Žvilgsnis iš mero kabineto

Į Šilutės rajono savivaldybės tarybą Vytautas Laurinaitis buvo išrinktas 2003 m. Nuo 2014 m. liepos 2 d. – Savivaldybės meras: į šias pareigas pirmą kadenciją išrinko Taryba, praėjusią 4 metų kadenciją dirbo laimėjęs tiesioginius mero rinkimus, tokia pat sėkmė lydėjo ir per šių metų savivaldos rinkimus.

„Pamarys“ kalbino merą Vytautą LAURINAITĮ apie švietimo, kultūros, sporto, sveikatos apsaugos reikalus, nes būtent šias sritis kuruoja meras, investicijos ir ūkio sritis jau antra kadencija tenka mero pavaduotojui.

– Kai daugelis Savivaldybės darbuotojų dar atostogauja, ar jums, mere, rūpesčių daug?

– Yra gera žinia. Gavome iš Kultūros ministerijos raštą, kad Šilutės kultūros ir pramogų centro renovacijai papildomai skirta 2,8 milijono eurų. Visa suma sudarys 5,5 milijono. Turime tartis, kad papildomai skirtuosius pinigus gautume kitais metais, o ne vėliau. Norime šį centrą sutvarkyti jau kitąmet. Kitas rūpestis – kuo greičiau pakoreguoti projektą ir gauti statybos leidimą baseinui statyti. Trumpi pasirengimo terminai, dar buvo skundas dėl rangos sutarties, kurią pasirašėme balandžio gale, apskundė po mėnesio. Tai sutrukdė kelias savaites. Projektą teko koreguoti, atskirta baseino statybai skirtoji dalis, bent iki rugsėjo vidurio norime gauti statybos leidimą. Kaip žinote, 1 milijonas eurų jau yra skirta iš Vyriausybės investicijų programos, norime kuo skubiau pradėti darbus. Sąmata – 6,5 milijono eurų. Didelė suma. Norisi, kad viskas vyktų sklandžiai.

Jau greitai turėtume skelbti viešą konkursą Šilutės Šilokarčemos kvartalui tvarkyti. Dar vyksta poveikio aplinkai atranka ir vertinimas dėl Šilutės stadiono sutvarkymo, kokį poveikį šis objektas turės aplinkiniams gyventojams, jų gyvenimo kokybei. Tikiuosi, rudeniop skelbsime stadiono tvarkymo darbų rangovo konkursą. Planuojame tvarkyti stadioną, salą, parką. Toji teritorija Šilutėje šalia Šyšos pasikeis ir bus gražesnė bei tinkamesnė sportuoti, ilsėtis.

– Rūpi išgirsti, kaip artėjant rugsėjo 1-ajai pasiruošta naujiesiems mokslo metams?

– Tikslius mokinių ir ikimokyklinukų skaičius žinosime tik rugsėjį. O pasiruošimas vyksta. Pirmadienį su Savivaldybės administracijos direktoriumi Virgilijumi Pozingiu lankėmės Šilutės meno mokykloje. Ilgo remonto darbai eina į pabaigą. Turėjome pastabų, ką reikėtų padaryti. Už papildomus darbus bus sumokėta. Šilutės „Gintarėlio“ vaikų darželyje atidaroma nauja grupė – graži, jauki ir viskuo aprūpinta. Dar vieną grupę atidarysime „Raudonkepuraitės“ lopšelyje–darželyje, iki rugsėjo viskas bus padaryta. Galbūt mūsų mažiesiems vietų užteks, o jeigu pritrūktų, yra tėvų, kurie nori, kad vaikas lankytų ne kurią kitą, bet jų pasirinktą įstaigą, tad sutinka ir palaukti vietos. Dėl mokyklų tinklo esame apsisprendę Tarybos posėdyje liepą. Neugdysime vaikų Inkakliuose, juos vežios į Švėkšną. Gardame liks pradinė mokykla, vyresni vaikai bus vežiojami mokytis į Žemaičių Naumiesčio gimnaziją. Bikavėnuose nebelieka priešmokyklinės vaikų grupės, juos vežiosime į Vainutą. Bendruomenės suprato, kad beliko labai mažai vaikų. Ir Gardame mus suprato, kad vyresnių klasių jungimas nėra gerai. Inkakliuose buvo jungiamos pradinės klasės. Ir tėveliai nori geresnės mokymo kokybės. O mes pasižadame vežioti vaikus jiems patogia ir lanksčia tvarka. Kitą savaitę planuojame važiuoti į mokyklas pasižiūrėti, kaip pasiruošta naujiems mokslo metams. Mokyklų vadovai jau bus baigę atostogas. Bus nerimo vadovams, pedagogams dėl atlyginimų mokėjimo. Buvo pasikeitimų, po to – atostogos, tačiau susitvarkysime.

