Žvejams belieka laukti stintų bangos

Šeštadienį, t. y. jau rytoj, Palanga pakvips stintomis – garsioji Palangos stintų šventė sukvies gausų būrį svečių. Pagrindinėje J. Basanavičiaus gatvėje vėl šurmuliuos tūkstantinė žmonių minia, prekybininkai kvies skanauti jų iškeptos žuvies, marinuotų stintų ar žuvienės. Tiesa, norintieji stintų galėjo paragauti ir gerokai anksčiau – Baltijos jūroje žvejų sugautų žuvelių jau prieš mėnesį buvo tiekiama kavinėse ir restoranuose.

Kasmetinė „Palangos stinta“ privilioja tūkstančius žmonių iš visos Lietuvos.

Kone kasdien socialiniuose tinkluose žvejai skelbia nuotraukas su šviežiais agurkėliais kvepiančiomis stintomis, kurių pagaunama Baltijos jūroje. Tiesiai iš žvejų jų galima įsigyti po tris eurus už kilogramą. Turgavietėse stintos kainuoja ir iki 7 Eur. Palangoje vyksiančioje stintų šventėje pernai 1 kepta stinta kainavo 1 eurą…

Žūklautojų pastebėjimai
Anksčiau žvejai stintas gaudydavo jau gruodžio mėnesį, tačiau šiemet žuvies mažoka. Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė paaiškino, jog kasmet stintų sugaunama vis mažiau. Tokia situacija ir šiemet. Anot jos, žvejai viliasi, kad šiemet stintų į Kuršių marias atplauks, tik jos vėluoja.

„Stintų žvejyba nevyksta dėl nepalankių gamtinių sąlygų, žvejai nelipa ant ledo, tad pagauna, girdėjau, mažai. Anksčiau tokiu metu Kuršių mariose nemažai stintų būdavo“, – prieš savaitę kalbėjo S. Jakubauskienė.
Anot žvejų, stintos Klaipėdoje, Nidoje bei Latvijoje pasirodė sausio viduryje, tada ir prasidėjo šių šviežių agurkų kvapą skleidžiančių žuvelių žvejybos karštinė. Anot kelis tūkstančius žvejų vienijančios grupės „Stinta“, spustelėjus šaltukui ir papūtus vėjui nuo Suomijos, ant ledo ir į krantines patraukė žvejybos mėgėjai. Danės upės krantinėje Klaipėdoje, ties kruizinių laivų terminalu, žvejai vieną po kitos traukė stintas.
Pastebėjimais pasidalijo ir Palangos žvejai, kurie kasmet stintų taip pat sugauna mažiau. Anot jų, viena iš priežasčių – Baltijos jūroje gausu ruonių, kurie minta šiomis žuvimis. Nemažai suvalgo šios žuvies.
Prieš kelias savaites Rusnės žvejai nuogąstavo, kad dar nematyti nei ešerių, nei stintų…

Tradiciškai Stintų šventėje populiariausias patiekalas yra miltuose apvoliota kepta stinta, ypatingu skoniu pasižymi stintų ikrų kotletukai, kurių paragauti galima tik Stintų šventėje.

Be to, vasario 8-10 dienomis Nidoje vyks išskirtinėms Kuršių nerijos tradicijoms pristatyti skirta šventė „Stintapūkis“.

Kiti ne stintų, o vėgėlių
Šios savaitės pradžioje ant ledo lipo ištikimiausi žvejybos mėgėjai, tikėdamiesi stintas kibirais gabenti, tačiau… grįžo su vėgėlėmis. „Mindaugas ir Vytas iš Kauno labai norėjo vėgėlių ir jiems kibo: 3,5, 3,4, 2,6 kg ant skritulio, galvakablio ir sistemėlės. Stintų jiems pavyko suvilioti vos keletą“, – socialiniuose tinkluose skelbė žvejai, kurie nuolatos informuoja vieni kitus apie pagaunamų žuvų kiekį, o svarbiausia – apie ledo storį.
Kai prieš kelias savaites, paspaudus šalčiui, poledinės žūklės entuziastai paskubomis lipo ant ledo, kai Kuršių mariose ties Vente ledo storis siekė 14 cm, o ties Nida – nė 10 cm.

Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Stanislovas Sudeikis informavo, kad šiuo metu dar mažai žvejojančiųjų, tačiau pagrindinis darbymetis prasideda nuo kovo vidurio, balandį, gegužę… Tuomet prasideda karšių nerštas. Tiesa, nuo vasario 1 d. įsigaliojo draudimas žvejoti lydekas iki balandžio 20 d. Anot inspekcijos viršininko, su lydekomis retai, bet įkliūva koks pažeidėjas: „Žmonės sąmoningesni, supranta daromą žalą gamtai. Ir baudos nemažos“.

Aplinkos ministerija informuoja, jog už kiekvieną draudžiamu laikotarpiu sugautą lydeką pažeidėjas turi sumokėti po 145 eurus žuvų ištekliams padarytai žalai atlyginti. Be to, jam bus skirta iki 300 eurų bauda ir konfiskuoti visi nusižengimo padarymo įrankiai bei priemonės.

Stintų dar bus?
Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto mokslininkas dr. Antanas Kontautas „Pamariui“ aiškino, jog stintų Klaipėdos sąsiauryje jau pasirodo spalio pabaigoje, o lapkritį ir gruodį jas nuo krantinių gaudo ir meškeriotojai. Deja, jau keleri metai, kai intensyvaus stintų plaukimo į Kuršių marias neužfiksuoja ir mokslininkai.
„Tik praėjusią savaitę daugiau stintų pasirodė priekrantėje. Verslininkai jas jau spėjo parduoti… Tikėtina, kad dar užeis didžiulė stintų banga“, – viltingai prognozavo Žuvininkystės ir akvakultūros laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas.

Kodėl stintų vis mažėja, mokslininkas spėlioti nesiryžta. Anot jo, priežastys įvairios: daug stintų išgaudoma. Mokslininkas neigia Baltijos jūroje žvejojančių žvejų spėjimus, kad stintų mažėja, nes jomis minta ruoniai: „Ruonis tikrai nesivaikys stintos, nes jam neverta gaišti laiko dėl tokios mažos žuvelės. Nebent šių žuvų paskanautų iš tinklų, kurios jau įsipainiojusios. Tikrai ruonių dėl stintų mažėjimo nekaltinčiau“.

Viktorija SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite