Žemaičių Naumiesčio muziejaus ekspozicijos laukia lankytojų

fondasŽemaičių Naumiestyje muziejus (Pergalės a. 17) neveikė ištisus penkerius metus. Sąstingis baigėsi – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus Žemaičių Naumiesčio filiale atnaujinta ekspozicija, čia laukiama lankytojų.

Muziejininkė Valentina Pielikienė.

Skirtingos ekspozicijos
Aprodyti antrame pastato aukšte įkurtą ekspoziciją ir papasakoti muziejaus šių dienų aktualijas maloniai sutiko muziejininkė Valentina Pielikienė. Erdvioje salėje įrengti net keli skirtingų ekspozicijų kampeliai. Sukurtas etnografinis kampelis, kur galima išvysti senovę alsuojantį miegamojo kambarį, eksponuojami buities įrankiai, indai. Priešais – šventukų ekspozicija.
Muziejuje yra žydų, katalikų, evangelikų šventųjų raštų. „Turime žydų Šventąjį raštą, taip pat išlikusią paskutinio Žemaičių Naumiesčio rabino Jokūbo Lesino šeimos nuotrauką. Džiaugiamės, kad galime eksponuoti 1920 metais išleistus įvairius giesmynus ir maldaknyges“, – pasakojo V. Pielikienė.
Eksponuojami ir vietos meistro Dovo Srūgio pagaminti baldai. „Jis kadaise sukonstravo vargonus mūsų bažnyčiai, garo mašiną, taip pat gamindavo baldus. Tai buvo gabus Naumiesčio meistras“, – kalbėjo muziejininkė. Muziejuje taip pat galima išvysti unikalių porcelianinių indų su Šilutės, kitų vietovių atvaizdais.
Anot V. Pielikienės, mažesnėje salėje planuojama rengti kilnojamas parodas, mat muziejaus fondai turi daugybę vertingų eksponatų. Taip pat bus skirtas kampelis Žemaičių Naumiesčio muziejaus įkūrėjui Benediktui Orentui.
Gali pasigirti išskirtiniais eksponatais
Vienas seniausių Žemaičių Naumiesčio muziejaus eksponatų – linų mintuvas. „Iš Vilniaus atvykę muziejininkai sakė, kad net jie tokio eksponato neturi. Jis išties unikalus“, – patikino V. Pielikienė. Taip pat čia galima pamatyti druskos smulkinimo aparatą, sviesto formeles su įvairiais ornamentais, sviestamušes. Miegamojo kambario ekspozicijoje yra du žaisliniai vaikiški vežimaičiai.

Priskaičiuojama apie 20 tūkst. Žemaičių Naumiesčio muziejui priklausančių eksponatų.

Muziejaus istorijos takais
1952 metais tuometėje Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje mokytojas B. Orentas įkūrė kraštotyros muziejų. Tada prasidėjo didžiulę išliekamąją vertę turintis darbas, kuris džiugins dar daug ateities kartų. Iš pradžių dirbęs visuomeniniais pagrindais mokytojas kartu su mokiniais rinko eksponatus iš vietos gyventojų. Vėliau jis pradėjo susirašinėti su įžymių naumiestiškių giminėmis, gyvenančiais svečiose šalyse. Rasta laiškų iš Lietuvos, Rusijos, JAV. „Šis žmogus dirbo iš idėjos ir kad mūsų praeitis būtų išsaugota, matoma visiems“, – gražių žodžių negaili V. Pielikienė.
1962-aisiais muziejui buvo suteiktas visuomeninio muziejaus statusas, o 1970 m. jis buvo perkeltas į pastatą, kuriame muziejus veikia ir dabar. Po dešimtmečio jis buvo pavadintas liaudies muziejumi, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1992-aisiais, tapo Šilutės muziejaus filialu. Dar po dešimties metų šis kultūros židinys pervadintas Žemaičių krašto etnokultūros centro padaliniu, o nuo šių metų gegužės grąžintas Šilutės muziejaus pavaldumui.
Vis dėlto 2010 metais ryžtasi pastato renovacijai, todėl muziejus laikinai uždarytas. Tuokart manyta, kad neilgam. Deja, suklysta. 2013-aisiais baigus renovacijos darbus muziejus negalėjo pradėti vykdyti savo veiklos… Praėjo dar dveji metai ir galiausiai išaušo ilgai lauktoji diena, kai muziejus atvėrė duris lankytojams.
Moderniai ekspozicijai finansavimo negavo…
Anot muziejininkės V. Pielikienės, prieš tai čia dirbusi Nijolė Stanelienė sukūrė labai gražią viziją, kokios ekspozicijos, kokie stendai turėtų būti muziejuje. Deja, planams įgyvendinti negauta lėšų. „Vos pradėjusi čia dirbti taip pat rašiau projektą, kad gautume finansavimą ekspozicijai įrengti. Deja, pinigėlių negavome. Vėliau pažiūrėjome, kam skirtas finansavimas. Labai gaila, kad remiami didmiesčių muziejai, galerijos, o maži miesteliai užmirštami, tarsi čia niekam nieko nereikėtų. Tad nuspręsta verstis su tuo, ką turime“, – atviravo V. Pielikienė.
Nors prieš renovaciją žinota, kad antrajame aukšte bus muziejus, neatsižvelgta, jog muziejaus erdvėje turėtų būti kuo mažiau langų. „Užuolaidoms ar žaliuzėms taip pat nėra pinigėlių. Tačiau Žemaičių krašto etnokultūros centro darbuotoja mums padovanojo etnografiniais motyvais papuoštas popierines karpytas užuolaidėles“, – džiaugiasi muziejininkė.
Po penkerių metų Žemaičių Naumiesčio muziejus jau žengė pirmuosius žingsnius pristatydamas muziejines vertybes, kurių dauguma reprezentuoja liaudies meno grožį. „Už didžiulę pagalbą rengiant ekspoziciją esu dėkinga Šilutės muziejaus darbuotojoms Ingai ir Natalijai, kurios čia atliko milžinišką darbą“, – sakė V. Pielikienė.
Muziejus veikia: pirmadieniais–penktadieniais 9.30–18 val. Ekspozicijos lankomos nuo 11 iki 18 val.

Gerda Belokopytova, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkė ryšiams su visuomene

Gausi šventukų ekspozicija.

Visi eksponatai surinkti iš Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje gyvenančių žmonių.

Vienas seniausių eksponatų Žemaičių Naumiesčio muziejuje – linų mintuvas.

Hits: 121

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Juokas gydo ir stiprina imunitetą! Rekomenduojame tris knygas, kurios privers kvatotis

Apie juoko naudą girdėjo kiekvienas: gaminasi vitaminas C, atsipalaiduoja raumenys ir mažėja patiriamo streso žala! Sutikite, to reikia kiekvienam šiuolaikiniam žmogui, kuris kartais pamiršta stabtelėti ir pasidžiaugti viena kita smagia akimirka. Gerų progų pasijuokti toli ieškoti nereikia. Visada verta pažiūrėti komediją ar perskaityti nuotaikingą knygą. Rekomenduojame tris romanus, kuriuos skaitydami prunkščiosite ir šluostysite juoko ašaras. Knygas parinkome labai skirtingas, tad tikime, kad jos įtiks įvairių skonių žmonėms.    Fredrik Backman „Gyveno kartą Uvė“ Švedų rašytojas Fredrik Backman garsus tuo, kad

Sveikatą gerinantys pirkiniai visai šeimai

Labai dažnai galima išgirsti žmones sakant, kad šeima jų gyvenime – didžiausias turtas. Ir tai – tiesa, tačiau taip pat nereikėtų pamiršti ir dar vienos, labai svarbios laimingo bei kokybiško gyvenimo sudedamosios dalies. Tai – sveikata. Tik šeima, kurios visi nariai yra visiškai sveiki, gali jaustis labai laiminga bei gyventi visavertį gyvenimą. Taigi, peršasi išvada, kad kiekviena šeima turi atsakingai galvoti apie sveikatą gerinančius sprendimus. Nešvaistykite laiko veltui ir savo dienotvarkę planuokite taip, kad bent valandą per dieną, visi kartu

Lėlių namas: nuo ko priklauso jo kaina?

Nereikia ir sakyti – gražus, erdvus, spalvingas ir stilingas lėlių namas yra kone kiekvienos mergaitės svajonė. Taigi, na, o tėveliams, seneliams, tetoms ar dėdėms, belieka tik įgyvendinti šią svajonę. Vis dėlto, suaugusieji, kurie nusprendžia pradžiuginti mažąsias princeses šiuo drįstume sakyti kilnojamu–nekilnojamu turtu, ne juokais suglumsta: pastebi, kad kainos skiriasi net kelis kartus. Tad atsakykime į klausimą, kodėl egzistuoja tokie didelį skirtumai? Kambarių skaičius Viena iš priežasčių, kodėl lėlių namų kainos yra tokios skirtingos, tai – kambarių skaičius. Šiandien galite savo

Kaip iškepti puikaus skonio šašlykus?

Atšilus lietuviai prisimena mėsos kepimo ant žarijų tradiciją ir mėgaujasi galimybe ruošti mėsą po atviru dangumi naudojasi vis daugiau žmonių.  Prekybos tinklo „Iki“ atstovai pastebi, kad vis daugiau pirkėjų į krepšelius deda ant žarijų kepti tinkamos mėsos paketus. „Populiariausi iš kepti ant žarijų tinkamų gaminių yra kiaulienos ir vištienos šašlykai. Šiltuoju sezonu jų parduodama iki 80 proc. daugiau. Pagal populiarumą po kiaulienos šašlykų rikiuojasi kiaulienos dešrelės – jas pirkėjai taip pat renkasi kepti ant grotelių. Į populiariausių trejetuką patenka ir

Taip pat skaitykite