Žavesio nepraradusi devyniasdešimtmetė

Ponios Leokadijos namuose Šilutėje svečius pasitiko sūnus Kęstutis su žmona, gyvenantys Rusnėje. Garbaus jubiliejaus proga sukaktuvininkę atvykęs pasveikinti Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, kad sulaukusi garbaus amžiaus ponia Leokadija nestokoja energijos ir puikiai atrodo.

90-ąjį jubiliejų švenčianti Leokadija Kėrienė.

„Norime kartu pasidžiaugti jūsų gražiais metais. Tokie žmonės, kaip jūs – dievo apdovanotieji. Linkiu jums sveikatos ir sulaukti 100 metų“, – kalbėjo meras. Gražių žodžių negailėjo ir kartu atvykę kiti sveikintojai.

Leokadija gimė kovo 16 d. prieš devyniasdešimt metų (1929 m.) Oželių kaime, netoli Švėkšnos. Augo kartu su dviem seserimis ir penkiais broliais. Sako ji labiausiai iš visų norėjusi mokytis, tad baigusi 5 pradinės mokyklos skyrius, toliau mokėsi Švėkšnos „Saulės“, o vėliau ir Šilutės gimnazijose. Būdama 18 metų pateko į kalėjimą už patriotinių lapelių platinimą. Tuo metu priklausė organizacijai „Lietuvos vėliava“.

Kalėjime išbuvo vienerius metus, o 1949 m. gegužės 5 d. buvo išvežta į Vilnių, vėliau – į miškingąją Mordoviją. Su ašaromis akyse senolė pasakojo: „Apgyvendino mus moterų lageryje. Sunku net įsivaizduoti, kokios buvo gyvenimo ir darbo sąlygos. Mums, moterims, teko jaučiais ir arklais vežti medieną…“ Prisimindama anuos laikus, pasakojo, kad ne visi žmonės ir ten buvę blogi: „Mus prižiūrėjo du kareiviai. Jie nebuvo blogi. Vėliau daug lagerio moterų susirgo sunkia liga – buvo paskelbta epidemija. Daugelis mirė. Aš išgyvenau, nors kelias dienas buvau komoje, mane išgelbėjo penicilinas“.

Į Lietuvą Leokadija sugrįžo 1953 m. rugsėjo mėnesį. Apsistojo pas tėvus, kurie tuo metu gyveno Aleknų kaime (Pagėgių .). Tęsė mokslus Klaipėdos žemės ūkio technikume, į kurį buvo įstojusi prieš areštą. Deja, dėl prarastos sveikatos mokslų nebaigė. Parvažiavo gyventi į Rusnę pas brolį. Dirbo sandėlininke, benzino kolonėlėje, butų ūkio buhaltere (nors labiausiai norėjusi būti mokytoja). Užaugino tris vaikus – sūnus Rimantą, Kęstutį ir Vaidarą.

Leokadija ir dabar mėgsta skaityti knygas, ypač apie meilę. Jei patinka knyga, skaito iki paryčių. Klauso žinių. Vis dar mėgsta ir pasipuošti. Senolė turi 7 anūkus ir 5 proanūkius.
Galvodama apie savo vaikus ir vaikaičius, linki, kad jiems viskas gerai susiklostytų. Ir kad Lietuvoje visiems būtų gera gyventi.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite