Žygeiviai neša žinią apie Lietuvos valstybės 100-metį

Penktadienį Stemplėse (Švėkšnos sen.), Nepriklausomybės Akto signataro, prelato Kazimiero Stepono Šaulio gimtinėje, prasidėjo pirmą kartą surengta Lietuvos Nepriklausomybės Akto (kopijos) kelionė per visas Šilutės rajono seniūnijas. Žygis skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės 100 metų jubiliejui.

Pirmieji į žygį išsiruošė Švėkšnos skautai.

Startas – Stemplėse
Į šv. Mišias Stemplių Šv. Aloyzo bažnyčioje atvyko visi Šilutės rajono vadovai, vietos gyventojų ir gausus būrys skautų iš Švėkšnos. Parapijos klebonas Saulius Katkus bažnyčioje kalbėjo, kad didelė garbė Švėkšnos parapijai, mat iš čia kilęs Nepriklausomybės Akto signataras, prelatas K. S. Šaulys.
„Visuose tuose renginiuose mes apmąstome Lietuvą. Apmąstome savo vietą toje Lietuvoje, atsakome į klausimą, ką galime duoti savo tėvynei. Ir apmąstome istoriją – sukilimus, knygnešystę, vėliau jau tarsi subrendusios valstybės istoriją, Nepriklausomybę ir prisimename žmones, kurie pasirašė tai paskelbusį Nepriklausomybės Aktą. Jie buvo tos subrendusios visuomenės dalis, graži ir verta pagarbos, kuria džiaugiamės ir didžiuojamės“, – kalbėjo klebonas.
Iš bažnyčios eisena su Lietuvos ir Švėkšnos seniūnijos vėliavomis atėjo prie paminko K. S. Šauliui.
Tik paminklas ir liudija čia atokiau buvus sodybą. Belikęs laukas su didžiuliu nupjautos senutėlės liepos kelmu prie kelio. Tokiu dideliu, kurį nebent keturi vyrai teapkabintų. Greta kadaise stovėjusios liepos pasodintas ąžuoliukas.

Stemplėse pastatytas paminklas K. S. Šauliui primena…

Iškilmes prie paminklo pradėjo Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis. „Iš šio mažo Stemplių kaimelio išėjo didelė ir stipri meilė savo kraštui, meilė Tėvynei Lietuvai. Čia – Nepriklausomybės Akto signataro, prelato Kazimiero Šaulio gimtinė. Jis yra vienas iš dvidešimties, pasirašiusių Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Tai simbolizuoja didelę meilę Tėvynei, ta meilė augo ir stiprėjo visuose valstybės kampeliuose“, – kalbėjo seniūnas, akcentavęs Nepriklausomybės Akto svarbą ir pasauliui, todėl sumanytas Šilutės rajone 100-mečio žygis, kuris startavo būtent Stemplėse, atmintinoje kaimo vietoje, yra tarsi simbolinė padėka už Nepriklausomybės atgavimą.

Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis keliavo dviračiu.

Geros kelionės žygeiviams palinkėjo klebonas S. Katkus.
Švėkšnos tradicinių amatų centras žygiui paruošė 1,6 metro ilgio į ritinį suvyniojamą metraštį, kuris per rajono seniūnijas bus gabenamas kartu su Nepriklausomybės Akto kopija, šiame metraštyje pasirašys visi seniūnijų žygeiviai.
Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis buvo pakviesti pasirašyti šiame metraštyje pirmieji. Po jų pasirašė Stemplių kaimo žmonės, skautai, kiti į žygį išsiruošę žmonės.
Meras kalbėjo, kad visa Lietuva jau pasitinka valstybės jubiliejų. „Tai – ne tik 100 metų Nepriklausomybės paminėjimas, bet ir proga prisiminti visus tuos žmones, kurie kūrė valstybę. Sumanytas žygis – ne vien jubiliejaus akcentas, bet ir parodymas, kad bendruomenės yra vieningos ir draugiškos. Žygis leis prisiminti, kokių gražių vietų turime, kokios išradingos yra bendruomenės“, – kalbėjo meras, žygio starto proga palinkėjęs visoms seniūnijoms, jų bendruomenėms nešti žinią apie valstybės jubiliejų ir skleisti ją visiems.

Meras Vytautas Laurinaitis skautų vadovei Violetai Stonienei įteikia į ritinį suvyniotą žygio metraštį, kuriame pasirašys visi rajono seniūnijų žygeiviai.

Meras įteikė žygeiviams Nepriklausomybės Akto kopiją, kurią jie netrukus dviračiais išvežė į Bliūdsukius (Gardamo sen.). Kitą Nepriklausomybės Akto kopiją dovanų gavo Stemplių bendruomenė, jas gaus ir visos 11 rajono seniūnijų.
Stemplių kaimo bendruomenės pirmininkė Ramutė Kungienė pasidžiaugė, kad į mažą jų kaimą susirinko tiek daug žmonių. „Mes turime be galo džiaugtis ir didžiuotis tuo savo kaimeliu, užauginusiu tokį garsų žmogų – signatarą, prelatą Kazimierą Šaulį. Mes linkime žygio dalyviams, kad Dievulis nesiųstų lietaus, kad Akto kelionė būtų kuo įsimintinesnė“, – sakė stempliškė.
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos direktorė Dalia Dirgėlienė kalbėjo, kad garbė tam, kas šį žygį sugalvojo. Rodos, iniciatyva priklauso Švėkšnos seniūnui A. Šepučiui. „Vaikai, aš jums pavydžiu, kad šiandien važiuojate ir galite važiuoti. Minti prasmingai – didelis dalykas. Jūs šiandien tą ir darote. Gražu, tauru, prasminga ir reikalinga“, – sakė direktorė, žygeiviams dovanų įteikusi kibirą obuolių.

Iškilmės Stemplėse prasidėjo šv. Mišiomis vietos katalikų bažnyčioje.

 

„Didžiuojuosi, kad Stemplės yra Švėkšnos parapijoje, mes esame dalelę įdėję į valstybės 100-metį. Jubiliejus – visų mūsų gimtadienis – ir žmogui, ir valstybei tai labai daug. Valstybei linkiu, kad žmonės rinktųsi tikėjimą Dievu, visiems – vilties, kad gyvensime gerai, turtingai, kad mūsų vaikai sugrįš į Lietuvą ir mylės savo Tėvynę. Garbinkime širdyse visi, nuo mažo iki seno, savo Lietuvą“, – kalbėjo iš Švėkšnos atvykęs Savivaldybės tarybos narys Antanas Martinkus. „Tėvynę reikia mylėti kaip mamą. Ir blogas tas paukštis, kuris dergia savo lizdą. Todėl nesuprantu tautiečių, kurie mamai sako blogus žodžius. Mylėkime mamą, mylėkime Tėvynę, ir mus visi mylės“, – kalbėjo Savivaldybės tarybos narys Arūnas Kurlianskas.

Jaunieji skautai irgi pasirašė žygio metraštyje.

Stemplėse gyvena nemažai tolimos giminystės ryšiais su K. S. Šauliu susijusių žmonių. Broniaus Sabaliausko senelis buvo K. S. Šaulio pusbrolis. „Norėčiau padėkoti visiems už supratimą, už šią šventę, norėčiau, kad žygeiviams būtų geras oras, šviestų saulė…“ – kalbėjo B. Sabaliauskas, vėliau „Pamariui“ priminęs, kad giminystės sąsajomis su K. S. Šauliu galėtų didžiuotis Algirdas Alminauskas, Janina Bliūdienė, Vytautas Arnašius, gal ir daugiau Stemplių gyventojų.
Skautai jau rikiavo dviračius, jų vadovė Violeta Stonienė žygeivių kolonos priekyje derino vietas vežantiems vėliavas, Nepriklausomybės Akto kopiją ir metraštį.

Šalia kelio buvusią liepą primena tik didžiulis kelmas, tačiau netrukus turėtų suvešėti ir pasodintas aukštokas ąžuoliukas.


Žygis tęsiasi
Penktadienio vidurdienį iš Steplių išvažiavę dviratininkai pasiekė Bliūdsukius, kur atvykstančiųjų laukė žygiui pasiruošę Gardamo seniūnijos žmonės. Pabendravę, pasidžiaugę, jie, gabendami Nepriklausomybės Aktą, per Meškinę, Šylius taukė į Makių kaimą, į ūkininko Stepono Mockaus sodybą. Čia perimti Akto ir metraščio jau laukė Žemaičių Naumiesčio seniūnijos žygeiviai. Savaitgaliui Neprilausomybės Aktas buvo paliktas saugoti Žemaičių Naumiesčio bažnyčioje.
Vakar, pirmadienį, 10 val., naumiestiškių žygeiviai patraukė į Vainutą, čia jų laukė prie paminklo savanoriams. Iš Vainuto krašto Aktas bus išvežtas į Katyčių seniūniją.
Šią savaitę
Šiandien, rugsėjo 12 d. 12 val. prie Stubrių kaimo bendruomenės namų Katyčių seniūnijos žygeiviai estafetę perduos Usėnų seniūnijai, kurie Aktą gabens į Juknaičius, kur 16 val. prie tilto per Veižės upelį į žygį stos juknaitiškiai.
Rugsėjo 13 d., trečiadienį, 15 val., Tatamiškio prieplaukoje Nepriklausomybės Aktą perima Šilutės seniūnija. Kelionė prasidės laivu, nes 16 val. žygeivių su Aktu jau lauks Rusnės seniūnijos žmonės, numatę rinktis senojoje prieplaukoje.
Rugsėjo 14 d., ketvirtadienį, 12 val., Minijos kaime, prieplaukoje prie Stasio Petrošiaus turizmo sodybos, atplaukę Rusnės žygeiviai Nepriklausomybės Aktą peruos Kintų seniūnijos komandai, kuri 16 val. Lankupių kaime, ant kabančio tilto, jį perduos Saugų seniūnijos atstovams.
Rugsėjo 15 d., penktadienį, 12 val. 30 min., Žagatpurvių kaime saugiškiai Aktą perduos Švėkšnos seniūnijai. Bėgte, dviračiais bei karieta, prisijungus Inkaklių kaimo žmonėms, Neprilausomybės Aktas bus gabenamas į Švėkšną, kur per naktį bus paliktas saugoti bažnyčioje.
Rugsėjo 16 d., šeštadienį, Švėkšnos centre vyks paminko signatarui K. S. Šauliui atidengimo iškilmės. 11 val. – konferencija gimnazijos parko salėje, 13 val. – šv. Mišios bažnyčioje, 14 val. – eisena iš bažnyčios į miestelio centre esantį skverelį ir paminklo atidengimo ceremonija.
Per šias iškilmes Nepriklausomybės Aktas ir metraštis su žygeivių įrašais bus perduotas Savivaldybei, kuri, tikėtina, visa tai patikės saugoti Šilutės H. Šojaus muziejui.
Kviečiame domėtis, dalyvauti ir švęsti Lietuvos 100 metų jubiliejų.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Svarbiausia žinoti, kad ne plytas mūriji, o statai bažnyčią…“

Šilutės pirmosios gimnazijos direktorė Laima Spirgienė paminėjo asmeninį jubiliejų. Daugiau negu pusė tų gražiai nugyventų metų prabėgo mokykloje, pastarieji 20 – einant direktorės pareigas. Kai rugsėjį į gimnaziją susirinko per 80 naujų moksleivių, direktorė jau spėjo su kiekvienu pasikalbėti. Gimnazistų iš viso yra gal 350. Ketverius metus jie čia auginasi sparnus skrydžiui į savarankišką gyvenimą. Direktorės šeimoje – trys sūnūs. Skaitytojams pateikiame interviu su Laima SPIRGIENE. – Asmeninis jubiliejus – tarsi proga mintimis grįžtelti į prabėgusius metus ir susimąstyti. Ar

2019-ieji – įsimintiniausi Šilutės senelių globos namams

Šiemet Šilutės senelių globos namų direktorė Evelina Balandė už aktyvumą, įvairių projektų skatinimą ir įgyvendinimą nominuota 2019 metų socialine darbuotoja. Šių metų gruodį sukaks 20 metų, kai veikia Šilutės senelių globos namai. Nuo pat įsikūrimo pradžios direktorės pavaduotoja socialiniams reikalams dirba Janina Sadauskienė. Šios moterys dalijasi mintimis apie socialinio darbą džiaugsmus, laimėjimus ir planus su „Pamario“ skaitytojais. Dėkinga gyvenimui Susitikimo metu E. Balandė dar kartą pasidžiaugė įvertinimu, kurį pasiekė tik bendrai su visu kolektyvu ir šių namų gyventojais, kurie, anot

Plinta nauja mada: pirkti mažiau, bet kokybiškų prekių

Jau aštuntą kartą spalio 4-13 d. uostamiestyje vyko Klaipėdos mados savaitė (Fashion Week Klaipėda). Įvairiose miesto erdvėse vyko įvairių projektų pristatymai, buvo galima dalyvauti dirbtuvėse, įsigyti unikalių mados kūrinių, o galiausiai išvysti tarptautinį madų šou. Visų šių renginių metu kalbėta apie ekologišką mados vartojimą. Festivalio dalyvė ir Šilutės išskirtinio dizaino drabužių parduotuvės „Stilinga kišenė“ savininkė Renata Dotienė dalijasi įspūdžiais iš festivalio ir plačiau pasakoja apie tvariąją madą. Kasmet R. Dotienė dalyvauja įvairiuose mados renginiuose. Ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje,

Mintys Petro Jakšto 120-ųjų gimimo metinių proga…

Artėja Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureato Petro Jakšto 120-osios gimimo metinės. Į Amžinybę P. Jakštas išėjo Šilutėje iškėlus Lietuvos trispalvę. Palaidotas Šilutės kapinėse. „Kol yra gerų žmonių, žmogus nepražūsta“, – tai P. Jakšto žodžiai, prie kurių dera paminėti ir šiuos: „Aš visuomet mylėjau Dievą, Tėvynę, žmones ir knygas… Ką labiausiai – sunku pasakyti. Viskas jungėsi kartu“. Garbingiausias Šilutės rajone apdovanojimas – „Sidabrinės nendrės“ premija – kasmet teikiama nuo 1995 m. Pirmieji trys laureatai: Liudas Čičirka – tarptautinės klasės sunkiosios