Žukuose į pamaldas vėl kvies pašventintas liuteronų evangelikų bažnyčios varpas

Žukų liuteronų evangelikų bažnyčioje buvo neeilinės iškilmės – pašventintas bažnyčios varpas. Drauge su Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupu Mindaugu Sabučiu ir parapijos kunigu Ediku Šulcu varpą naujam gyvenimui palaimino Plikių ir Dovilų kunigas Liudvikas Fetingis, Tauragės kunigas Mindaugas Dikšaitis, Batakių kunigas Karolis Skausmenis, Vilniaus parapijos antrasis kunigas Ričardas Dokšas, Viešvilės katalikų parapijos klebonas Kęstutis Pajaujis.

Iškilmėse dalyvavo LR Seimo narys Ričardas Juška, Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, mero pavaduotoja Ligita Kazlauskienė, administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Komskis.

Istorinė bažnytkaimio diena
Bažnytkaimiais Lietuvoje buvo vadinamos nedidelės gyvenvietės, kurių pagrindinis pastatas – bažnyčia. Jos bokštas dažniausiai iš tolo matomas atvykstantiems į miestelį keleiviams, o skambantis bokšto varpas girdimas už keleto kilometrų aplinkiniuose kaimuose. Žinoma, tokios bažnyčios – jau praeitų šimtmečių statiniai, kai apylinkės buvo tiesiog nusėtos valstiečių sodybomis. Aukštai iškeltas bažnyčios bokšto varpas, skambantis šventadienio rytais, kviesdavo pamaldoms arba mišioms, skambantis neįprastu laiku – pranešdavo apie iškeliavusį amžinybėn. Ilgai, kitaip skambantis varpo gausmas skelbdavo apie gresiantį pavojų ar net prasidėjusį karą.

Šiais laikais tokios žinios perduodamos šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis, tačiau varpo reikšmė tebelieka svarbi. Tai buvo akivaizdu pamačius, kiek Žukų kaimelio gyventojų ir svečių į pašventinimo pamaldas sukvietė suskambęs naujai įkeltas Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios varpas.

Varpas su istorija
Sovietams užėmus šį kraštą, naujos valdžios vadai, matyt, suprato ypatingą varpo reikšmę – jį gana greitai nutildė ir sunaikino. Sovietų valdžia nacionalizavo ir bažnyčią bei kitus parapijai priklausiusius pastatus. Išniekinta bažnyčia susilpnėjusiai, tiesiog nukraujavusiai Žukų parapijai grąžinta 1998 m., tačiau dar daugiau nei dvidešimt Lietuvos Nepriklausomybės metų ji stovėjo nebyli – be varpo ir vargonų. Tiesa, jau keletą metų trečią mėnesio sekmadienį bažnyčios skliautais nuaidi senovinės fisharmonijos akordai, čia nedrąsiai renkasi ir gieda keletas senųjų parapijiečių palikuonių, užklysta ir vienas kitas pakeleivis.
Pagaliau ilgai saugotą ir slėptą varpą Žukų parapijai padovanojo kitos Klaipėdos krašto Plikių parapijos kunigas Liudvikas Fetingis. Prieš kelerius metus jam jį patikėjo kaimyninio bažnytkaimio gyventojas, pokariu sudegus jo kaimelio bažnyčiai, daugelį metų slėpęs varpą daržinėje, apkrovęs šienu. Galiausiai įsitikinęs, kad jo kaimelio bažnyčia niekuomet nebebus atstatyta, metų naštos slegiamas, istorinę brangenybę patikėjo kunigui Liudvikui Fetingiui, kuris galiausiai nusprendė pradžiuginti Mažosios Lietuvos pakraščio Žukų parapiją ir jos kunigą Ediką Šulcą, seniai ieškojusį būtent tokio, turinčio savo istoriją, varpo.

Keletas prasmingų eilučių iš giesmyno „Krikščioniškos giesmės“ 404-osios giesmės apie bažnyčios bokšto laikrodį:
„Pirmą dūžį kai girdi,
Dievą apmastyk širdy.
Jam vienam teesie garbė,
Gyrius, padėka, šlovė.
Dūžiai kai suskamba du,
Pagalvok, ar tuo keliu
Tu gyvenime eini.
Kokį tikslą tu turi?
Kai vienuolika skambės,
Dievas darbui dar vis kvies.
Vynuogynan paskubėk
Ir sau atlygį laimėk.
Dvylikta kai skamba jau,
Šviečia miestas tau dangaus.
Viltį šią tvirtai turėk
Ir Dievu linksmai tikėk.

Varpas prabilo…
Žukų parapijietis Raimondas Genutis parsigabeno varpą, pasitaręs su specialistais nušveitė rūdis, nudažė, pagamino reikiamas tvirtinimo bei valdymo detales ir, surinkęs savanorių komandą, šiemet, spalio 13 dieną, įkėlė į bažnyčios bokštą. Lapkričio 16 d. įvyko iškilmingos varpo šventinimo pamaldos. Vienuoliktą valandą kunigų eisena iš parapijos klebonijos priartėjo prie bažnyčios bokšto. Šio straipsnio pradžioje minėtuosius kunigus ir vyskupą apsupo susirinkusiųjų minia. Vyskupas, žvelgdamas į bažnyčios bokštą, tarė: „Varpas kviečia. Eikit šen, eikit šen! Varpas primena, kad jo šventovėje Dievas mūsų laukia…“ Pašventinęs varpą, vyskupas, jam skambant, pakvietė visus užeiti į bažnyčią.


Žukų parapijietis Raimondas Genutis parsigabeno varpą, pasitaręs su specialistais nušveitė rūdis, nudažė, pagamino reikiamas tvirtinimo bei valdymo detales ir, surinkęs savanorių komandą, šiemet, spalio 13 dieną, įkėlė į bažnyčios bokštą. Lapkričio 16 d. įvyko iškilmingos varpo šventinimo pamaldos. Vienuoliktą valandą kunigų eisena iš parapijos klebonijos priartėjo prie bažnyčios bokšto. Šio straipsnio pradžioje minėtuosius kunigus ir vyskupą apsupo susirinkusiųjų minia. Vyskupas, žvelgdamas į bažnyčios bokštą, tarė: „Varpas kviečia. Eikit šen, eikit šen! Varpas primena, kad jo šventovėje Dievas mūsų laukia…“ Pašventinęs varpą, vyskupas, jam skambant, pakvietė visus užeiti į bažnyčią.

Ir nesvarbu, kad dabar aplinkui Žukų bažnytkaimį nebelikę sodybų, kurių gyventojus varpas turėtų sukviesti į pamaldas. Jis turi dar gilesnę prasmę, apie kurią byloja giesmė, kuria pradėtos ir baigtos varpo pašventinimo pamaldos. Prierašas skelbia, kad šiandien šios retai giedamos giesmės melodiją Tauragėje užrašė tas pats kunigas L. Fetingis, taip išsaugodamas ją nuo užmaršties. Savo kalboje, apmąstęs varpo reikšmę, jis papasakojo ilgai slėpto varpo istoriją.

Giesmėje išsakytos mintys atsispindėjo ir vyskupo Mindaugo Sabučio pamoksle. Jis prisiminė ir gražią bendrystę, užsimezgusią pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės metais Tauragėje atgautoje „vymerinėje“ – buvusiuose kunigo Augusto Vymerio (1869–1942) namuose, kur pabendrauti ir pagiedoti rinkdavosi krikščioniškasis jaunimas, tarp jų ir Kęstutis Pajaujis, dabartinis kaimyninės Viešvilės katalikų parapijos klebonas, šios šventės svečias.
Jis kalbėjo ir apie dabartinę parapijų bendrystę bei galimas katalikų mišias ir šioje šventovėje. Bendromis pajėgomis būtų lengviau atlikti ir kitus būtinus bažnyčios restauravimo darbus. Talkose ir dabar bendraujama, nepaisant tikybos skirtumų.

Šventėje dalyvavo ir Pagėgių savivaldybės merai – buvęs ir naujai išrinktas, pritarę Raimondo Genučio teiktai paraiškai istorinės Žukų bažnyčios chorų (balkonų) atstatymui. Atsirado viltis, kad šventovė ir iš vidaus atgaus tikrąją savo išvaizdą. Parapijos kunigui Edikui Šulcui beliks pasvajoti apie tikrus choruose stovinčius ir didingai skambančius vargonus.
Dvidešimtmečio proga
Bažnyčios bokštan įkeltas, pašventintas ir prabilęs varpas Žukų bažnytkaimiui – istorinis įvykis. Kunigui Edikui Šulcui tai tarsi ir dar viena dovana, vainikuojanti dvidešimties metų kunigystės jubiliejų, šia proga Konsistorijos nutarimu jam leistą nešioti tarnybinį kryžių, iškilmingai įteiktą spalio 5 d. Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Buvo ir ta proga jį sveikinančių. Svarbu, kad pastaruoju metu pablogėjusia kunigo sveikata susirūpintų ne tik artimieji, bet ir jis pats. Svarbu, kad negalavimai netrukdytų aktyviai darbuotis aptarnaujamų parapijų labui, kad skambantys varpai sukviestų, sugrąžintų ir anąkart neaktyvius parapijiečius.

Jonas DIKŠAITIS Astos Andrulienės ir Raimondo Genučio nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat

„Aš esu Pamario krašto dukra…“

Šių metų kovo 11-ąją Lietuva minės Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Šiai progai „Pamarys“ skiria ciklą pokalbių su Šilutės rajono „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatais. Ši garbingiausia rajono premija teikiama būtent Kovo 11-osios iškilmių metu, šiemet ji bus teikiama jau 25-tus metus: už iškirtinius nuopelnus ir krašto garsinimą iki šių metų apdovanotos 34 asmenybės, 2 kultūros įstaigos, 3 meno mėgėjų kolektyvai bei 1 nevyriausybinė organizacija. Šįkart apie Lietuvos laisvės 30 metų „Pamarys“ kalbina 2019 m. „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatę, Salos etnokultūros ir informacijos

Vis daugiau šilutiškių domisi saulės elektros jėgainėmis

Šilutėje sparčiai populiarėja atsinaujinantys energijos ištekliai – saulės jėgainės. „Pamarys“ jau rašė apie sėkmingai ant Šilutės pastatų stogų jau veikiančius tokius įrenginius. Naujovę išbando ir gyventojai, ir verslininkai. Anot UAB „Energetikos objektų statyba“ bendrovės vadovo Audriaus Endzino, norinčiųjų įsirengti saulės elektrines gausėja kasdien. Šilutėje nuosavame name gyvenantys Lina ir Antanas Samoškai ilgus metus savo būstą šildėsi malkomis, anglimis, skystu kuru, kol pasibaigė katilas. Tada perėjo prie pažangesnio šildymo metodo, pasistatė šildymo siurblį oras–vanduo. Šeimininkas patenkintas moderniu įrenginiu, mat nebereikia monotoniškai

Apie knygyną ir knygas prie kavos puodelio

Sausio 8 d. į neseniai Šilutės „Vagos“ knygyne atsidariusią kavinukę skubėjo būrelis literatūrą mėgstančių šilutiškių, TAU literatų būrelio narių. Čia vyko susitikimas su knygyno direktore Laima Kraulėdiene ir šilutiške rašytoja, išleidusia jau keturias knygas vaikams ir vieną jaunimui, Igne Zarambaite. Nemažai klausimų buvo užduota ir knygyno direktorei, ir jaunajai rašytojai. Beveik 10 tūkstančių knygų Knygyno direktorė L. Kraulėdienė papasakojo, kad šis knygynas Šilutėje buvo atidarytas 2017 metų gegužės 2-ąją, o kovą sukaks vieneri metai, kai veikia dabartinėse patalpose, Lietuvininkų g.