Žydrė: „Tu negirdėjai“

FONDASNeseniai dienos šviesą išvydo šilutiškės Žydrės Adomaitienės autorinių dainų albumas „Tu negirdėjai“. Kompaktinę plokštelę jau galima įsigyti „Raganės“ gėlių salone, V. ir V. Mickevičių suvenyrų parduotuvėje, Žydrės koncertavimo vietose.

Žydrės autografas ant rėmėjui „Pamariui“ padovanoto naujojo jos albumo.

Į kompaktinę plokštelę pateko 13 dainų – kai kurios šilutiškiams gerai pažįstamos, kai kurios – naujesnės: „Nepasiklysk, viltie“, „Tu negirdėjai“, „Jaučiu tave“, „Vakaro vėsa“, „Pabudimas“ ir kitos. Visoms dainoms muziką ir žodžius Žydrė sukūrė pati (išskyrus dainą „Vidurnakčio patefonas“, šios dainos žodžių autorius – Marijus Budraitis).
„Tai yra pirmas kūrybinis kūdikis, bet ne paskutinis, – „Pamariui“ sakė autorė. – Ir toliau vyksta darbas įrašų studijoje, viena nauja daina jau įrašyta, penkios dar laukia. Prieš pradedant įrašinėti dainas, neturėjau tikslo išleisti kompaktinę plokštelę. Siunčiau įrašus į įvairias radijo stotis, kuriose jau senokai skamba mano dainos. Bet jų tiek prisikaupė, kad išėjo visas albumas“.
– Muzika jus supa kiekvieną dieną, mat Muzikos mokykloje vaikus mokote groti fortepijonu. Ir pati dar kuriate… Ar nepabosta muzika?
– Tai neįmanoma!.. Kita vertus, dažnai noriu viena pabūti tyloje. Tik ar iš vis egzistuotoja tyla? Dažnai vaikų klausiu: „Kas yra tyla?“ Jie atsako: „Pauzė – tylėjimo ženklas“. „Tai pasiklausykime tos tylos“. Mes nutylame ir klausomės – tylos kaip ir nėra. Ir gamta yra muzika, ir vėjo ošimas yra muzika. Kiekvienas garsas turi savitą tembrą ir intonaciją…
– Koks buvo jūsų kelias renkantis muzikanto dalią, kuri, anot liaudies, „ir karti, ir sunki…“
– Aš jos nesirinkau, ji kažkaip mane pasirinko. Šaknys, matyt, iš mano senelio Juozapo Genio, kuris ilgus metus dirbo vargonininku. Jam jau 90-iasdešimt, bet dar sveikas ir tvirtas. Tai vyko natūraliai: kaip žmogus augdamas mokosi kalbėti, taip aš augdama mokiausi dainuoti. Būdama aštuonerių pradėjau lankyti meno mokyklą, po to – S. Šimkaus aukštesnioji muzikos mokykla, dabartinė konservatorija, Klaipėdos universitetas. Pirmieji kūrybiniai bandymai buvo gal sulaukus 11-12 metų. Draugams ir draugėms kūriau dainas apie draugystę… Kai buvo populiarios agitbrigados, buvau „apdainavusi“ kiekvieną mokyklos mokytoją… Autobusu vykstant į konkursą „Drasūs, stiprūs, vikrūs“ mane pastatydavo priekyje, duodavo mikrofoną ir visą kelią dainuodavau.
Konservatorijoje jau paėmiau gitarą, rimčiau pradėjau kurti. Ten buvo ankstyvasis kūrybos periodas.
Klaipėdoje baigusi mokslus, grįžau dirbti į Šilutę. Apie du dešimtmečius prabėgo, kol vėl suruseno kūrybinė ugnelė, atėjo iš kažkur įkvėpimas.
– Pavydėtinas jūsų universalumas: pati eiliuojate žodžius, pati juos apvelkate muzikiniais marškiniais. Kas jums svarbiau ir arčiau širdies: poetinis žodis ar muzikos natos?
–Kadangi man ypač svarbu tekstas, dažniausiai pradedu nuo jo, nė negalvodama apie muziką. Natos savaime dėliojasi pagal žodžius, tam daug dėmesio neskiriu. Todėl savo kūrybą priskiriu dainuojamosios poezijos žanrui.
Nors būna ir antraip – įstringa koks muzikinis motyvas, kuris neleidžia net naktį užmigti – keliuosi ir įdainuoju. Paniškai nemėgstu užrašinėti natas – tai tas pat, kaip padaryti kokį darbą, paskui biurokratiškai apie tai parašyti ataskaitą. Natos yra muzikanto biurokratizmas…
Esu parašiusi daug vaikiškų dainelių ir galėčiau išleisti knygelę, bet kol kas to nesiimu, nes labai vargintų ir atimtų daug laiko. Nors yra trečiokų muzikos vadovėlyje viena mano sukurta ir užrašyta vaikiška dainelė. Rusniškių leidinyje „Vėjopatis“ esu užrašiusi dainą „Nešk, vėjau, per marias“. Žodžiu, moku ir natomis rašyti…
– Kuo dar mėgstate užsiimti, be vaikų mokymo groti fortepijonu, muzikavimo ir kūrybos?
– Jei vaikščiojimas gamtoje yra užsiėmimas, tai labai mėgstu jį. Gamtoje atsigaunu, tiesiog „pasineriu į gamtą“ (turiu net tokią dainą „Gamta šiandien man atsiduos…“ ) Mėgstu keliones, kur galiu pailsėti, pabėgti nuo rutinos. Kelionėje man svarbu kalnai, upės, jūros platybės, net dykumos, kad ausys ir akys pailsėtų nuo visko, kas užgožia natūralų gamtos grožį ir garsus.
– Ką nuo savęs pridurtumėte klausytojams?
– Kurie mane girdėjo koncertuose, juos nustebins įrašai šioje plokštelėje, kur dainos atliekamos nebe akustine gitara ir balsu, ką darome su kolege Liuda. Tai yra mano vienos autorinė interpretacija su aranžuote.
Ačiū už pokalbį.
„Pamario“ skaitytojus kviečiame miesto šventės metu pasiklausyti Žydrės ir jos draugų gyvo balso ir palyginti su jos dainomis iš naujosios kompaktinės plokštelės „Tu negirdėjai“.

