutikti savo 16-tą gimtadienį Lietuvoje buvusi viena iš jos svajonių, dabar ši svajonė išsipildė.
Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šiandien pradėjo kirsti Šilutės medžius

Pirmadienį UAB „Šilutės komunalininkas“ pradėjo kirsti abipus centrinės Lietuvininkų gatvės ekspertų pažymėtus apdžiūvusius, ligotus kirstinus medžius. Pasak komunalininkų bendrovės direktoriaus Audriaus Benkunsko, bus nukirstas 121 medis, kuriuos nurodė ekspertė iš Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Dr. Lina Straigytė. „Dirba viena brigada. Darbai nebus forsuojami, kad nesitrikdytų eismas centrine Šilutės gatve. Užtruksime gal mėnesį laiko“,  – „Pamariui“ telefonu sakė UAB „Šilutės komunalininkas“ direktorius Audrius Benkunskas. Medžius bus pradėta atsodinti spalio pabaigoje. Tai darys UAB „Klaipėdos želdiniai“. Nukirstų Šilutės medžių mediena vežama į

Susitikimą su Lietuvos žmonėmis popiežius Pranciškus baigė lietuviškai linkėdamas skanių pietų

Kaunas, rugsėjo 23 d. (ELTA). Susitikimą su Lietuvos gyventojais ir atvykusiais į popiežiaus aukojamas sekmadienines Mišias Šventasis Tėvas baigė lietuviškai: „Skanių pietų!” Sekmadienį Kaunas tapo pasaulio Katalikų bažnyčios centru, nes Kristaus vietininku vadinamas popiežius buvo šiame mieste. Popiežiaus aukojamose šv. Mišiose Santakoje dalyvavo per 90 000 žmonių, jas aukojo per 800 kunigų, giedojo 260 choristų. Šv. Mišias Kauno Santakoje koncelebravo vietos vyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, daugiau kaip 30 vyskupų iš Lietuvos ir užsienio ir

Popiežius Pranciškus: ši tauta turi tvirtą sielą

Kreipdamasis į susirinkusius žmones Daukanto aikštėje, Vilniuje, popiežius Pranciškus sakė, kad nepriklausomybės šimtmetis – proga prisiminti išbandymus ir kančias bei rasti sprendimus šiandienos iššūkiams. „Kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą. Nežinome, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią sielą, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ir neteisybe paversti galimybe“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad semdamiesi stiprybės iš praeities lietuviai iš naujo atranda šaknis, dėl kurių esame