– Ar belikę nerimo dėl švietimo įstaigų vadovų? Jų trūksta, konkursai skelbiami po kelis kartus, o rezultatų vis nėra.

– Taip, dėl to yra nerimo. Prie to grįšime. Jau turime Vyriausybę. Esu Lietuvos savivaldybių asociacijos Švietimo komiteto pirmininkas. Jau prieš dvejus metus esu dėl to daug bendravęs su Seime švietimo reikalais besirūpinančiu Eugenijumi Jovaiša, šis tas pavyko. Radosi mažiau reikalavimų, sutrumpinti terminai, yra kitų naujovių, tačiau dar liko ką daryti. Tas pretendento kompetencijų vertinimas, mano nuomone, turėtų būti kaip papildoma informacija konkurso komisijai, jeigu tenka apsispręsti, kuris iš konkurso dalyvių tinkamesnis laimėti. Tačiau šis siūlymas nesulaukė pritarimo. Švietimo, mokslo ir sporto ministrą esame pakvietę atvykti į Šilutę. Čia ir pratęsime diskusiją dėl švietimo įstaigų vadovų konkursų bei Kintuose esančios buvusios „Vėtrungės“ vaikų poilsio stovyklos sutvarkymo ir pritaikymo, kad joje galėtų vasaras leisti Lietuvos vaikai. Ir mūsų rajone trūksta kelių švietimo įstaigų vadovų. Dalyvaudamas Prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos iškilmėse Vilniuje, kalbėjausi su Mažeikių rajono meru, kuris sakė, kad tuomet, liepą, jiems trūko vienuolikos švietimo įstaigų direktorių. Laikinasis vadovas ir lieka laikinuoju, ne kiek iš jo gali pareikalauti. Tikiuosi, kad šiemet ir kitais metais mums pavyks sutvarkyti ir šiuos reikalus. Man kelia nuostabą, kaip gali mokyklos vadovo atrankos komisijoje dalyvauti mokinys? Jeigu jam tektų vertinti jo mokyklos pedagogą, gal dar nieko, nors… O juk konkurse gali dalyvauti ir mokiniui nematytas ir nežinomas asmuo? Vertinti turėtų specialistai, profesionalai, bendruomenės atstovai ir kiti.

– Jeigu būtų reikalinga, juk be vargo surastumėte ir 100 Šilutės krašto šviesuolių, autoritetų – tegul jie ir parenka mokykloms vadovus…  

– Be abejo, nors rūpesčių kelia ne tik direktorių parinkimo tvarka, bet ir kadencijos. Viena – 5 metai. Meras kasmet turi įvertinti direktoriaus darbą. Jeigu vertinimai geri, galės dalyvauti konkurse be Vilniuje gaunamo kompetencijų įvertinimo, o jeigu kas nepavyko, jeigu įvertintas patenkinamai, jam teks įveikti visus konkurso „laiptelius“, kaip ir pirmą kartą dalyvaujant. Neturėtų taip būti, nes galimas politikavimas. Taryba vertina švietimo įstaigos ir vadovo veiklą. Jeigu viskas gerai, direktorius be konkurso galėtų vadovauti ir toliau. Yra taisytinų dalykų. Čia dar bus darbo.

Kitas didelis rūpestis visai Lietuvos valdžiai – mokytojų rengimas, jaunų specialistų pritraukimas į mokyklas. Ačiū mūsų senjorams, kad dar turime mokytojų. Jeigu ne jie…

Norime geresnės mokymo kokybės? O kas ir kaip ruošia mokytojus?

– Vasarą dalyvavote daugelyje seniūnijų bendruomenių ir kultūros žmonių surengtose šventėse. Kokie įspūdžiai?

– Visos šventės, kurios yra strateginės, kurios vyksta seniūnijų centruose, išlaikė savo stilių, atskleidė temą ir nestokojo naujų akcentų. Jos – tradicinės. Švenčių surengė ir ne seniūnijų centrų kaimai, miesteliai. Ten bendruomenės susiranda rėmėjų, nes Savivaldybė finansuoja tik seniūnijos strateginį renginį. Visoms šventėms Savivaldybė skolina pagal projektą įsigytą sceną, dar norime įsigyti apšvietimo ir įgarsinimo įrangą, kitąmet jau turėsime, laimėjome konkursą. Labai vertinu bendruomenių entuziazmą, norą rengti šventes ir švęsti, esu dėkingas už tai. Suorganizuoti šventę nėra lengva. Štai buvau šventėje Šyliuose. Koks koncertas!

– Kuri iš švenčių paliko geriausią įspūdį?

– Negalėčiau išskirti nė vienos, nes kiekviena buvo vis kitokia. Štai buvau Bikavėnuose, kur vyko tradicinė kapelų šventė „Grajikit, Bikavos žiogeliai“. Geras oras, žiūrovų suvažiavo iš Šilutės ir kitų vietovių. Šventės vyko ir ne seniūnijų centruose, pavyzdžiui, Traksėdžiuose, Vilkyčiuose. Savivaldybės vadovai susitariame, kas ir kus dalyvaus. Kalbėjomės, girdėjau labai gerų atsiliepimų. Puoselėti tradicijas ir jas plėtoti – kilnus bendruomenių darbas, kurį labai vertinu.

– Tai ar kvepės Šilutė žuviene šį rudenį?

– Ruoškitės fotoaparatą, ruoškitės rašyti ir skanauti žuvienę. Jos čempionatas Šilutėje bus. Atvyks svečių, mūsų Savivaldybės draugų: iš Lenkijos ne viena grupė, iš Latvijos, iš Turkijos savivaldybės komanda ir atskirai Rotary klubo atstovai, iš Ukrainos, iš Rusijos konsulato bei Slavsko. Bus gerokai daugiau svečių iš užsienio negu per Šilutės miesto šventę sulaukėme, nes ruduo – visiems palankus metas atvykti, padraugauti. Tikimės sulaukti Premjero. Pakvietėme ir Prezidentą Gitaną Nausėdą. Kvietime pateikėme ir trumpą čempionato istoriją. Atsakymo dar negavome. Pernai dalyvavo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, daug kitų svečių.

– Gal pasidalintumėte žiniomis dėl kelių į Rusnę ir Žemaičių Naumiestį tvarkymo? Juk meras žino daug…

– Kalbėjausi su darbų vykdytojais. Iki gruodžio vidurio kelią į Rusnę turi sutvarkyti. Visą. Tuomet jau bus galima važiuoti nauju keliu nuo Prezidento Kazio Griniaus tilto iki estakados ir per ją į Rusnę bei atgal visiems norintiems. Mat metų pabaigoje ar kitų pradžioje galimas potvynis. Jeigu kelio neužbaigtų, estakada naudotis irgi nebūtų galima. Ir Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė sakė, kad prie kelio darbininkai triūsia nuo ankstaus ryto. Ir kelias į Žemaičių Naumiestį iš Šilutės turi būti sutvarkytas iki gruodžio vidurio. Tai numatyta rangos darbų sutartyje. Tikiuosi, kad abiejuose objektuose įsipareigojimai bus įvykdyti sutartu laiku.

– O dabar, mere, pasiderėkime. Šilutės ligoninė liko be vadovo ir užbaigė tarnystę senutėlis  kompiuterinis tomografas, kurio tyrimai labai reikalingi. Jeigu ligoninė neteiks šios paslaugos, pacientai vyks gydytis į Klaipėdą… Neliks pacientų, nebus pajamų, neturėsime ir ligoninės?

– Yra jūsų klausime tiesos. Vyksta naujo 128 pjūvių modernaus kompiuterinio tomografo pirkimas. Antradienį su laikinuoju ligoninės vadovu vyksime į įmonę Vilniuje (interviu meras davė pirmadienį, kelionės išvakarėse – red. paaiškinimas). Ji tiekia ir aptarnauja tokią įrangą. Rinksimės, ar patiems pirkti prisidedant lėšomis ir Savivaldybei, ar pirkti tokią paslaugą. Tomografas tikrai ligoninei reikalingas. Be jo ligoninė veikti beveik negali. Šiemet turime rasti sprendimą. Kokį, dar teks palaukti. Mūsų įtikinėti nereikia, Savivaldybė gal iki 30 procentų sumos prisidės. Šiemet biudžete tam lėšų nenumatėme, bet kitais metais suplanuosime. Gal 100 tūkstančių eurų tektų Savivaldybei padengti. Ta įranga kainuotų 500–550 tūkstančių eurų.

Jau kreipėmės į Valstybės tarnybos departamentą leidimo skelbti Šilutės ligoninės vyr. gydytojo konkursą. Tik jie ilgai delsia atsakyti. Liepos 9 d. kreipėmės leidimo skelbti Savivaldybės gydytojo konkursą, o atsakymo dar nesulaukėme. Ten esą daug prašymų, jie nespėja, nes ir atostogų metas. Anksčiau atsiklausti skelbiant konkursą nereikėdavo, dabar reikia. Nėra gerai.

– Nuo 2003 metų esate Savivaldybės tarybos narys, jau kelis metus – meras. Ar pastebite, kad savivaldos vis mažėja…

– Taip, ypač skelbiant konkursus pareigoms užimti, o jau apie švietimo įstaigų direktorių konkursus kalbėjome. Daug kas centralizuota, o ar bus iš to gero, abejoju. Vaikų teisių apsauga irgi valdoma iš Vilniaus. Savivaldos teisių tikrai sumažėjo. Gerai bent tiesioginiai mero rinkimai. Daugiau stabilumo. Nors yra savivaldybių, kur valdančiąją daugumą sudaro vienos politinės jėgos, o mero atstovaujama partija – opozicijoje…

– Jūs, mere, dirbate jau su trečios sudėties Savivaldybės taryba. Kada buvo sunkiausia?

– Žinoma, sunkiausia yra pradžia. Tai buvo nuo 2014 metų liepos 2 d. 9 kadencijos pabaigos mėnesiai. Politiškai – tarsi savotiška savižudybė. Tačiau žinojau į administracijos direktorius atėjusio Sigito Šepučio patirtį ir visa komanda pasitikėjau, mažinome skolas. Praėjusią 4 metų kadenciją buvo ne tai kad sunku, bet psichologiškai nelengva. Visi darbai – tik popieriai ir popieriai. Parengta keliasdešimt investicinių projektų. Reikėjo paruošti dokumentus tam, kas vyksta Šilutėje dabar ir ką dar darysime. Bet žmogui popierių neparodysi. Dabar, kai mato darbus, vertina ir pagiria, kad valdžia dirba. Būtų kitas meras, sakytų, matai, kaip jis gerai dirba. Bet juk tam reikėjo pasiruošti. Nors ir mes per praėjusią 4 metų kadenciją atidarėme vaikų darželiuose naujų grupių, remontavome mokyklas, pastatyta nauja Šilutės autobusų stotis ir parkas, duris atvėrė prekybos centras „Lidl“, vietoj Šilutėje iškirstų senų ir ligotų medžių gražiai auga nauji. Žmogui reikia darbo ant delno – kasa, kloja šaligatvių trinkeles, vadinasi, Savivaldybė dirba.

– Dabar šilutiškiai giria valdžią, kad tiek daug mieste daro, taip pat ir seniūnijose.

– …nes tam pasiruošėme. Ir jeigu ne skundai, bylinėjimasis, dabar Šilutėje būtų dar daugiau padaryta ir daroma. Bet 4 metus važiavome, derinome, siūlėme, klausėme, taisėme… Kiek buvo skundų… Nenormalu! Tai atima labai daug brangaus laiko. Gerai, kad ir po savivaldos rinkimų liko ta pati valdančioji dauguma, tęsiame darbus ir tai, ką matote, dar ne viskas. Darbų bus tikrai daugiau. Šilutė ir rajono miesteliai, kaimai gražės. Tam esame pasiruošę.

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Gerdos Belokopytovos nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Tarp turtingiausių šalies politikų – Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris

Turtingiausi šalies politikai yra ne Seime. Daugiausia jų dirba savivaldybių tarybose. Naujausio žurnalo „Reitingai“ ir DELFI tyrimo duomenimis, didžiausią turtą kartu su žmona valdo Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo partneris. Turtingiausias Seimo narys yra valstiečių ir žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis. Į DELFI skelbiama 50-uką pateko ir Pagėgių rajono savivaldybės tarybos narys Remigijus Kelneris ir Dalia Kelnerienė – 2,46 mln. eurų. Jie saraše užėmė 23-ąją vietą. Pagėgių rajono politikas Remigijus Kelneris kartu su šeimos nariais valdo

Socialiniuose tinkluose plinta daina „Papa Frančesko“, skirta popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje metinėms

Lygiai prieš metus, 2018 metų rugsėjo 22-23 dienomis, popiežius Pranciškus pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Vizito metinių proga Julius Vaicenavičius pristato dainą ir vaizdo klipą „Papa Frančesko“. „Daina gimė praeitais metais išlydint popiežių Pranciškų Vilniaus oro uoste. Viskas įvyko labai spontaniškai, norėjosi džiugiai ir smagiai atsisveikinti. Tuo metu buvo ankstus rytas, daugybė savanorių ir puiki nuotaika,“ – pasakoja Julius Vaicenavičius. Dainoje ir vaizdo klipe nuotaikingai vaizduojamos pagrindinės popiežiaus vizito Lietuvoje akimirkos: susitikimas su jaunimu Katedros aikštėje, apsilankymas Okupacijų ir laisvės kovų

Ankstyvas ruduo Mažojoje Lietuvoje: vokiškos kultūros takais

Jei lankysitės pajūryje, turizmo specialistai pataria pasižvalgyti po pamarį ir išbandyti naują turistinį maršrutą, pavadintą „Migruojančios kultūros“. Šis maršrutas kviečia nuo pajūrio keliauti Šilutės link ir daugiau sužinoti apie Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sandūroje gyvavusias tradicijas, pamario krašto gamtą ir jos žmones, iki šiol save vadinančius lietuvininkais. Įdomu tai, kad Mažoji Lietuva Lietuvos valstybei nepriklauso nei 100 metų. „Tai autentiškos Klaipėdos krašto (Mažosios Lietuvos) sodybos, tradiciniai mažlietuvių valgiai, senosios Klaipėdos krašto dainos. Tiesa, šis maršrutas įspūdingesnis keliaujant su gidu, nes tik

Pokalbis apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas

Rugsėjį prasidėjus naujiems mokslo metams, paaiškėja ir tikras mokinių skaičius. Dabar rajono bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose yra 4473 mokiniai. Šiemet, palyginus su praėjusių metų rugsėju, sulaukta 172 vaikais mažiau, įskaičiuojant ir ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus ugdomus vaikus. Vien mokyklas lankančiųjų šiemet sumažėjo 135. Apie prasidėjusių mokslo metų aktualijas „Pamarys“ pakalbino Šilutės r. savivaldybės Švietimo skyriaus vedėją Dainorą BUTVYDIENĘ. – Jūsų pateiktieji skaičiai teikia optimizmo. Bent jau šį rudenį mokinių nesumažėjo keliais šimtais, kaip būdavo anksčiau. – Tačiau mažiau devintokų