Vytautas Laurinaitis tikisi meru būti ir kitą kadenciją

Liepos 2 d. Šilutės r. savivaldybės meru išrinktas Vytautas Laurinaitis. Jis sutiko pasidalyti su „Pamario“ skaitytojais mintimis apie naująją valdžią ir jos planus.

Naujasis Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis yra nusiteikęs vadovauti rajonui ir kitą kadenciją.

– Meru tapote iš trečio karto. Susidarė įspūdis, kad į mero postą pretendavote gerai žinodamas, ką darysite.
– Pirmą kartą savo kandidatūrą į mero postą kėliau koalicijos siūlymu, antrą kartą kandidatavau daugiau dėl demokratinių principų, kad bent ne iš vieno kandidato rinktų. O rugsėjo mėnesį galbūt surengsime spaudos konferenciją ir paaiškinsime, kodėl perėjome į partiją „Tvarka ir teisingumas“, kodėl sutikau tapti meru.
Pereidami į šią partiją kėlėme sąlygą, kad partija neliks koalicinėje daugumoje su Darbo partija, o bandys suformuoti naują valdžią. Taip nusprendėme todėl, kad daugelis neblogų ankstesnių sprendimų buvo panaikinta, daug projektų sustabdyta. O mes manome, kad jie buvo geri. Be to, Darbo partijos atstovai tikrai negražiai pasielgė Šilutės uoste. Tai nepuošia Tarybos nario vardo. Aš neteisiu nei vienų, nei kitų. Tai teisėsaugos reikalas, bet pats faktas buvo.
Mūsų nuomone, po to Darbo partija, kol vyksta ikiteisminis tyrimas, galėjo pasitraukti iš pagrindinių komitetų, padaryti viešą pareiškimą. Bet nieko nebuvo. Todėl nenorėjome dirbti su tokia dauguma. Be to, artėja tiesioginiai mero rinkimai. Dabar turime galimybę pabandyti, pasižiūrėti, kaip mums seksis, kas gerai, o kas blogai. Tai savotiškas startas.
Jeigu partija „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlys mane į mero pareigas ir kitai kadencijai, sutiksiu. Taryboje esu nuo 2003 metų. Dirbau komitetuose, komisijose, bendravau su merais ir kitais valdžios atstovais. Todėl, sakyčiau, mero darbas man labiau žinomas, negu nežinomas. Pastebėjau, kad į mane dabar kreipiasi tie žmonės, kuriems negalėjo padėti kiti merai. Gaila, bet ir aš ne visiems jiems galiu padėti…
– Pastaruoju metu nebe tokie aštrūs opozicijos pasisakymai. Kaip sekasi bendrauti su ja?
– Bendradarbiaujame. Reikia įsiklausyti į visų nuomones. Opozicijos atstovus kviečiame į darbo grupes. Būtų gerai, kad ir toliau išliktų toks bendradarbiavimas, bet, manau, kad artėjant rinkimams santykiai vėl aštrės, nes partijos pradės rinkti politinius dividendus.
– Užsiminėte apie darbų tęstinumą. Ar planuojate vėl atkurti darbo grupių, kurios buvo išformuotos po Daivos Žebelienės atleidimo, veiklą?
– Taip, ruošiamės atkurti darbo grupes. Grįžti prie gatvių apšvietimo, sporto strategijos ir panašių reikalų. Dirbame ir kitomis kryptimis. Kuriame darbo grupę tikslinėms lėšoms įsisavinti. Ruošiamės naujų ES remiamų projektų rengimui ir vykdymui. Dirbame su buitinių atliekų tvarkymu. Aplinkos ministerija ruošia Šilutės ir Jonavos savivaldybių parodomuosius projektus. Bus pateikta nauja buitinių atliekų tvarkymo rinkliavos tvarka. Kalbama apie stebėjimo kamerų visame mieste rengimą. Tai didintų saugumą. Priimtas sprendimas statyti stebėjimo kameras visose kaimo mokyklose.
Laiko liko labai mažai, o nuveikti turime daug. Mūsų programoje reiškiamas noras pradėtus darbus tęsti ir kitą kadenciją. Kas pradėta, norime pabaigti ir imtis naujų projektų. Tikimės, rinkėjai mums suteiks tokią galimybę.
– Koks likimas laukia sporto komplekso statybos?
– Paraiška dėl sporto komplekso statybos pateikta. Nutarėme jį statyti Rusnės gatvėje, šalia ligoninės. Taip bus gerokai pigiau, nes ten jau yra vandens, šilumos ir kanalizacijos trasos. Ruošiamas investicinis planas. Numatome sutvarkyti ir miesto stadioną bei aplinką aplinkui jį. Ten turėtų būti sukurta Šilutės miesto rekreacinė zona. Lėšų tikimės gauti iš įvairių šaltinių. Jau turime raštą, kad Šilutė įtraukta į tikslinių teritorijų sąrašą ir jai bus skirti 24 milijonai litų.
– Kalbėta ir apie Vydūno gimnazijos sporto salės statybos atnaujinimą.
– Ta statyba vyks. Pirminiam etapui skirta apie milijoną litų. Rugpjūčio pabaigoje tikimės sulaukti švietimo ministro. Ir su juo apie tai kalbėsimės. Ši salė įtraukta į valstybės investicijų programą ir turi būti pastatyta. Numatysime visą darbų planą ir finansavimo šaltinius, kad tie darbai būtų atlikti.
– Meraujant D. Žebelienei teko girdėti priekaištų, kad ji retai lankėsi ministerijose, todėl nesulaukta reikiamos paramos…
-Į Vilnių jau važiavome ir vėl važiuosime. Bet bendradarbiavimui su ministerijomis dabar nepatogus metas. Iš vienos pusės – atostogos, iš kitos – po Prezidento rinkimų buvo atstatydinta Vyriausybė, kuri šiuo metu formuojama iš naujo. Nelabai yra su kuo kalbėtis konkrečiais klausimais. Po atostogų ir baigus formuoti Vyriausybę, į Vilnių teks važinėti dažnai. Metai baigiasi, laiko mažai, o mūsų norai dideli. Tikimės ir mūsų Seimo narių pagalbos.
– Keičiantis valdžiai nuolat kalbama apie pertvarką Savivaldybės administracijoje. Ką keisti ruošiatės jūs?
– Nemanau, kad reikėtų ką nors keisti. Žmonės dirba savo darbą, yra patyrę specialistai. Nusiskundimų nesulaukiame. Nereikia kelti sumaišties, nervinti darbuotojų. Jie turi jausti saugumą, darbų tęstinumą, o ne laukti raganų medžioklės, pasikeitus valdžiai. Be abejo, yra seniūnų, kurie sulaukė pensijos amžiaus. Bet, jeigu jie dirba gerai, juos palaiko bendruomenė, o ir patys turi noro padirbėti, manau, kad amžius netrukdys.
Savivaldybės vadovai turi eikvoti savo energiją strateginiams reikalams, o ne darbuotojų kaitaliojimui.
– Ką galite pasakyti apie praskolintą rajono biudžetą?
– Biudžetas toks pat jau keleri metai. Padėtis – nekokia, bet stabili. Išgyvenome iki šiol, išsiversime ir toliau.

Kabėjosi
Vaidotas VILKAS

7 komentarai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Tvarus garderobas: kaip jį susikurti kiekvienam?

Žodis „tvarumas“ jums vis dar asocijuojasi su vėjo jėgainėmis ar elektriniais automobiliais? Be reikalo. Aplinkos tausojimu galima užsiimti ir vaikščiojant po prekybos centrą bei ieškant naujų marškinėlių ar renkantis suknelę. To savo klientus moko socialinio verslo įmonės įkūrėja, Copie prekės ženklo steigėja ir draugiško aplinkai garderobo kūrėja Gerūta Navickaitė. Ji pataria, kaip elgtis kuo atsakingiau ir padaryti kuo mažesnį poveikį aplinkai, kurioje gyvename. Mada – tvarumo ir ekologijos problema Norint pagaminti vienerius džinsus pramonininkai sunaudoja apie 8000 litrų vandens nuo

Šią savaitę sugrįš ir 29 laipsnių karščiai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja apie šios savaitės orus: po lietaus sugrįžta šiluma ir net karščiai. Sinoptikai prognozavo, kad šiandien, pirmadienį, tankesnių debesų kaupėsi vakarinėje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje, čia ir palijo. Temperatūra įdienojus pakils iki 19-22, šalies pietryčiuose 23-24 laipsnių. Rugpjūčio 9 d., antradienį, naktį debesys sklaidysis, bet kai kur šiaurės vakariniuose rajonuose trumpai palis. Paryčiais vietomis matomumą mažins nusidriekęs rūkas. Temperatūra kris iki 9-14, pajūryje bus 15-16 laipsnių. Antradienio dieną debesų vis dar bus nemažai, vietomis iš jų sulauksime

Vagystė Rusnėje: nuostoliai siekia 6,5 tūkstančio

Policija informuoja apie rugpjūčio 5-8 d. užfiksuotus įvykius Šilutės rajone. Jie tiriami. Rugpjūčio 4-5 d. Ilgbrastės k., Švėkšnos sen.,  iš moteriai, gim. 1951 m., priklausančio garažo buvo pavogta žoliapjovė, benzininis pjūklas, grąžtas, akumuliatoriaus krautuvas ir du akumuliatoriniai suktuvai. Nuostolis 1000 eurų. Rugpjūčio 6 d. naktį Ramučių k., Gardamo sen., neblaivus (2,16 prom.) vyras, gim. 1996 m., vairuodamas automobilį BM, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė jo, ir atsitrenkė griovyje į pakelės medį. Vairuotojas ir neblaivus (1,97 prom.) keleivis, gim. 1996 m.,

NEZ Baltijos šalių ralio kroso čempionato etape Lietuvos himnas nesuskambo

Sekmadienį Vilkyčių automobilių sporto komplekse baigėsi visą savaitgalį trukęs ralio kroso festivalis. Šeštadienį čia varžėsi Lietuvos ir Latvijos ralio kroso čempionato dalyviai  Šiaurės Europos zonos Baltijos šalių (NEZ) ralio kroso čempionato dalyviai. Priešingai nei šeštadienį, sekmadienio lenktynėse lietuviai liko varžovų iš Latvijos ir Estijos šešėlyje. Sekmadienį prie starto antrame Šiaurės Europos zonos Baltijos šalių ralio kroso čempionato etape stojo beveik keturios dešimtys dalyvių, kurie varžėsi penkiose klasėse. „NEZ Touring Car“ įskaitoje susigrūmė du estai, suomis ir latvis. Po dramatiško finalo

Taip pat skaitykite