Žmonės – tvarkingesni, o šunys – meilesni

Šilutės rajono savivaldybės sanitarijos inspektoriaus Jono Čeponio surengtas rytinis reidas, kuriame dalyvavo ir Šilutės policijos komisariato tyrėjas Remigijus Agintas, parodė, kad žmonės vis geriau laikosi gyvūnų priežiūros taisyklių išvesdami rytais į lauką savo augintinius.

Šilutės policijos komisariato tyrėjas Remigijus Agintas ir Šilutės rajono savivaldybės sanitarijos inspektorius Jonas Čeponis rytinio reido metu bendravo su šunis išvedusiais šilutiškiais.

Šilutės policijos komisariato tyrėjas Remigijus Agintas ir Šilutės rajono savivaldybės sanitarijos inspektorius Jonas Čeponis rytinio reido metu bendravo su šunis išvedusiais šilutiškiais.

Šilutės rajono savivaldybės sanitarijos inspektorius Jonas Čeponis sakė, kad tokie reidai rengiami nuolat. Jų metu siekiama patikrinti, ar gyvūnų savininkai paiso Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietose taisyklių. Tiesa, žiemą reidų buvo mažiau, tačiau atšilus orams jų daugės.
Šio reido metu anksti ryte aplankytos aikštelės prie mokyklų ir stadionų bei parkai, kur žmonės išveda savo šunis. Tikrintojai stebėjo, ar šunys prisegti prie pasaitėlių, teiravosi, ar jie skiepyti nuo pasiutligės, buvo stebima, ar šeimininkai į specialius maišelius surenka savo augintinių išmatas. Per valandą pakalbinti 6 šunis vedžioję žmonės. Per valandą trukusį reidą pažeidimų nepastebėta. Su reido dalyviais maloniai bendravo ne tik šunų savininkai – jokios agresijos nerodė ir jų augintojai. Užuot pradėję skalyti, jie tik pribėgę apuostydavo ir mielai leisdavosi glostomi.
Pasak J. Čeponio, pastebima, kad žmonės vis geriau laikosi gyvūnų priežiūros taisyklių. Nevengia skiepyti savo augintinių ir dauguma susirenka tai, ką ant pievelės pridaro jų keturkojai draugai. Vis rečiau sulaukiama gyventojų skundų dėl šunų elgesio ar taršos. Taip pat gerokai sumažėjo benamių kačių ir šunų. Šiais metais UAB „Nuaras“ sugavo 4 beglobius šunis.
Nuo 2016 metų sausio 1 dienos įsigaliojo nauja tvarka, kad visi šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Ženklinimas ir registravimas reikalingas siekiant nustatyti rasto, nuskriausto ar agresyvaus gyvūno savininką. Gyvūnų augintinių registre bus nurodyti gyvūnų augintinių vakcinavimo nuo pasiutligės duomenys ir savininkas turės visą reikalingą informaciją dėl skiepijimo pabaigos termino. Prašymai dėl gyvūno augintinio ženklinimo ir registravimo teikiami veterinarijos paslaugų teikėjams, turintiems teisę ženklinti gyvūnus. Šilutės rajone esama apie 12 tokias paslaugas teikiančių veterinarų. Paslaugos kainą jie nustato patys, tačiau paprastai kainuoja apie 15 eurų.
Šiemet mūsų rajone jau paženklinta apie 250 gyvūnų ir Šilutės rajonas šiuo požiūriu šalyje yra vienas iš pirmaujančių. Paženklinus augintinį, būtina įregistruoti jį per 7 kalendorines dienas. Iš kitur atvežti gyvūnai privalo būti paženklinti ir įregistruoti per 14 kalendorinių dienų. Jei pasitaikytų tokių atvejų, kad žmogus gyvūną paženklina, bet jo neįregistruoja, toks gyvūnas laikomas bešeimininkiu ir paimamas į prieglaudą. Savo gyvūnų neženklinantys asmenys gali sulaukti sankcijų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt devynių iki vieno šimto šešiolikos eurų.

Vaidotas VILKAS

Vienas komentaras

  • Pasipiktinęs

    Tegul patikrina pas kiekvieną pensininką ar maišelius nešiojasi kakams surinkti, nes pastoviai matau kad jiems dzin, ir jie jų nerenka, tik ant jaunimo loja pastoviai. P.S. kieme jau gerą kibirą kakų galima surinkti, nes viena “sinjorė” paleidžia palakstyti savo voverės dydžio amsių, o pati stovi prie durų ir laukia kol anas išsišiks.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite