Atbudus gamtai ir prasidėjus tradicinių aplinkos tvarkymo darbų sezonui, dažnam kyla klausimas, kur dėti po rudens užsilikusias sodo bei daržo atliekas. Ieškodami savų atsikratymo būdų, vieni jas meta į komunalinių atliekų konteinerius, kiti – sudžiūvusių augalų, nugenėtų šakų ar supuvusių obuolių krūvas veža į sąvartynus, pamiškes ar dar blogiau – degina.

„Buityje susidarančių stiklo, popieriaus ar plastiko atliekų tvarkymas, rūšiavimas daugeliui yra tapęs kasdieniu įpročiu ir kelia vis mažiau klausimų. Tuo tarpu, kalbant apie sodininkystės, daržininkystės ar kitas biologiškai skaidžias atliekas, situacija yra kiek prastesnė“, – pabrėžė Saulius Urbonas, ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ generalinis direktorius.
Argumentų turi ir mokslininkai
Biologiškai skaidžioms atliekoms, be maisto pramonės įmonių atliekų, dar priskiriamos įvairios miestų, sodų, žemės ūkyje susidarančios žaliosios atliekos (šakos, žolė, lapai, velėna, pjuvenos, kt.), taip pat išrūšiuotos virtuvės atliekos (daržovių ir vaisių lupenos, išspaudos, kiaušinių lukštai, arbatos ir kavos tirščiai), kai kurios komunalinės atliekos (popierius, kartonas, natūralus tekstilės pluoštas) bei gyvulininkystėje susidarančios atliekos (natūralus pakratai).
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) docentės dr. Irinos Kliopovos, integruotas biologiškai skaidžių atliekų tvarkymas, pradedant nuo jų susidarymo prevencijos iki medžiaginių, energetinių savybių pritaikymo gaminant naujus produktus, – aktuali mokslinių tyrimų tema.
Kaip tvarkyti žaliąsias atliekas?
Anot docentės, vienas iš ekologiškiausių ir kartu ekonomiškiausių sodo ir maisto žaliųjų atliekų tvarkymo būdų yra namudinis kompostavimas.
„Tam gali būti naudojamos kompostavimo dėžės, taip pat populiarėja kompostavimas naudojant sliekus ir gaminant vadinamąjį vermikompostą. Standartinėse uždaro tipo kompostinėse kompostas yra pagaminamas per vieną sezoną, tuo tarpu atvirose šis procesas gali užtrukti iki dvejų metų“, – aiškino I. Kliopova, pridurdama, jog norint, kad kompostavo procesas būtų efektyvus, reikia žinoti keletą būtinų sąlygų.
„Drėgmė atliekų krūvoje turėtų siekti 50–60 proc. Jei bus per drėgna – prasidės puvimas, ims sklisti nemalonūs kvapai, jei per sausa – masė išdžius. Taip pat prieš kompostuojant atliekos turi būti sumaišomos, atsižvelgiant į jose esančio azoto ir anglies kiekį. Deguonies kiekis krūvoje turėtų sudaryti 15–20 proc., todėl būtina vartyti atliekas, o periodiškumas priklauso nuo jų rūšies. Pavyzdžiui, jei kompostuojama nupjauta žolė, vartyti kompostą reikia dažniau, kitaip prasideda puvimas, bet, jeigu žolės masė sumaišyta su susmulkintomis šakelėmis arba medžių lapais, vartyti reikės rečiau. Komposto krūvos aukštis neturėtų viršyti 1,5-2 m“, – vardijo I. Kliopova.
Naudojant namudinį kompostavimą, į komposto mišinį jokiu būdu negalima mesti gyvulinės kilmės atliekų (mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktų), taip pat virtų daržovių, sergančių augalų, piktžolių su subrendusiomis sėklomis, laikraščių, žurnalų, šunų bei kačių išmatų, kurios sudaro palankias sąlygas veistis įvairiems mikroorganizmams ir sutrikdo natūraliai vykstantį komposto gamybos procesą.
Nenorintiems kompostuoti
S. Urbono teigimu, žaliųjų atliekų tvarkymo problema neaplenkia ir didmiesčių gyventojų, kurie turimas atliekas dažniausiai meta į komunalinių atliekų konteinerius. Tokiu būdu šios ne tik tampa našta atliekų tvarkytojams, bet ir kelia nepatogumų patiems gyventojams, pavyzdžiui, pūdamos ima skleisti nemalonų kvapą.
„Nenorintys ar neturintys galimybės kompostuoti, aplinkos tvarkymo darbų metu susikaupusias žaliąsias atliekas gali pristatyti į biologiškai skaidžių atliekų surinkimo aikšteles arba pasinaudoti tik nuo šių metų pradėta siūlyti žaliųjų atliekų išvežimo paslauga, kuri gyventojams bus teikiama viso sezono metu, t. y. iki pat spalio mėnesio. Taip pat užsisakiusiems šią paslaugą bus pastatytas ir reguliariai kas dvi savaites tuštinamas atskiras 240 l talpos konteineris, skirtas tik žaliosioms atliekoms“, – dėstė „Ecoservice“ vadovas.
Parengta pagal
„Ecoservice“ pranešimą