Žydrė: „Tu negirdėjai“

FONDASNeseniai dienos šviesą išvydo šilutiškės Žydrės Adomaitienės autorinių dainų albumas „Tu negirdėjai“. Kompaktinę plokštelę jau galima įsigyti „Raganės“ gėlių salone, V. ir V. Mickevičių suvenyrų parduotuvėje, Žydrės koncertavimo vietose.

Žydrės autografas ant rėmėjui „Pamariui“ padovanoto naujojo jos albumo.

Į kompaktinę plokštelę pateko 13 dainų – kai kurios šilutiškiams gerai pažįstamos, kai kurios – naujesnės: „Nepasiklysk, viltie“, „Tu negirdėjai“, „Jaučiu tave“, „Vakaro vėsa“, „Pabudimas“ ir kitos. Visoms dainoms muziką ir žodžius Žydrė sukūrė pati (išskyrus dainą „Vidurnakčio patefonas“, šios dainos žodžių autorius – Marijus Budraitis).
„Tai yra pirmas kūrybinis kūdikis, bet ne paskutinis, – „Pamariui“ sakė autorė. – Ir toliau vyksta darbas įrašų studijoje, viena nauja daina jau įrašyta, penkios dar laukia. Prieš pradedant įrašinėti dainas, neturėjau tikslo išleisti kompaktinę plokštelę. Siunčiau įrašus į įvairias radijo stotis, kuriose jau senokai skamba mano dainos. Bet jų tiek prisikaupė, kad išėjo visas albumas“.
– Muzika jus supa kiekvieną dieną, mat Muzikos mokykloje vaikus mokote groti fortepijonu. Ir pati dar kuriate… Ar nepabosta muzika?
– Tai neįmanoma!.. Kita vertus, dažnai noriu viena pabūti tyloje. Tik ar iš vis egzistuotoja tyla? Dažnai vaikų klausiu: „Kas yra tyla?“ Jie atsako: „Pauzė – tylėjimo ženklas“. „Tai pasiklausykime tos tylos“. Mes nutylame ir klausomės – tylos kaip ir nėra. Ir gamta yra muzika, ir vėjo ošimas yra muzika. Kiekvienas garsas turi savitą tembrą ir intonaciją…
– Koks buvo jūsų kelias renkantis muzikanto dalią, kuri, anot liaudies, „ir karti, ir sunki…“
– Aš jos nesirinkau, ji kažkaip mane pasirinko. Šaknys, matyt, iš mano senelio Juozapo Genio, kuris ilgus metus dirbo vargonininku. Jam jau 90-iasdešimt, bet dar sveikas ir tvirtas. Tai vyko natūraliai: kaip žmogus augdamas mokosi kalbėti, taip aš augdama mokiausi dainuoti. Būdama aštuonerių pradėjau lankyti meno mokyklą, po to – S. Šimkaus aukštesnioji muzikos mokykla, dabartinė konservatorija, Klaipėdos universitetas. Pirmieji kūrybiniai bandymai buvo gal sulaukus 11-12 metų. Draugams ir draugėms kūriau dainas apie draugystę… Kai buvo populiarios agitbrigados, buvau „apdainavusi“ kiekvieną mokyklos mokytoją… Autobusu vykstant į konkursą „Drasūs, stiprūs, vikrūs“ mane pastatydavo priekyje, duodavo mikrofoną ir visą kelią dainuodavau.
Konservatorijoje jau paėmiau gitarą, rimčiau pradėjau kurti. Ten buvo ankstyvasis kūrybos periodas.
Klaipėdoje baigusi mokslus, grįžau dirbti į Šilutę. Apie du dešimtmečius prabėgo, kol vėl suruseno kūrybinė ugnelė, atėjo iš kažkur įkvėpimas.
– Pavydėtinas jūsų universalumas: pati eiliuojate žodžius, pati juos apvelkate muzikiniais marškiniais. Kas jums svarbiau ir arčiau širdies: poetinis žodis ar muzikos natos?
–Kadangi man ypač svarbu tekstas, dažniausiai pradedu nuo jo, nė negalvodama apie muziką. Natos savaime dėliojasi pagal žodžius, tam daug dėmesio neskiriu. Todėl savo kūrybą priskiriu dainuojamosios poezijos žanrui.
Nors būna ir antraip – įstringa koks muzikinis motyvas, kuris neleidžia net naktį užmigti – keliuosi ir įdainuoju. Paniškai nemėgstu užrašinėti natas – tai tas pat, kaip padaryti kokį darbą, paskui biurokratiškai apie tai parašyti ataskaitą. Natos yra muzikanto biurokratizmas…
Esu parašiusi daug vaikiškų dainelių ir galėčiau išleisti knygelę, bet kol kas to nesiimu, nes labai vargintų ir atimtų daug laiko. Nors yra trečiokų muzikos vadovėlyje viena mano sukurta ir užrašyta vaikiška dainelė. Rusniškių leidinyje „Vėjopatis“ esu užrašiusi dainą „Nešk, vėjau, per marias“. Žodžiu, moku ir natomis rašyti…
– Kuo dar mėgstate užsiimti, be vaikų mokymo groti fortepijonu, muzikavimo ir kūrybos?
– Jei vaikščiojimas gamtoje yra užsiėmimas, tai labai mėgstu jį. Gamtoje atsigaunu, tiesiog „pasineriu į gamtą“ (turiu net tokią dainą „Gamta šiandien man atsiduos…“ ) Mėgstu keliones, kur galiu pailsėti, pabėgti nuo rutinos. Kelionėje man svarbu kalnai, upės, jūros platybės, net dykumos, kad ausys ir akys pailsėtų nuo visko, kas užgožia natūralų gamtos grožį ir garsus.
– Ką nuo savęs pridurtumėte klausytojams?
– Kurie mane girdėjo koncertuose, juos nustebins įrašai šioje plokštelėje, kur dainos atliekamos nebe akustine gitara ir balsu, ką darome su kolege Liuda. Tai yra mano vienos autorinė interpretacija su aranžuote.
Ačiū už pokalbį.
„Pamario“ skaitytojus kviečiame miesto šventės metu pasiklausyti Žydrės ir jos draugų gyvo balso ir palyginti su jos dainomis iš naujosios kompaktinės plokštelės „Tu negirdėjai“.

Vienas komentaras

  • Jėga

    Gražios eilės, graži muzika, gražus atlikimas ir moteris labai graži. Tik nesustok, nes mums reikia Žydrės, kurios kūryba atgaivintų pavargusią sielą…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite