Žuvienės šventėje sukiojosi merai, seimūnai, konsulas

Šeštadienį į Šilutės mažųjų laivų uostą žmonės rinkosi pėsčiomis, automobiliais, laivais. Čia vyko septintasis tarptautinis žuvienės virimo čempionatas. Po vidurdienio uostas skendėjo ugniakurų dūmuose, sklandė verdamos žuvienės aromatai, šurmuliavo gausybė žmonių. Tik vakarop išaiškėjo žuvienės virimo čempionas ir kitokie prizininkai.

Į šventę suplūdo apie 9000 žmonių.

Virė 40 komandų
Žuvienę virti pasišovė 40 komandų iš įvairių Lietuvos regionų, net iš užsienio. Prie katilų stojo žuvienės virėjai iš Nidos, Klaipėdos, Palangos, Pagėgių, Plungės, Lazdijų, Viešvilės, Elektrėnų, Prienų, Šilalės, Vilkaviškio. Su lietuviais konkuravo užsienio komandos iš Vokietijos, Šveicarijos, Rusijos Federacijos ir Latvijos. Čempionate dalyvavo Šilutės, Neringos, Šilalės, Klaipėdos rajonų ir Pagėgių savivaldybės merai, RF generalinis konsulas Lietuvoje Aleksandr Gračev.
Septintąjį tarptautinį žuvienės virimo čempionatą iš nuolatinio globėjo europarlamentaro Zigmanto Balčyčio globoti perėmė LR Seimo primininko pavaduotojas Kęstas Komskis. Vienuolikos vertinimo komisijos narių gretas papildė šeši buvusių čempionatų nugalėtojai.

Seimo narys Artūras Skardžius vaišino ne tik rudens gėrybėmis, bet ir karšta žirnių koše su spirgučiais, bulvėmis su kastiniu ir raugintasi agurkais, o galiausiai – žuviene.

Ragautojų netrūko
Vertinimo komisijos nariai, griežtai atskirti nuo dalyvių, laukė numeriais užkoduotų dubenėlių su žuviene ar žuvies sriuba. Ragaudami viralo vertintojai nežinojo, kokia komanda jį patiekė. Vienas iš vertinimo kriterijų buvo žuvienės skaidrumas.
Komisija atkreipė dėmesį, ar nesuirusi žuvis, vertino daug kitų dalykų, pagal kuriuos skyrė taškus. Komisijos pirmininkė Birutė Servienė, ragaudama žuvienių, prisiminė seną lietuvininkų posakį „gerai, kad per pilvą neina vieškelis…“
Žuvienę ragavo ne tik komisija. Pasak čempionato sumanytojo, organizatoriaus ir vedėjo Marijaus Budraičio, gardžia žuviene ir žuvies sriuba buvę pavaišinta per 9000 žmonių.
Kiemelius įsirengusios komandos, kūrė ugnį, kaitė katilus, vaišino užsukusius daugybe kitų gardumynų. Prieniškis Vytautas tarstelėjo esąs energetikas, tačiau jo hobis – kulinarija. Prieniškių kiemelio svečiai buvo vaišinami pono Vytauto pagaminta gira, ožkų sūriu ir kitokiais gardėsiais. Šilutės ir Platelių bendruomenių kiemelyje netrūko kastinio su virtomis bulvėmis, o dzūkai siūlė farširuoto bebro. Eilutė nusidriekė prie vokiečių ir šveicarų kiemelio, kuriame kvepėjo ir keptomis dešrelėmis su kopūstais. „Soroptimos“ klubo šilutiškių moterų globojami svečiai kepė ir kepsniukus, jais vaišino vaikus.
Kokiame kiemelyje kuo kvepėjo, visko nesurašysime, juolab, kad nuo to pilve sočiau netaps… Į Žuvienės čempionatą reikėjo ateiti, pajusti jo dvasią, pakvėpuoti ugniakuro dūmo, paragauti žuvienės, pasibičiuliauti su sutiktais pažįstamais, užmegzti naujų pažinčių, pasiklausyti muzikos, tapti Žuvienės čempionato fanu.

Komanda „Neringos švyturiai“.

Kol komisija vertino žuvienes, liūdėti neleido Lietuvos šlagerių karalius Žilvinas Žvagulis ir grupė „Tabasko“. Skambant muzikikei UAB „Šilutės būstas“ kalė progines čempionato monetas.
Apdovanojimų lietus
Čempionato dalyviams buvo įteikti rėmėjų – Šilutės miškų urėdo Vaido Bendaravičiaus, Nemuno deltos regioninio parko direktoriaus Vaido Pavilonio, UAB „Šilutės polderiai“ direktoriaus Arūno Jagmino, Šilutės žemės ūkio mokyklos direktoriaus Algio Abromaičio, UAB „Egmina“ prekybos tinklo savininko Remigijaus Baltučio, Vilkyškių pieninės direktoriaus Gintaro Bertašiaus, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos generalinio sekretoriaus Vaido Ramono – įsteigti prizai.
Čempionato rėmėjų prizus gavo „Senosios Gėgės žvejų“, „Elektrinio ungurio“, „Vištytežerio sygų“, „Viešvilės upėtakio“, „Plungės liūtų“, „Lazdijų aukšlių“, „Dzūkų jūros piratų“, Rusijos konsulato, „Ešerių“, „Memelio raudonų pelekų“, Latvijos Saldus miesto, Klaipėdos rajono savivaldybės „Žuvies kelias“, „Šilalės gaspadorių“ komandos.

Klaipėdos rajono komanda.

Išaiškintos geriausios komandos
Buvo vertinamos geriausios tradicinės žuvienės ir žuvies sriubos virėjų komandos. Žuvies sriubos kategorijoje trečiosios vietos laimėtojai pripažinta „Traksėdžių viltis“ (virėjas Mantas Laužikas), surinkusi 105 taškus. Antrąją vietą pelnė Šilutės miškų urėdijos komanda „Giriniai”, surinkusi 117 taškų. Skaniausią sriubą iš žuvies išvirti pavyko komandai iš Latvijos Saldus miesto. Pirmos vietos laimėtojams įteiktas specialus Šilutės seniūno Raimondo Steponkaus įsteigtas prizas – emalio darbas (sukūrė Arnoldas Milukas).
Šilutės liberalų komanda „Liberalams kimba“ (virėjas Raimundas Ambrozaitis), surinkusi 120 taškų, pelnė trečią vietą. Tiek pat taškų komisija skyrė ir Šilutės-Platelių bendruomenių jungtinei komandai su virėjomis Antanina Adomaityte ir Rigonda Pereverzeva, tačiau šiai jungtinei komandai atiteko antroji vieta, mat pelnė daugiau dešimtukų. Tradicinės žuvienės kategorijoje pirmąją vietą laimėjo Plungės „Lions“ klubo komanda „Plungės liūtai”. 124 taškus surinkusiai komandai čempionato globėjas K. Komskis įteikė čempionato palietę, Savivadlybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis – prizą.
Absoliučiu septintojo tarptautinio čempionato nugalėtoju pripažintas Algimantas Svitkinas, atstovavęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ komandai „Šilutės ereliai 777“. Šiam žuvienės meistrui atiteko čempiono žiedas, kurį sukūrė kintiškis Romas Tarvydas. Nugalėtojui užrišta čempiono prijuostė, su čempionato vėliava jis apibėgo visus kiemelius. Čempiono paskelbimo garbei Bangpūtys atsiuntė lietaus šuorą…

Laima PUTRIUVIENĖ

Absoliučiu čempionu pripažintas komandos „Šilutės ereliai 777“ virėjas Algimantas Svitkinas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite