Žavesio nepraradusi devyniasdešimtmetė

Ponios Leokadijos namuose Šilutėje svečius pasitiko sūnus Kęstutis su žmona, gyvenantys Rusnėje. Garbaus jubiliejaus proga sukaktuvininkę atvykęs pasveikinti Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, kad sulaukusi garbaus amžiaus ponia Leokadija nestokoja energijos ir puikiai atrodo.

90-ąjį jubiliejų švenčianti Leokadija Kėrienė.

„Norime kartu pasidžiaugti jūsų gražiais metais. Tokie žmonės, kaip jūs – dievo apdovanotieji. Linkiu jums sveikatos ir sulaukti 100 metų“, – kalbėjo meras. Gražių žodžių negailėjo ir kartu atvykę kiti sveikintojai.

Leokadija gimė kovo 16 d. prieš devyniasdešimt metų (1929 m.) Oželių kaime, netoli Švėkšnos. Augo kartu su dviem seserimis ir penkiais broliais. Sako ji labiausiai iš visų norėjusi mokytis, tad baigusi 5 pradinės mokyklos skyrius, toliau mokėsi Švėkšnos „Saulės“, o vėliau ir Šilutės gimnazijose. Būdama 18 metų pateko į kalėjimą už patriotinių lapelių platinimą. Tuo metu priklausė organizacijai „Lietuvos vėliava“.

Kalėjime išbuvo vienerius metus, o 1949 m. gegužės 5 d. buvo išvežta į Vilnių, vėliau – į miškingąją Mordoviją. Su ašaromis akyse senolė pasakojo: „Apgyvendino mus moterų lageryje. Sunku net įsivaizduoti, kokios buvo gyvenimo ir darbo sąlygos. Mums, moterims, teko jaučiais ir arklais vežti medieną…“ Prisimindama anuos laikus, pasakojo, kad ne visi žmonės ir ten buvę blogi: „Mus prižiūrėjo du kareiviai. Jie nebuvo blogi. Vėliau daug lagerio moterų susirgo sunkia liga – buvo paskelbta epidemija. Daugelis mirė. Aš išgyvenau, nors kelias dienas buvau komoje, mane išgelbėjo penicilinas“.

Į Lietuvą Leokadija sugrįžo 1953 m. rugsėjo mėnesį. Apsistojo pas tėvus, kurie tuo metu gyveno Aleknų kaime (Pagėgių .). Tęsė mokslus Klaipėdos žemės ūkio technikume, į kurį buvo įstojusi prieš areštą. Deja, dėl prarastos sveikatos mokslų nebaigė. Parvažiavo gyventi į Rusnę pas brolį. Dirbo sandėlininke, benzino kolonėlėje, butų ūkio buhaltere (nors labiausiai norėjusi būti mokytoja). Užaugino tris vaikus – sūnus Rimantą, Kęstutį ir Vaidarą.

Leokadija ir dabar mėgsta skaityti knygas, ypač apie meilę. Jei patinka knyga, skaito iki paryčių. Klauso žinių. Vis dar mėgsta ir pasipuošti. Senolė turi 7 anūkus ir 5 proanūkius.
Galvodama apie savo vaikus ir vaikaičius, linki, kad jiems viskas gerai susiklostytų. Ir kad Lietuvoje visiems būtų gera gyventi.

Birutė Morkevičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Pasaulio parodoje – nuo lietuviško deserto iš agurkų iki Šri Lankos kokoso vandens

Lygiai prieš savaitę Berlyne duris atvėrė 85–oji tarptautinė žemės ūkio, maisto produktų ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė 2020“, kurioje Lietuvai atstovauja dvylika gamintojų. Lietuva šioje parodoje dalyvauja jau 18 kartą. „Pamario“ korespondentas šioje parodoje lankėsi jos atidarymo dieną. Oficialioji pradžia Iš labo ryto Lietuvos delegacija su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu priešakyje laukė Vokietijos maisto ir žemės ūkio ministrės Julios Kloeckner (Julia Klöckner) mandagumo vizito. Pasigirdęs nemenko būrio žiniasklaidininkų erzelis buvo ženklas, kad ministrė artėja. Spaudžiančią ranką mūsų ministrui federalinę

Klaipėdos sukilėlių keliais patraukė ir vydūniečiai

Sausio 17-osios vakarą Gargžduose, prie „Kranto“ pagrindinės mokyklos startavo jau devynioliktasis tradicinis žygis „Klaipėdos sukilėlių keliais”. Šįkart jis skirtas ne tik Klaipėdos krašto prijungimo metinėms, bet ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 30–mečiui paminėti. Šiemet sukvietė beveik 3 tūkstančius įvairaus amžiaus žygeivių iš visos Lietuvos, tarp jų ir 105 žygeivius iš Vydūno gimnazijos bendruomenės. Susirinkusieji įveikė 25 kilometrų atstumą iš Gargždų į Klaipėdą 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvių keliu. Žinoma, kad žygio išvakarėse užsiregistravusiųjų buvo 2880 įvairaus amžiaus žygeivių, kurie kelionę baigė

Kodėl verta investuoti į malkų skaldiklį?

Vis dažniau ir dažniau galima išgirsti sakant, jog žmogus dar niekada tiek daug nevartojo, kaip tai daro šiandien. Iš vienos pusės didelis vartojimas yra vertinamas teigiamai: kuo daugiau įvairesnių gaminių galime leisti sau įsigyti, tuo patogesne buitimi galime mėgautis, taip pat sutaupome labai daug laiko. Taip svarbu akcentuoti, kad didelis vartojimas prisideda ir prie ekonomikos spartėjimo. Tačiau galima įžvelgti ir tam tikrų grėsmių – pernelyg daug vartodami, naikiname ir labai svarbius išteklius. Taigi, kai pastebimi ne tik privalumai, bet ir

Ar grąžins Šilutėje žaliąją rodyklę?

Nuo šių metų sausio 1-osios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis, kurios dar gruodį buvo nuimtos. Neliko ir vienintelės Šilutėje, buvusios prie šviesoforo Lietuvininkų gatvėje. Kilus didmiesčiuose sumaiščiai ir vairuotojų pasipiktinimui, Vyriausybė nusprendė sugrąžinti papildomas žaliąsias rodykles. Šiems pokyčiams neprieštaravo rajonų gyventojai. Skundų nepateikė ir šilutiškiai, kuriems, pasirodo, žalioji rodyklė ir nebus grąžinta. Kodėl? Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Šeputis „Pamariui“ patvirtino, kad Šilutėje prie vienintelio mieste veikiančio šviesoforo nebus grąžinta žalioji rodyklė. Planuojama keisti šviesoforą nauju, mat