Vienas komentaras

  • Jėga

    Gražios eilės, graži muzika, gražus atlikimas ir moteris labai graži. Tik nesustok, nes mums reikia Žydrės, kurios kūryba atgaivintų pavargusią sielą…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tradicinėje Vydūno atminimo konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Rugpjūčio 4 dieną įvykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio. Vydūno vardu pavadintoje Pagėgių bibliotekoje kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti

Norinčių modernizuoti savo individualų namą iš Šilutės rajono – tik 32

Šiemet paraiškų gauti finansavimą už gyvenamųjų namų (vieno ar dviejų butų) modernizavimą skaičius išaugo bene dvigubai. APVA gavo beveik 1300 paraiškų už daugiau kaip 11 mln. eurų. Iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos lėšų šiai priemonei skirta 10 mln. eurų. „Kalbant apie šio kvietimo rezultatus, pirmiausia džiugina beveik dvigubai išaugęs paraiškų skaičius – praėjusio kvietimo metu buvo gautos 653 paraiškos. Vertinant pastarųjų trijų metų kvietimų rezultatus, tendencijos panašios – norinčių modernizuoti savo individualų namą gyventojų skaičius kasmet auga“, –

Tarptautinė tautos diena      

Rugpjūčio 9 d. minima Tarptautinė pasaulio vietinių tautų diena. 1992 m. rugpjūčio 9 d. pirmą kartą įvyko tautų darbo grupių susirinkimas dėl žmonių teisių apsaugos. Tarptautinę tautos dieną paskelbė minėtina diena Jungtinių tautų organizacija 1994 m. gruodžio 23 d. Ši diena skirta ginti vietinių tautų – čiabuvių teises. Čiabuviai, dar vadinami aborigenais, autochtonais – tai senieji vietiniai tam tikros vietovės žmonės, tebegyvenantys arba gyvenę toje teritorijoje iki dabartinių gyventojų įsikūrimo. Čiabuvių bendruomenės laikosi savitų tradicijų, išsiskiria iš visos visuomenės. Tokios

Už pareigūnų žeminimą socialiniuose tinkluose gresia baudos

Policijos pareigūnai, dirbdami savo darbą, sulaukia ne tik šiltų padėkos žodžių. Vis dar pasitaiko drąsuolių, nevengiančių įžeidinėti pareigūnus. Antai socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Kur stovi trikojis Šilutėje“ buvo patalpinti du įrašai, žeminantys policijos pareigūnus. Labai drąsi 27-erių socialinių tinklų lankytoja ir iškalbingas 59-erių vyriškis savo veiksmais įžeidė ne tik policijos pareigūnų garbę ir orumą, bet ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje (Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas). Už

Taip pat skaitykite