Žvejams belieka laukti stintų bangos

Šeštadienį, t. y. jau rytoj, Palanga pakvips stintomis – garsioji Palangos stintų šventė sukvies gausų būrį svečių. Pagrindinėje J. Basanavičiaus gatvėje vėl šurmuliuos tūkstantinė žmonių minia, prekybininkai kvies skanauti jų iškeptos žuvies, marinuotų stintų ar žuvienės. Tiesa, norintieji stintų galėjo paragauti ir gerokai anksčiau – Baltijos jūroje žvejų sugautų žuvelių jau prieš mėnesį buvo tiekiama kavinėse ir restoranuose.

Kasmetinė „Palangos stinta“ privilioja tūkstančius žmonių iš visos Lietuvos.

Kone kasdien socialiniuose tinkluose žvejai skelbia nuotraukas su šviežiais agurkėliais kvepiančiomis stintomis, kurių pagaunama Baltijos jūroje. Tiesiai iš žvejų jų galima įsigyti po tris eurus už kilogramą. Turgavietėse stintos kainuoja ir iki 7 Eur. Palangoje vyksiančioje stintų šventėje pernai 1 kepta stinta kainavo 1 eurą…

Žūklautojų pastebėjimai
Anksčiau žvejai stintas gaudydavo jau gruodžio mėnesį, tačiau šiemet žuvies mažoka. Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė paaiškino, jog kasmet stintų sugaunama vis mažiau. Tokia situacija ir šiemet. Anot jos, žvejai viliasi, kad šiemet stintų į Kuršių marias atplauks, tik jos vėluoja.

„Stintų žvejyba nevyksta dėl nepalankių gamtinių sąlygų, žvejai nelipa ant ledo, tad pagauna, girdėjau, mažai. Anksčiau tokiu metu Kuršių mariose nemažai stintų būdavo“, – prieš savaitę kalbėjo S. Jakubauskienė.
Anot žvejų, stintos Klaipėdoje, Nidoje bei Latvijoje pasirodė sausio viduryje, tada ir prasidėjo šių šviežių agurkų kvapą skleidžiančių žuvelių žvejybos karštinė. Anot kelis tūkstančius žvejų vienijančios grupės „Stinta“, spustelėjus šaltukui ir papūtus vėjui nuo Suomijos, ant ledo ir į krantines patraukė žvejybos mėgėjai. Danės upės krantinėje Klaipėdoje, ties kruizinių laivų terminalu, žvejai vieną po kitos traukė stintas.
Pastebėjimais pasidalijo ir Palangos žvejai, kurie kasmet stintų taip pat sugauna mažiau. Anot jų, viena iš priežasčių – Baltijos jūroje gausu ruonių, kurie minta šiomis žuvimis. Nemažai suvalgo šios žuvies.
Prieš kelias savaites Rusnės žvejai nuogąstavo, kad dar nematyti nei ešerių, nei stintų…

Tradiciškai Stintų šventėje populiariausias patiekalas yra miltuose apvoliota kepta stinta, ypatingu skoniu pasižymi stintų ikrų kotletukai, kurių paragauti galima tik Stintų šventėje.

Be to, vasario 8-10 dienomis Nidoje vyks išskirtinėms Kuršių nerijos tradicijoms pristatyti skirta šventė „Stintapūkis“.

Kiti ne stintų, o vėgėlių
Šios savaitės pradžioje ant ledo lipo ištikimiausi žvejybos mėgėjai, tikėdamiesi stintas kibirais gabenti, tačiau… grįžo su vėgėlėmis. „Mindaugas ir Vytas iš Kauno labai norėjo vėgėlių ir jiems kibo: 3,5, 3,4, 2,6 kg ant skritulio, galvakablio ir sistemėlės. Stintų jiems pavyko suvilioti vos keletą“, – socialiniuose tinkluose skelbė žvejai, kurie nuolatos informuoja vieni kitus apie pagaunamų žuvų kiekį, o svarbiausia – apie ledo storį.
Kai prieš kelias savaites, paspaudus šalčiui, poledinės žūklės entuziastai paskubomis lipo ant ledo, kai Kuršių mariose ties Vente ledo storis siekė 14 cm, o ties Nida – nė 10 cm.

