Žvejams belieka laukti stintų bangos

Šeštadienį, t. y. jau rytoj, Palanga pakvips stintomis – garsioji Palangos stintų šventė sukvies gausų būrį svečių. Pagrindinėje J. Basanavičiaus gatvėje vėl šurmuliuos tūkstantinė žmonių minia, prekybininkai kvies skanauti jų iškeptos žuvies, marinuotų stintų ar žuvienės. Tiesa, norintieji stintų galėjo paragauti ir gerokai anksčiau – Baltijos jūroje žvejų sugautų žuvelių jau prieš mėnesį buvo tiekiama kavinėse ir restoranuose.

Kasmetinė „Palangos stinta“ privilioja tūkstančius žmonių iš visos Lietuvos.

Kone kasdien socialiniuose tinkluose žvejai skelbia nuotraukas su šviežiais agurkėliais kvepiančiomis stintomis, kurių pagaunama Baltijos jūroje. Tiesiai iš žvejų jų galima įsigyti po tris eurus už kilogramą. Turgavietėse stintos kainuoja ir iki 7 Eur. Palangoje vyksiančioje stintų šventėje pernai 1 kepta stinta kainavo 1 eurą…

Žūklautojų pastebėjimai
Anksčiau žvejai stintas gaudydavo jau gruodžio mėnesį, tačiau šiemet žuvies mažoka. Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė paaiškino, jog kasmet stintų sugaunama vis mažiau. Tokia situacija ir šiemet. Anot jos, žvejai viliasi, kad šiemet stintų į Kuršių marias atplauks, tik jos vėluoja.

„Stintų žvejyba nevyksta dėl nepalankių gamtinių sąlygų, žvejai nelipa ant ledo, tad pagauna, girdėjau, mažai. Anksčiau tokiu metu Kuršių mariose nemažai stintų būdavo“, – prieš savaitę kalbėjo S. Jakubauskienė.
Anot žvejų, stintos Klaipėdoje, Nidoje bei Latvijoje pasirodė sausio viduryje, tada ir prasidėjo šių šviežių agurkų kvapą skleidžiančių žuvelių žvejybos karštinė. Anot kelis tūkstančius žvejų vienijančios grupės „Stinta“, spustelėjus šaltukui ir papūtus vėjui nuo Suomijos, ant ledo ir į krantines patraukė žvejybos mėgėjai. Danės upės krantinėje Klaipėdoje, ties kruizinių laivų terminalu, žvejai vieną po kitos traukė stintas.
Pastebėjimais pasidalijo ir Palangos žvejai, kurie kasmet stintų taip pat sugauna mažiau. Anot jų, viena iš priežasčių – Baltijos jūroje gausu ruonių, kurie minta šiomis žuvimis. Nemažai suvalgo šios žuvies.
Prieš kelias savaites Rusnės žvejai nuogąstavo, kad dar nematyti nei ešerių, nei stintų…

Tradiciškai Stintų šventėje populiariausias patiekalas yra miltuose apvoliota kepta stinta, ypatingu skoniu pasižymi stintų ikrų kotletukai, kurių paragauti galima tik Stintų šventėje.

Be to, vasario 8-10 dienomis Nidoje vyks išskirtinėms Kuršių nerijos tradicijoms pristatyti skirta šventė „Stintapūkis“.

Kiti ne stintų, o vėgėlių
Šios savaitės pradžioje ant ledo lipo ištikimiausi žvejybos mėgėjai, tikėdamiesi stintas kibirais gabenti, tačiau… grįžo su vėgėlėmis. „Mindaugas ir Vytas iš Kauno labai norėjo vėgėlių ir jiems kibo: 3,5, 3,4, 2,6 kg ant skritulio, galvakablio ir sistemėlės. Stintų jiems pavyko suvilioti vos keletą“, – socialiniuose tinkluose skelbė žvejai, kurie nuolatos informuoja vieni kitus apie pagaunamų žuvų kiekį, o svarbiausia – apie ledo storį.
Kai prieš kelias savaites, paspaudus šalčiui, poledinės žūklės entuziastai paskubomis lipo ant ledo, kai Kuršių mariose ties Vente ledo storis siekė 14 cm, o ties Nida – nė 10 cm.

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis informavo, kad šiuo metu dar mažai žvejojančiųjų, tačiau pagrindinis darbymetis prasideda nuo kovo vidurio, balandį, gegužę… Tuomet prasideda karšių nerštas. Tiesa, nuo vasario 1 d. įsigaliojo draudimas žvejoti lydekas iki balandžio 20 d. Anot inspekcijos viršininko, su lydekomis retai, bet įkliūva koks pažeidėjas: „Žmonės sąmoningesni, supranta daromą žalą gamtai. Ir baudos nemažos“.

Aplinkos ministerija informuoja, jog už kiekvieną draudžiamu laikotarpiu sugautą lydeką pažeidėjas turi sumokėti po 145 eurus žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti. Be to, jam bus skirta iki 300 eurų bauda ir konfiskuoti visi nusižengimo padarymo įrankiai bei priemonės.

Stintų dar bus?
Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto mokslininkas dr. Antanas Kontautas „Pamariui“ aiškino, jog stintų Klaipėdos sąsiauryje jau pasirodo spalio pabaigoje, o lapkritį ir gruodį jas nuo krantinių gaudo ir meškeriotojai. Deja, jau keleri metai, kai intensyvaus stintų plaukimo į Kuršių marias neužfiksuoja ir mokslininkai.
„Tik praėjusią savaitę daugiau stintų pasirodė priekrantėje. Verslininkai jas jau spėjo parduoti… Tikėtina, kad dar užeis didžiulė stintų banga“, – viltingai prognozavo Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas.

Kodėl stintų vis mažėja, mokslininkas spėlioti nesiryžta. Anot jo, priežastys įvairios: daug stintų išgaudoma. Mokslininkas neigia Baltijos jūroje žvejojančių žvejų spėjimus, kad stintų mažėja, nes jomis minta ruoniai: „Ruonis tikrai nesivaikys stintos, nes jam neverta gaišti laiko dėl tokios mažos žuvelės. Nebent šių žuvų paskanautų iš tinklų, kurios jau įsipainiojusios. Tikrai ruonių dėl stintų mažėjimo nekaltinčiau“.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,

Po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu usėniškiu – izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai

Tauragės meras Dovydas Kaminskas praneša, kad po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu pacientu laikinai izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai. „Sekmadienį (kovo 29 d.) Šilutės rajono greitoji medicinos pagalba į Tauragės ligoninę dėl sveikatos sutrikimų atvežė Šilutės rajono gyventoją. Pacientas gydytas Anesteziologijos-reanimacijos skyriuje ir po 1 val. reanimobiliu pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje po tyrimų jam nustatyta COVID-19 infekcija“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Kaminskas. Tauragės meras informuoja, kad medikų personalas priėmimo skyriuje dirbo su visomis apsaugomis, o pacientą prižiūrėję

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma 2 metams atidėti karantino laikotarpio PSD įmokų mokėjimą

Siekiant palengvinti mokestinę naštą savarankiškai dirbantiems asmenims, sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga siūlo jiems atidėti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimą. Šio laikotarpio nesumokėtas PSD įmokas, kaip siūlo ministras, jie turės susimokėti per 2 metus nuo ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo. Tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas įregistravęs A. Veryga sako, kad, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys, kurių PSD galiojimas priklauso nuo įmokos atitinkamu laikotarpiu (ne)sumokėjimo, bus laikomi apdraustais PSD ekstremaliosios