Zigmantas Jaunius: „Neįmanoma nesidžiaugti Laisve…“

Penktą kadenciją Šilutės r. savivaldybės tarybos narys, AB „Lietuvos draudimas“ Vakarų regiono vadovas verslo klientams Zigmantas Jaunius sausio 18 d. atšventė 50 metų jubiliejų. Į šią gyvenimo atkarpą pateko ir 30 Laisvės metų, ir studijos tuometinėje Kauno veterinarijos akademijoje, kai su bendraminčiais dalyvavo Sąjūdžio mitinguose, 1991 m. sausio 13 d. su gynėjais budėjo prie Sitkūnų radijo stoties.

Artėjančios Kovo 11-osios proga „Pamarys“ kalbina Zigmantą JAUNIŲ.

– Koks tas, jūsų manymu, Lietuvos Nepriklausomybės 30-metis?
– Džiugus. Neįmanoma nesidžiaugti Laisve. Mačiau anos Lietuvos gyvenimą, matau laisvą valstybę, galiu palyginti. Labiausiai džiaugiuosi jaunąja karta, užaugusia Lietuvos Nepriklausomybės metais, džiaugiuosi savo vaikais. Jie visiškai kitokie – protingesni, aktyvesni, plačių pažiūrų, plačiau matantys pasaulį ir keliaujantys po jį. Jie tokie laisvi! Sako, tėvai moko vaikus, bet aš turiu ko mokytis iš savo dukrų. Jos laisvai kalba angliškai, o aš dar to mokausi… Prireikus kalbėtis angliškai jaučiu, kad esu tarsi kitoks. Ką mano dukros gavo, man anais laikais nedavė.

Žmonės dabar gyvena įvairiai. Vieni labai gerai, tačiau yra ir vargstančių. Kam pavyko, užsikabino už sėkmės, kai kam nepasisekė. Jaunoji karta, manau, sėkmingai žengia laipteliais aukštyn, už juos labai džiaugiuosi. Štai tebeturiu apyrankę. Vasario 16-osios proga Valakėliuose, Pasvalio rajone, su žmona Julija dalyvavau naktišokiuose „Šokame Nepriklausomybę“. Tai tokia tradicinė šokių šventė, kai suvažiuoja žmonės iš Latvijos ir Lietuvos. Vasario 15-os vakare ji prasideda, kitos dienos rytą baigiasi. Šiemet dalyvavo gal 400 šokių mėgėjų, iš jų per 70 procentų sudarė jaunimas iki 30 metų. Žiūrėjau į juos, taip man gražu buvo. 20-30 metų, o kaip šoka! Aš ten buvau jau kaip dinozauras… Dar gal kokia pora buvo mano amžiaus. Per šokių naktį trejus marškinius turėjau pasikeisti.

Vidurnaktį, prasidėjus Vasario 16-ajai, sugiedojome Lietuvos himną. Grojo 12 ansamblių.
Ketverius metus lankau tradicinių šokių mokyklą, gaila, kad tik dabar – daug praradau. Kai buvau mokinys, mokytoja pasakė, kad šokti netinku… Niekada neužmiršau, kad mane išbrokavo. Nors šokti visą gyvenimą norėjau, tik bijojau to pirmojo žingsnio. Gerai, kad šokti mėgsta ir mano žmona Julija. Tai senoviniai lietuviški šokiai, pavyzdžiui, „Mazurka“ ir įvairūs kiti. Dabar šokame ir pramoginius. Klaipėdoje, kur dirbu, irgi vyksta tokie tradiciniai šokiai. Jų ir anglų kalbos pamokos mane po darbo užlaiko uostamiestyje iki vėlaus vakaro. Pirmadienį ir trečiadienį po darbo šokiai, antradienį ir ketvirtadienį – anglų kalbos pamokos.

Planuoju, kad ir Saugose su bendruomene šiemet po Mindaugo karūnavimo dienos surengsime naktišokius. Gal tai taps tradiciniu tokiu renginiu rajone, turinčiu išliekamąją vertę?

– Prisiminkime jūsų studijų metus, kai vyko Sąjūdžio mitingai, juk Kauno gyventojai nuo seno garsėjo patriotizmu…
– Daug atsimenu. Studijuoti nuvykau 1988 metais, kai jau kilo dainuojančios revoliucijos banga su mitingais, minėjimais, trispalvėmis vėliavomis, patriotinėmis dainomis. Jos man patiko nuo vaikystės. O 1991 metų sausio įvykiai, kuriuos rodė televizija, mane labai sukrėtė, bemat su draugais iš bendrabučio išėjome į miestą. Važiavo kariškių automobiliai. Bėgome vis slapstydamiesi. Prie Vytauto Didžiojo muziejaus pasiprašėme, kad norime į Vilnių. Pasiūlė vykti į Sitkūnus budėti kartu su radijo stoties gynėjais. Ten budėjo tūkstančiai žmonių, nuo Kauno iki Sitkūnų pakelės buvo pilnos automobilių, pranešus, jog atvažiuoja tankai, visi stovėjo susikibę rankomis… Netoli manęs stovėjusį žmogų ištiko gal infarktas. Greitoji privažiuoti negalėjo…Tokia įtampa, baimė. Stovėjau ir svarsčiau, kaip krisiu, kai šaus. Žmonės dainavo, daug būta emocijų… Ten buvau ir per savo gimtadienį, sausio 18 dieną. Budėjau gal mėnesį. Pasirodo, mano mama Elena ir jaunesnis brolis Donatas (D. Jaunius – Šilutės r. „Lietuvininkų vilties“ premijos laureatas) per sausio įvykius buvo Vilniuje.

– Nuo 1993 metų esate Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys, pažiūrų nepakeitėte. Kas tokias suformavo?
– Tie Sąjūdžio metai, Sausio 13-osios įvykiai daug lėmė. Visada domėjausi istorija. To nesu apleidęs. Turėjau Saugų mokykloje puikų lietuvių kalbos mokytoją Joną Dagelį – tokį smetonišką, gimusį vasario 16 dieną. Kai nepadeklamavau Maironio eilėraščio, prieš visą klasę išvadino nemylinčiu Lietuvos. Įsiminė tai. Mano močiutės sesuo Petronėlė Kontrimienė vis apie tremtį pasakodavo. Jos vyrui Adolfui kariuomenėje teko praleisti pirmosios sovietų okupacijos metus. Pašauktas 1939 m. atlikti karinę tarnybą, jis su kitais vyrais buvo pasiruošęs priešintis į kraštą 1940 m. įžengusiai Raudonajai armijai. Jai okupavus Vakarų Lietuvą, broliai Kazimieras, Adolfas ir Pranas Kontrimai tapo Lietuvos laisvės armijos partizanais. „Kardo“ rinktinę subūrė Kazimieras. Buvau Kartenoje, ten sodyboje ant pastato kabo lenta su įrašu, kad 1945 metų gegužės 25 d. čia priesaiką davė Jonas Žemaitis-Vytautas, kiti partizanai. Turėjau su kuo kalbėtis apie Lietuvą jau nuo mažų dienų.

– Su žmona Julija turite keturias dukras. Kaip klostosi jų gyvenimai?
– Visos dukros – prie meno, kūrybos. 23 metų Gabrielė šiuo metu – Indijoje, planuoja savo verslą, studijavo rūbų dizainą, rengiasi siuvimo studiją. 21 metų Monika dabar Olandijoje, studijavo grafiką, irgi planuoja savo verslą. Keturiolikos Austėja mėgsta groti, lankė muzikos pamokas, anglišką dainą nuo mažens vos išgirdusi pakartodavo be klaidos. Turi gerą klausą. Dvylikos metų Elzė irgi bus, ko gero, menininkė, savo kambarį puošia lipdiniais, piešiniais. Žmona Julija baigusi ikimokyklinio ugdymo mokslus su menų pakraipa, manau, čia bus jos nuopelnas. Kuria karpinius, pina šiaudinius „sodus“ ir kita. Yra giminėje visa karta audėjų. Jau staklių prireikė…

O aš, vienas vyras šalia penkių moterų, svaigstu dėl „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandos, mėgstu tinklinį, esu žaidęs. Dabar rūpi lauko tenisas. Kai Saugose įrengė aikštelę, koks malonumas ten…

– Apie jus galima rašyti ir rašyti, o aš, kaip priminėte, jus „Pamario“ laikraščiui kalbinau net prieš 25 metus… Klausausi ir stebiuosi, ar jums užtenka 24 valandų paros?
– Šiandien kėliausi ketvirtą ryto… Šeštą jau buvau Klaipėdoje. Šeštadienį pailsiu. Tiesa, šeštadienį su draugais buvome išvažiavę šokti…

– Kaip sekasi darbe, kokie praėję metai buvo „Lietuvos draudimo“ akcinei bendrovei?
– Metai buvo geri. Kompanija – stabili, rimtai valdoma, turi nenurimstantį generalinį direktorių Kęstutį Šerpytį, vis ieškantį naujovių, skatinantį pokyčius. Veiklos modernizavimas, informacinės technologijos leido stipriai sumažinti darbuotojų skaičių. Per kelis metus nuo dviejų tūkstančių iki kelių šimtų. Mes nuolat ieškome pokyčių. Gal kada nors atsiras robotai, kurie aptarnaus klientus? Mūsų kartos žmogui tai skamba keistai, tačiau gyvenimo tempai ir pokyčiai jau leidžia svarstyti ir tai. Tokios pasaulinės tendencijos.

– Pokalbio pabaigai liko neaptartų temų. Kokių?
– Šilutės rajono savivaldybės taryboje esu jau penktą kadenciją, tik 1997-1999 metais buvau valdančiojoje daugumoje, o visą kitą laiką – opozicijoje… Visko išgirdau. Taip, esu profesionalus opozicionierius. Turime partijoje jaunų žmonių, užleisime pozicijas jiems. Jaunimo turime gražaus. Matydamas juos noriu, kad į politiką jų ateitų daugiau ir skirtingų.

Nuo to laiko, kai keturiasdešimtmečio proga draugai padovanojo puodą, dažnai verdu plovą. 50-mečiui dovanų gavau didesnį katilą, tad plovo teks virti daugiau…

Artėja Kovo 11-oji. Linkiu, kad visų širdys būtų kupinos džiaugsmo už Lietuvą, už vaikus, kuriuos užauginome ir auginame, už jų šviesią ateitį. Mūsų gyvenime buvo ir kitaip. Tačiau darbu prisidėjome, augindami vaikus paklojome tą kelią, kuriuo dabar jie gali eiti ir savo vaikus augindami, meilę Lietuvai jiems skiepydami toliau kurti valstybę. Tegul būna tas kelias tiesus, tegul jie myli Lietuvą, tuomet mylės ir gerbs savo tėvus, brolius, seseris, visus, šalia esančius.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sutikta Birutės Morkevičienės knyga „Saulės taku“

Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje kovo 28-osios pavakarę įvyko susitikimas su Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatų sambūrio „Vėdrynas“ literate, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nare Birute Morkevičiene, pristatyta jos nauja knyga „Saulės taku“. Šilutėje gyvenanti literatė yra išleidusi keturias autorines knygas, devynių knygų redaktorė,  penkių – bendraautorė. B. Morkevičienė publikuoja straipsnius rajono spaudoje, eilėraščius – laikraštyje „Gintaro gimtinė“. Renka medžiagą ir teikia rajono laikraščio „Šilokarčema“ literatų sambūrio „Vėdrynas“ pasiūlytam priedui „Žodžio šviesoje“. Susitikimo metu autorės poeziją skaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai.

Momentiniai mokėjimai bus vykdomi ir Velykų laikotarpiu

Lietuvos bankas primena, kad šventiniu laikotarpiu dėl momentinių mokėjimų teikiamų galimybių didžioji dauguma mokėjimo paslaugomis besinaudojančių klientų galės pervesti pinigus į sąskaitą kitame banke ar elektroninių pinigų įstaigoje (EPĮ) per kelias sekundes. Įprastus pavedimus atliekantys klientai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jie nebus vykdomi Didįjį penktadienį, šventinį savaitgalį ir antrąją šv. Velykų dieną, t. y. kovo 29-balandžio 1 dienomis. Momentiniai mokėjimai gavėjams kitose finansų įstaigose bus atliekami kaip įprastai – 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Juos

Lankantiems gražiausias Lietuvos vietas – nuostabius vaizdus atveriantys apžvalgos bokštai

Lietuvoje – daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą. Pasiryžę įkopti į visus 36, pasieksite daugiau nei 600 m aukštį, prilygstantį dviem Eifelio bokštams, pastatytiems vienas ant kito.

Netrukus žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?

Įvairūs tyrimai ir gyventojų apklausos rodo, kad du kartus per metus persukinėti laikrodžio rodykles iš žiemos į vasaros laiką ir atvirkščiai daugeliui žmonių nėra priimtina. Apie laiko sukiojimo poveikį žmogaus sveikatai kalbama nuolat, nes tai turi poveikio mūsų fizinei ir psichinei savijautai, išauga kritinių ligų rizika, mažėja darbingumas. Tačiau yra dar viena priežastis, dėl kurios laiko pasukimas dukart metuose tampa mirtinai pavojingu gyvybei. Artūro Juodeikio, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktoriaus, komentaras Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą ir savijautą,

Taip pat skaitykite