Zigmantas Merliūnas siūlo „Naujagimio kraitelį“

Šilutės rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje svarstyta tvarka, kokiais atvejais skirti vienkartines socialines išmokas. Jos didėja, be to, jeigu politikai pritars, bus mokamos ir onkologiniams ligoniams, taip pat po sudėtingų operacijų.

Tarybos narys Z. Merliūnas.

Komiteto narys Zigmantas Merliūnas pasiūlė imti pavyzdį iš kitų savivaldybių, pavyzdžiui, Šilalės rajono, kur naujagimio sulaukusiai šeimai Savivaldybė skiria 250 Eur dydžio vienkartinę „Naujagimio kraitelio“ išmoką. Rajono vadovai neslėpė abejonių, ar to reikia. Komiteto narė Daiva Plikšnienė svarstė, kad galėtų prisidėti ir rajono verslininkai. Komiteto narys verslininkas Steponas Kazlauskas pritarė Z. Merliūno siūlymui ir pažadėjo prie išmokų prisidėti nemenka suma.

O kiek tokia parama naujagimių sulaukusiems kainuotų mokesčių mokėtojams?

Šių metų sausį rajone įregistruotas 21 naujagimis. Jeigu kiekvieno šeimai skirtų po 250 Eur, per mėnesį susidarytų 5250 eurų. Pernai rajone gimė 332 mažyliai, būtų tekę išmokėti 82,9 tūkst. Eur. Kol kas to nėra, nes išmokos būtų skiriamos tik Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą. Dar tik pradėta diskutuoti, ar reikia, ar verta.

Mažėjantis gimstamumas akivaizdus tiek visoje Lietuvoje, tiek Šilutės rajone, kuriame 2020 metais sulaukta 332 naujagimių, 2019 m. – 443, 2018 m. – 457, 2017 m. – 481.

Tiesa, prieš priimant sprendimą praverstų analizė: kiek vaikų sulaukia šeimos, kurių tėvai dirba, moka mokesčius ir išsiverčia be socialinės paramos. Tiesa, sunkiai, neretai tėvų pensininkų padedami…  Taip, jų vaikai kas mėnesį gauna 70 eurų dydžio vadinamuosius vaiko pinigus. Tačiau šeimos, auginančios daugiau vaikų, kiekvienam per mėnesį gauna po 100 eurų vaiko pinigų, jų vaikai švietimo įstaigose dar gauna nemokamą maitinimą, karantino metu, kai mokosi iš namų, – maisto produktų, kurių vertė prilyginta nemokamo maitinimo kaštams. Yra ir kitokios paramos: dažnai tokios šeimos gauna už ES lėšas nupirkto maisto produktų, yra įvairių kitokių pašalpų. Panašu, kad  išsami analizė atskleistų išsamesnį vaizdą.

Savivaldybės tarybos nariai, siūlydami vienokį ar kitokį lėšų skyrimą, turi nurodyti ir finansavimo šaltinį.

Siūlome vieną  iš tokių: 2019 m. balandžio 25 d. prisiekę dabartinės rajono Tarybos nariai tais metais tedirbo 8 mėnesius, su Tarybos nario veikla susijusioms išlaidoms padengti jiems buvo išmokėta 87,7 tūkst. Eur, iš šios sumos 77,6 tūkst. Eur – transporto išlaidoms padengti. Tiek pinigų išmokėta 23 politikams (meras ir mero pavaduotojas gauna atlyginimus ir į šį sąrašą nepatenka).

Taryba pakeitė jos veiklos Reglamentą ir patys sau nusistatė minimalios mėnesio algos dydžio išmoką. Tai reiškia: kiek kyla minimali mėnesio alga, tiek didėja pinigų suma, kurią per mėnesį gali gauti vietos politikas, nors gali šių pinigų ir neimti…

Anksčiau buvo nustatyta 300 Eur nesiekianti suma. Pernai minimali mėnesio alga buvo 607 Eur, šiemet – 642 Eur. Beje, iš per mėnesį išmokamos sumos jokių mokesčių neišskaičiuojama. Štai pernai, kai pavasarį ir rudenį buvo karantinas, nerengta švenčių, nevyko susitikimai su rinkėjais, o daugelis komitetų ir Tarybos posėdžių vyko nuotoliniu būdu, 23 Savivaldybės tarybos nariams išmokėta 117,3 tūkst. Eur, iš šios sumos 94,4 tūkst. Eur – transporto išlaidoms padengti!.. Kai kuriems Tarybos nariams per metus išmokėtos sumos viršijo 7000, 6000, 5000 eurų.

Tad lyg ir yra iš ko remti naujagimių sulaukusias šeimas. O dar Steponas Kazlauskas neatsisako pridėti…

Stasė Skutulienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Skirs lėšų ir Katyčių vandens malūnui tvarkyti 

Kultūros  ministerija praneša, kad šiemet papildomai skirta lėšų 18-ai paveldo objektų tvarkyti. Šiame sąraše yra ir Katyčių vandens malūnas. Tiesa, čia planuojama finansuoti tik avarijos grėsmės pašalinimo darbus. Į šiaurę nuo Katyčių išlikęs vandens malūnas ir lentpjūvė, statyti 1926 metais. Malūnas ir lentpjūvės gateris buvo varomi užtvankos vandeniu ir garu. Po rekonstrukcijos išliko malūnas, varomas elektra. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės, reikalinga renovacija. Šių metų valstybės biudžete paveldui tvarkyti numatyti papildomi 2 mln. eurų. Šios lėšos leis tęsti seniau

Smulkieji verslininkai: apie 40 proc. prekybininkų, kurie šiuo metu negali vykdyti savo veiklos, bankrutuos

Nuo pirmadienio turgaus prekeiviams galint teikti paraiškas dėl turgavietės mokesčio kompensacijos, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė sako tokį valdžios žingsnį vertinanti teigiamai, tačiau pažymi, kad ši priemonė dėl ilgo karantino galėtų būti didesnė. Ji taip pat pabrėžė, kad ir toliau ribojant verslų veiklą numatoma, kad 40 proc. šalies smulkiųjų verslininkų laukia bankrotas. „Kadangi karantinas tęsiasi labai ilgai, o išlaidos tikrai yra didžiulės, prašėme didesnės – 500 eurų turgavietės mokesčio kompensacijos. (…) Bet vis dėlto teigiamai vertiname šią

Siūlo atlaisvinti judėjimo kontrolę tarp savivaldybių, tačiau „juodosiose“ savivaldybėse apribojimus ketinama palikti

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) apsisprendė Vyriausybei siūlyti nuo kovo 16 dienos atlaisvinti judėjimą tarp savivaldybių. Visgi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė informuoja, kad savivaldybėse, kuriose koronaviruso sergamumas išlieka didelis, siūloma taikyti išimtį ir judėjimo kontrolės neatsisakyti. „Nepaisant to, kad mes turėjome atlaisvinimus, matome, kad situacija stabilizavosi ir netgi nežymiai gerėja. Vėl turime neigiamą pandemijos pagreitį, taip pat sumažėjo mirtingumas, ir ligoninėse yra fiksuojami tik pavieniai susirgimų atvejai, ir tai aiškiai indikuoja, kad tikrai skiepijimas veikia“, – pirmadienį surengtoje spaudos

Nenaikinkite kovų lizdų!

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį Yra tokia Kovarnio diena, ir šiemet paminėta kovo 4 d. Aplinkos ministerija ragina netgi leidimus turinčias savivaldybes nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių. „Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. Kovarniai, taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi,

Taip pat skaitykite