Žavesio nepraradusi devyniasdešimtmetė

Ponios Leokadijos namuose Šilutėje svečius pasitiko sūnus Kęstutis su žmona, gyvenantys Rusnėje. Garbaus jubiliejaus proga sukaktuvininkę atvykęs pasveikinti Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, kad sulaukusi garbaus amžiaus ponia Leokadija nestokoja energijos ir puikiai atrodo.

90-ąjį jubiliejų švenčianti Leokadija Kėrienė.

„Norime kartu pasidžiaugti jūsų gražiais metais. Tokie žmonės, kaip jūs – dievo apdovanotieji. Linkiu jums sveikatos ir sulaukti 100 metų“, – kalbėjo meras. Gražių žodžių negailėjo ir kartu atvykę kiti sveikintojai.

Leokadija gimė kovo 16 d. prieš devyniasdešimt metų (1929 m.) Oželių kaime, netoli Švėkšnos. Augo kartu su dviem seserimis ir penkiais broliais. Sako ji labiausiai iš visų norėjusi mokytis, tad baigusi 5 pradinės mokyklos skyrius, toliau mokėsi Švėkšnos „Saulės“, o vėliau ir Šilutės gimnazijose. Būdama 18 metų pateko į kalėjimą už patriotinių lapelių platinimą. Tuo metu priklausė organizacijai „Lietuvos vėliava“.

Kalėjime išbuvo vienerius metus, o 1949 m. gegužės 5 d. buvo išvežta į Vilnių, vėliau – į miškingąją Mordoviją. Su ašaromis akyse senolė pasakojo: „Apgyvendino mus moterų lageryje. Sunku net įsivaizduoti, kokios buvo gyvenimo ir darbo sąlygos. Mums, moterims, teko jaučiais ir arklais vežti medieną…“ Prisimindama anuos laikus, pasakojo, kad ne visi žmonės ir ten buvę blogi: „Mus prižiūrėjo du kareiviai. Jie nebuvo blogi. Vėliau daug lagerio moterų susirgo sunkia liga – buvo paskelbta epidemija. Daugelis mirė. Aš išgyvenau, nors kelias dienas buvau komoje, mane išgelbėjo penicilinas“.

Į Lietuvą Leokadija sugrįžo 1953 m. rugsėjo mėnesį. Apsistojo pas tėvus, kurie tuo metu gyveno Aleknų kaime (Pagėgių .). Tęsė mokslus Klaipėdos žemės ūkio technikume, į kurį buvo įstojusi prieš areštą. Deja, dėl prarastos sveikatos mokslų nebaigė. Parvažiavo gyventi į Rusnę pas brolį. Dirbo sandėlininke, benzino kolonėlėje, butų ūkio buhaltere (nors labiausiai norėjusi būti mokytoja). Užaugino tris vaikus – sūnus Rimantą, Kęstutį ir Vaidarą.

Leokadija ir dabar mėgsta skaityti knygas, ypač apie meilę. Jei patinka knyga, skaito iki paryčių. Klauso žinių. Vis dar mėgsta ir pasipuošti. Senolė turi 7 anūkus ir 5 proanūkius.
Galvodama apie savo vaikus ir vaikaičius, linki, kad jiems viskas gerai susiklostytų. Ir kad Lietuvoje visiems būtų gera gyventi.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Dviejų dienų ralio kroso fiestoje Vilkyčiuose plazdės visos Šiaurės Europos zonos šalių vėliavos

Artėjantį savaitgalį Vilkyčių autosporto komplekse vyks vienintelis ir didžiausias ralio kroso renginys Lietuvoje – dviejų dienų ralio kroso festivalis. Josmetu bus surengti Lietuvos, Latvijos ir Šiaurės Europos zonos šalių ralio kroso etapai. Šeštadienį trasoje varžysis Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionatų dalyviai, o sekmadienį kartu su dar vienu lietuvišku etapu vyks ir Šiaurės Europos zonos šalių etapas. Įspūdingame ir kvapą gniaužiančiame renginyje žiūrovai galės išvysti ne tik greičiausius Lietuvos lenktynininkus, bet ir visą Latvijos bei Estijos ralio kroso elitą. Taip

Kintų Vydūno kultūros centre – tarptautinės emalio meno laboratorijos „Pamario ženklai“ paroda

Rugpjūčio 14 d., penktadienį, 15 val. Kintų Vydūno kultūros centre  vyks iškilmingas tradicinės emalio meno kūrėjų laboratorijos „Pamario ženklai“ uždarymas ir emalio darbų parodos „Pamario ženklai-2020“ pristatymas. Renginio metu lankytojus džiugins gyva „Baltojo kiro“ muzika. Jau 18-us metus Kintuose organizuojama tarptautinė metalo meno kūrėjų stovykla „Pamario ženklai“ vyksta Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno įžymus Lietuvos filosofas ir rašytojas Vydūnas. Kiekvienais metais į kūrybinę laboratoriją atvykstantys metalo menininkai gauna su krašto istorija susijusią temą, kurią stengiasi kuo kūrybingiau

Dvylika AČIŪ abiturientams už 17 šimtukų

Antradienį vidiniame Šilutės H. Šojaus muziejaus kiemelyje per atstumą sudėliotos kėdės buvo skirtos abiturientams, kurie už brandos egzaminus gavo aukščiausius įvertinimus – po 100 balų, jų mokytojams ir negausiam būreliui svečių. Savivaldybės vadovai pagerbė 12 gabiausių rajono abiturientų, per egzaminus surinkusius net 17 šimtukų. Šiais metais gauta 17 šimtukų (praėjusiais metais buvo 14): iš anglų kalbos – 10; lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų – po 2; matematikos, biologijos ir vokiečių kalbos – po 1 šimtuką. Juos gavo 7 abiturientai

Audrius Endzinas – pakankamai padorus būti Seimo nariu

Apie kandidatą į Seimo narius Audrių Endziną pasakoja jo vaikystės draugas Gintaras Verbus, vaistininkas: – Aš esu kitos partijos narys ir negaliu sakyti, kad Audrius Endzinas yra geresnis už mūsų kandidatą… Užtat aš galiu rinkėjams papasakoti, kaip šis žmogus augo ir formavosi. Aš jį pažįstu jau 58-erius metus. Sovietmečių mano tėvai su Endzinais gyveno viename bute, dabartinėje Vilų gatvėje (buvusi Basčio gatvė). Mano tėvai turėjo tame bute vieną kambarį, Endzinai – du. Mūsų bendros vaikystės namą tada vadindavo mokytojų namu,