Ponios Leokadijos namuose Šilutėje svečius pasitiko sūnus Kęstutis su žmona, gyvenantys Rusnėje. Garbaus jubiliejaus proga sukaktuvininkę atvykęs pasveikinti Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė, kad sulaukusi garbaus amžiaus ponia Leokadija nestokoja energijos ir puikiai atrodo.

„Norime kartu pasidžiaugti jūsų gražiais metais. Tokie žmonės, kaip jūs – dievo apdovanotieji. Linkiu jums sveikatos ir sulaukti 100 metų“, – kalbėjo meras. Gražių žodžių negailėjo ir kartu atvykę kiti sveikintojai.

Leokadija gimė kovo 16 d. prieš devyniasdešimt metų (1929 m.) Oželių kaime, netoli Švėkšnos. Augo kartu su dviem seserimis ir penkiais broliais. Sako ji labiausiai iš visų norėjusi mokytis, tad baigusi 5 pradinės mokyklos skyrius, toliau mokėsi Švėkšnos „Saulės“, o vėliau ir Šilutės gimnazijose. Būdama 18 metų pateko į kalėjimą už patriotinių lapelių platinimą. Tuo metu priklausė organizacijai „Lietuvos vėliava“.

Kalėjime išbuvo vienerius metus, o 1949 m. gegužės 5 d. buvo išvežta į Vilnių, vėliau – į miškingąją Mordoviją. Su ašaromis akyse senolė pasakojo: „Apgyvendino mus moterų lageryje. Sunku net įsivaizduoti, kokios buvo gyvenimo ir darbo sąlygos. Mums, moterims, teko jaučiais ir arklais vežti medieną…“ Prisimindama anuos laikus, pasakojo, kad ne visi žmonės ir ten buvę blogi: „Mus prižiūrėjo du kareiviai. Jie nebuvo blogi. Vėliau daug lagerio moterų susirgo sunkia liga – buvo paskelbta epidemija. Daugelis mirė. Aš išgyvenau, nors kelias dienas buvau komoje, mane išgelbėjo penicilinas“.

Į Lietuvą Leokadija sugrįžo 1953 m. rugsėjo mėnesį. Apsistojo pas tėvus, kurie tuo metu gyveno Aleknų kaime (Pagėgių .). Tęsė mokslus Klaipėdos žemės ūkio technikume, į kurį buvo įstojusi prieš areštą. Deja, dėl prarastos sveikatos mokslų nebaigė. Parvažiavo gyventi į Rusnę pas brolį. Dirbo sandėlininke, benzino kolonėlėje, butų ūkio buhaltere (nors labiausiai norėjusi būti mokytoja). Užaugino tris vaikus – sūnus Rimantą, Kęstutį ir Vaidarą.

Leokadija ir dabar mėgsta skaityti knygas, ypač apie meilę. Jei patinka knyga, skaito iki paryčių. Klauso žinių. Vis dar mėgsta ir pasipuošti. Senolė turi 7 anūkus ir 5 proanūkius.
Galvodama apie savo vaikus ir vaikaičius, linki, kad jiems viskas gerai susiklostytų. Ir kad Lietuvoje visiems būtų gera gyventi.

Birutė Morkevičienė