Žemdirbiai gaus per 14 milijonų litų išmokų

Pateikę 1626 paraiškas, 32 360 hektarų žemės Pagėgių krašte valdantys žemdirbiai už praėjusius metus gaus 14,2 milijono Lt tiesioginių išmokų. Palyginus su 2012 metais, pernai deklaruojamas žemės plotas sumažėjo 422 ha, o paraiškų teikėjų padaugėjo 17. Tokią informaciją paskelbė Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius Vaidas Bendaravičius, atsiskaitydamas už praėjusių metų veiklą. Vakar Pagėgių savivaldybės taryba svarstė šią ataskaitą.

Pagėgių krašte vienam pareiškėjui tenka vidutiniškai 19,9 ha žemės ūkio naudmenų, Šilutės rajone – 14,06 ha. Tačiau kasmet mažėja ir deklaracijų, ir valdų skaičius. Tai siejama su ūkininkų ankstyvu pasitraukimu iš prekinės žemės ūkio gamybos bei ūkių stambėjimu. Praėjusių metų rugsėjo mėnesio duomenimis, Pagėgių krašte buvo įregistruoti 982 ūkininkų ūkiai, iš jų jaunųjų ūkininkų iki 40 metų – 154. Per 2013 metus įregistruoti 156 ūkiai, iš jų 9 – jaunųjų ūkininkų. Vidutinis ūkio dydis – 9,78 ha. Mokymo kursus išklausė 354 ūkininkai.
Geriausiais 2013 metų ūkininkais Pagėgių krašte pripažinti Ieva ir Edgaras Černiauskai, antroji vieta atiteko Laurai ir Vidui Mišeikiams, trečioji – Onai ir Zigmui Odinbergams. Vyko geriausios melžėjos konkursas, kuriame dalyvavo 10 atstovų.
Sertifikuoti 4 pieno ūkiai. Vidutiniškai iš karvės primelžiama 6816 kg. pieno. Laikoma 4061 karvė. Tauragės apskrityje pagėgiškiai pirmauja pagal laikomų gyvulių skaičių – vidutiniškai vienam laikytojui tenka 19,78 galvijo. Jurbarko, Šilalės ir Tauragės rajonuose šis skaičius gerokai mažesnis. Net trisdešimčia padaugėjo mėsinių veislinių galvijų, mėsinių avių laikytojų, nors 2008-2011 metais jų skaičius kasmet tik mažėjo. Praėjusiais metais galvijų skaičius, palyginus su 2012 metais, padidėjo 1930, tačiau karvių skaičius išaugo tik 124. Matyt, didėjantį galvijų skaičių lemia reikalavimai tiesioginėms išmokoms už pievas gauti.
Praėjusiais metais melioracijos darbų atlikta už 413 tūkst. Lt, tai valstybės skirtos tikslinės lėšos. Šešių ūkininkų žemėse teko šalinti drenažo avarinius gedimus – kainavo 55 tūkst. Lt. Melioracijos remonto darbams išleista beveik 282 tūkst. Lt, dar valyti grioviai, atlikta kitų darbų.
Kasmet surenkama vis daugiau rinkliavos už technikos registraciją ir apžiūras. Pernai gauta 57,2 tūkst. Lt, tai didžiausia suma per pastaruosius šešerius metus. Ūkininkai, bendrovės, kooperatyvai, žemės ūkio įmonės apsirūpina nauja ir modernia technika. Dalyvaudami 2007-2013 m. kaimo plėtros programoje, atnaujino traktorių bei kitos žemės ūkio technikos parką. Vien investicijos į žemės ūkio valdų modernizavimą sudarė arti 2 milijonų Lt. Ūkininkai naudojasi lengvata technikos apžiūras atlikti kas dvejus metus.
Iš viso Lietuvos kaimo plėtros programai 2007-2013 m. Pagėgių krašto žemdirbiai ir kaimo gyventojai pateikė 3468 paraiškas, prašė beveik 26 milijonų litų paramos, pasirašyta 1125 paramos gavimo sutartys su 12,6 milijono Lt suma, išmokėta 21,2 milijono Lt paramos. Į šią sumą įeina ir parama verslui kurti ir plėsti, tam skirta per 108 tūkst. Lt, kaimo turizmo veiklai skatinti – 508 tūkst. Lt, vietos veiklos strategijų įgyvendinimui – 1,4 milijono Lt, parama vietos veiklos grupių įgūdžiams ir aktyvumui skatinti, veiklai finansuoti – per 208 tūkst. Lt.

„Pamario“ inf.

Hits: 6

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite