Žemaičių Naumiesčio muziejaus ekspozicijos laukia lankytojų

fondasŽemaičių Naumiestyje muziejus (Pergalės a. 17) neveikė ištisus penkerius metus. Sąstingis baigėsi – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio filiale atnaujinta ekspozicija, čia laukiama lankytojų.

Muziejininkė Valentina Pielikienė.

Skirtingos ekspozicijos
Aprodyti antrame pastato aukšte įkurtą ekspoziciją ir papasakoti muziejaus šių dienų aktualijas maloniai sutiko muziejininkė Valentina Pielikienė. Erdvioje salėje įrengti net keli skirtingų ekspozicijų kampeliai. Sukurtas etnografinis kampelis, kur galima išvysti senovę alsuojantį miegamojo kambarį, eksponuojami buities įrankiai, indai. Priešais – šventukų ekspozicija.
Muziejuje yra žydų, katalikų, evangelikų šventųjų raštų. „Turime žydų Šventąjį raštą, taip pat išlikusią paskutinio Žemaičių Naumiesčio rabino Jokūbo Lesino šeimos nuotrauką. Džiaugiamės, kad galime eksponuoti 1920 metais išleistus įvairius giesmynus ir maldaknyges“, – pasakojo V. Pielikienė.
Eksponuojami ir vietos meistro Dovo Srūgio pagaminti baldai. „Jis kadaise sukonstravo vargonus mūsų bažnyčiai, garo mašiną, taip pat gamindavo baldus. Tai buvo gabus Naumiesčio meistras“, – kalbėjo muziejininkė. Muziejuje taip pat galima išvysti unikalių porcelianinių indų su Šilutės, kitų vietovių atvaizdais.
Anot V. Pielikienės, mažesnėje salėje planuojama rengti kilnojamas parodas, mat muziejaus fondai turi daugybę vertingų eksponatų. Taip pat bus skirtas kampelis Žemaičių Naumiesčio muziejaus įkūrėjui Benediktui Orentui.
Gali pasigirti išskirtiniais eksponatais
Vienas seniausių Žemaičių Naumiesčio muziejaus eksponatų – linų mintuvas. „Iš Vilniaus atvykę muziejininkai sakė, kad net jie tokio eksponato neturi. Jis išties unikalus“, – patikino V. Pielikienė. Taip pat čia galima pamatyti druskos smulkinimo aparatą, sviesto formeles su įvairiais ornamentais, sviestamušes. Miegamojo kambario ekspozicijoje yra du žaisliniai vaikiški vežimaičiai.

Priskaičiuojama apie 20 tūkst. Žemaičių Naumiesčio muziejui priklausančių eksponatų.

Muziejaus istorijos takais
1952 metais tuometėje Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje mokytojas B. Orentas įkūrė kraštotyros muziejų. Tada prasidėjo didžiulę išliekamąją vertę turintis darbas, kuris džiugins dar daug ateities kartų. Iš pradžių dirbęs visuomeniniais pagrindais mokytojas kartu su mokiniais rinko eksponatus iš vietos gyventojų. Vėliau jis pradėjo susirašinėti su įžymių naumiestiškių giminėmis, gyvenančiais svečiose šalyse. Rasta laiškų iš Lietuvos, Rusijos, JAV. „Šis žmogus dirbo iš idėjos ir kad mūsų praeitis būtų išsaugota, matoma visiems“, – gražių žodžių negaili V. Pielikienė.
1962-aisiais muziejui buvo suteiktas visuomeninio muziejaus statusas, o 1970 m. jis buvo perkeltas į pastatą, kuriame muziejus veikia ir dabar. Po dešimtmečio jis buvo pavadintas liaudies muziejumi, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992-aisiais, tapo Šilutės muziejaus filialu. Dar po dešimties metų šis kultūros židinys pervadintas Žemaičių krašto etnokultūros centro padaliniu, o nuo šių metų gegužės grąžintas Šilutės muziejaus pavaldumui.
Vis dėlto 2010 metais ryžtasi pastato renovacijai, todėl muziejus laikinai uždarytas. Tuokart manyta, kad neilgam. Deja, suklysta. 2013-aisiais baigus renovacijos darbus muziejus negalėjo pradėti vykdyti savo veiklos… Praėjo dar dveji metai ir galiausiai išaušo ilgai lauktoji diena, kai muziejus atvėrė duris lankytojams.
Moderniai ekspozicijai finansavimo negavo…
Anot muziejininkės V. Pielikienės, prieš tai čia dirbusi Nijolė Stanelienė sukūrė labai gražią viziją, kokios ekspozicijos, kokie stendai turėtų būti muziejuje. Deja, planams įgyvendinti negauta lėšų. „Vos pradėjusi čia dirbti taip pat rašiau projektą, kad gautume finansavimą ekspozicijai įrengti. Deja, pinigėlių negavome. Vėliau pažiūrėjome, kam skirtas finansavimas. Labai gaila, kad remiami didmiesčių muziejai, galerijos, o maži miesteliai užmirštami, tarsi čia niekam nieko nereikėtų. Tad nuspręsta verstis su tuo, ką turime“, – atviravo V. Pielikienė.
Nors prieš renovaciją žinota, kad antrajame aukšte bus muziejus, neatsižvelgta, jog muziejaus erdvėje turėtų būti kuo mažiau langų. „Užuolaidoms ar žaliuzėms taip pat nėra pinigėlių. Tačiau Žemaičių krašto etnokultūros centro darbuotoja mums padovanojo etnografiniais motyvais papuoštas popierines karpytas užuolaidėles“, – džiaugiasi muziejininkė.
Po penkerių metų Žemaičių Naumiesčio muziejus jau žengė pirmuosius žingsnius pristatydamas muziejines vertybes, kurių dauguma reprezentuoja liaudies meno grožį. „Už didžiulę pagalbą rengiant ekspoziciją esu dėkinga Šilutės muziejaus darbuotojoms Ingai ir Natalijai, kurios čia atliko milžinišką darbą“, – sakė V. Pielikienė.
Muziejus veikia: pirmadieniais–penktadieniais 9.30–18 val. Ekspozicijos lankomos nuo 11 iki 18 val.

Gerda Belokopytova, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkė ryšiams su visuomene

Gausi šventukų ekspozicija.

Visi eksponatai surinkti iš Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje gyvenančių žmonių.

Vienas seniausių eksponatų Žemaičių Naumiesčio muziejuje – linų mintuvas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Lietuvoje beždžionių raupų atvejų dar nenustatyta

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 12 pasaulio šalių, kuriose beždžionių raupai nėra endeminiai, užregistruoti 92 laboratoriškai patvirtinti ir 28 įtariami šios ligos atvejai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (toliau – ECDC) 2022 m. gegužės 23 d. duomenimis, atvejai patvirtinti aštuoniose Europos šalyse – Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Nyderlanduose. Lietuvoje beždžionių raupų atvejų nėra nustatyta. Tai pirmas kartas, kai Europoje pranešta apie užkrėtimo grandines, neturinčias epidemiologinių sąsajų su Vakarų ar Centrine Afrika, kur ši liga yra

Už pramogavimą vandens motociklais po Krokų lanką gresia baudos

Prieš keletą dienų Aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, surengę  akciją „Poilsiauk atsakingai“,  Šilutės rajone, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, pastebėjo du asmenis, plaukiojančius vandens motociklais. Pasitelkus gausesnes aplinkosaugos pareigūnų pajėgas plaukiojimas draustinyje vandens motociklais buvo sustabdytas. Už plaukiojimą draudžiamoje vietoje asmenims gresia baudos nuo 600 iki 1150 eurų. „Svarbu atkreipti dėmesį, kad vandens motociklai priskiriami vandens transporto priemonėms, varomoms vidaus degimo varikliais, turinčiais vandens srauto pompą, todėl plaukioti jais galima tik nurodytuose vandens telkiniuose ir laikantis nustatytų

25 tūkstančiai eurų renginiams

Šilutės r. savivaldybės tarybai siūloma svarstyti, kokiems strateginiams rajono renginiams paskirstyti 25 tūkstančius eurų iš Savivaldybės biudžeto. Tai – keturi tradiciniai nevyriausybinių organizacijų renginiai. Visuomeninei organizacijai „Forumas“, kuri rengia kasmetinį tarptautinį  Žuvienės virimo čempionatą, siūloma skirti 15 000 Eur. VšĮ „Kintai Arts“, jos Kintų muzikos festivaliui – 4000 Eur. Asociacijai „Pamario vakarai“, kuri organizuoja Rusnės festivalį, – 5000 Eur, Šilutės sportinių šokių klubui „Lūgnė“, rengiančiam  sportinių šokių konkursą „Pamario pora“, – 1000 Eur. Ar pritarti projektui, svarstys Savivaldybės taryba. Parengta

Taip pat skaitykite