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis informavo, kad šiuo metu dar mažai žvejojančiųjų, tačiau pagrindinis darbymetis prasideda nuo kovo vidurio, balandį, gegužę… Tuomet prasideda karšių nerštas. Tiesa, nuo vasario 1 d. įsigaliojo draudimas žvejoti lydekas iki balandžio 20 d. Anot inspekcijos viršininko, su lydekomis retai, bet įkliūva koks pažeidėjas: „Žmonės sąmoningesni, supranta daromą žalą gamtai. Ir baudos nemažos“.

Aplinkos ministerija informuoja, jog už kiekvieną draudžiamu laikotarpiu sugautą lydeką pažeidėjas turi sumokėti po 145 eurus žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti. Be to, jam bus skirta iki 300 eurų bauda ir konfiskuoti visi nusižengimo padarymo įrankiai bei priemonės.

Stintų dar bus?
Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto mokslininkas dr. Antanas Kontautas „Pamariui“ aiškino, jog stintų Klaipėdos sąsiauryje jau pasirodo spalio pabaigoje, o lapkritį ir gruodį jas nuo krantinių gaudo ir meškeriotojai. Deja, jau keleri metai, kai intensyvaus stintų plaukimo į Kuršių marias neužfiksuoja ir mokslininkai.
„Tik praėjusią savaitę daugiau stintų pasirodė priekrantėje. Verslininkai jas jau spėjo parduoti… Tikėtina, kad dar užeis didžiulė stintų banga“, – viltingai prognozavo Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas.

Kodėl stintų vis mažėja, mokslininkas spėlioti nesiryžta. Anot jo, priežastys įvairios: daug stintų išgaudoma. Mokslininkas neigia Baltijos jūroje žvejojančių žvejų spėjimus, kad stintų mažėja, nes jomis minta ruoniai: „Ruonis tikrai nesivaikys stintos, nes jam neverta gaišti laiko dėl tokios mažos žuvelės. Nebent šių žuvų paskanautų iš tinklų, kurios jau įsipainiojusios. Tikrai ruonių dėl stintų mažėjimo nekaltinčiau“.

Viktorija SKUTULIENĖ

Hits: 306

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Teikiamos pataisos dėl verslinės žvejybos draudimo Kuršių mariose ir vidaus vandenyse

Seimui antradienį planuojama tekti Žuvininkystės įstatymo pataisas, numatančias verslinės žvejybos draudimą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse. Numatoma, uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir vidaus vandenyse, numatant tik specializuotąją stintų žvejybą ir specializuotąją nėgių žvejybą bučiukais, apriboti verslinę žvejybą saugomų rūšių žuvų migracijos kelyje Baltijos jūros priekrantėje. Pataisų autoriai pateikia pavyzdį, kad 1997–2019 metais vykdytų ichtiologinių tyrimų Kauno mariose duomenys rodo, jog tiek pagrindinių žuvų rūšių (karšių, kuojų, sterkų, ešerių ir plakių), tiek ir bendras visų žuvų santykinis gausumas ir santykinė

Seimui bus pasiūlyta imtis nelegalių tvorų prie ežerų ir upių

Antradienį Seimui planuojama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma dešimt kartų padidinti baudas už nelegalų tvorų tvėrimą prie ežerų ir upių. Jeigu Seimas pritartų tokiam Seimo nario socialdemokrato Lino Jonausko siūlymui, vietoje šiuo metu galiojančios mažiausios už tokį nusižengimą numatytos 30 eurų baudos, nelegaliai įrengus tvorą prie ežero ar upės, grėstų 300 eurų bauda. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma už pažeidimus prie valstybinių vandens telkinių tveriant tvoras ar kitaip ribojant praėjimą numatyti nuo 300 iki 600 eurų baudą, o

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaikos nešventiškos

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo, tvirtina Statistikos departamentas. Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai praėjusį kovą įregistravo 541 santuoką. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Balandžio mėnesį policija vykdo prevencines priemones

Policija tiria šiuos įvykius: Balandžio 10 d. popietę namuose Pašyšių k., Juknaičių sen., rastas moters. gim. 1984 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Balandžio 11d. naktį konflikto metu Sodų g., Šilutėje, nepilnametė sukėlė fizinį skausmą vyrui, gim. 1972 m. Balandžio 9 d. naktį konflikto metu Melioratorių al., Šilutėje,  neblaivus (2.95 prom.) vyras ir moteris sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,13 prom.) moteriai. Vyras buvo sulaikytas. Balandžio 6 d. prieš pietus darbo metu vyrui vairuojant savaeigį krautuvą JCB 35 D TLT

Taip pat skaitykite