Vyriausybei daugiau nei perpus sumažinus finansavimą vaikų kultūros pasui – klausimai ministrams dėl atsakomybės

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai, Švietimo komiteto nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vytautas Juozapaitis bei Kultūros komiteto nariai Vytautas Kernagis ir Mantas Adomėnas kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir finansų ministrą Vilių Šapoką dėl netikėto lėšų sumažėjimo kultūros pasui.

Parlamentarai pažymi, jog iš mokytojų bendruomenės ir viešosios erdvės kilo pasipiktinimas dėl kultūros pasui beveik dviem trečdaliais sumažintų lėšų – nuo 15 eurų vienam moksleiviui iki 6 eurų metams. Suprantama, kad moksleivių įtraukimas į kultūros renginius yra itin svarbus, tad kultūros pasas buvo sveikintina, savalaikė iniciatyva, tačiau iki tol ir taip nepakankamas krepšelis dar labiau sumažintas vietoj bandymų jį didinti. Parlamentarams kyla klausimas, kiek pajėgūs švietimo, mokslo ir sporto bei kultūros ministrai atstovauti savo ministerijų biudžetams bei apginti interesus skiriant finansavimą sėkmingai veikiantiems projektams.

„Deja, matome dar vieną sužlugdytą iniciatyvą. Susidaro vaizdas, kad veikia principas „tas ant to“ – vaiko pinigai padidinti 10 eurų, o kultūros paso – sumažinti 9 eur. Reikalinga ir viena, ir kita, tačiau žmonės nenusipelno, kad jų lūkesčiai būtų nuvilti. Jei negali ištesėti – nežadėk. Šis, moksleiviams ir kultūrai skirto finansavimo sumažinimas yra tiesiog nepadorus, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. – Stebina ir ministrų ramybė – jie nepakovojo už kultūros paso finansavimą biudžeto svarstymo stadijoje, nepanašu, kad ieškotų galimybių ir dabar“.

Be to, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnenytė žiniasklaidoje sakė, kad finansų planavimas apsunkintas, nes stringa komunikacija tarp dviejų už projektą atsakingų ministerijų – Švietimo, mokslo ir sporto bei Kultūros, o ir mokyklos turėtų susimažinti apimtis ir leisti į kultūros renginius mažesnę dalį moksleivių.

„Susidaro paradoksali situacija, kai Kultūros ministerija, dar pernai skelbė ieškanti papildomų paslaugų tiekėjų, kurie prisidėtų prie kultūros paso įgyvendinimo, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo šių metų sakosi mažinanti lėšas tiek, kad ši programa praktiškai tampa nebeįgyvendinama? Kodėl ministerijos nesugeba susitarti dėl savo projektų įgyvendinimo, o dėl to nukenčia šalies vaikai?”, – piktinosi V. Kernagis.
Seimo nariai kreipimesi ministrų klausia, kokiais būdais ketinama įgyvendinti finansinius įsipareigojimus mokyklų bendruomenėms ir užtikrinti, kad kultūros paso finansavimas nebūtų mažesnis nei 15 eurų moksleiviui per metus?

Domimasi, ar balsuodami už 2020 m. biudžeto projektą nematė, kad šiai iniciatyvai dramatiškai mažės finansavimas bei ar nemano, jog įgyvendinta mokesčių reforma prisidėjo prie šios situacijos, kai trūksta pinigų paslaugoms – šiuo atveju, moksleivių galimybei lankyti kultūros renginius?

Taip pat klausiama, kokius jie siūlytų būdus mokykloms atrinkit moksleivius, kurie iš jų turės galimybę apsilankyti kultūriniuose renginiuose/įstaigose.
Besiskundžiantys mokytojai teigia, kad jų niekas iš anksto neinformavo apie tokius biudžeto pasikeitimus, tad Seimo nariai R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, V. Kernagis ir M. Adomėnas domisi, ar ministrai sutinka, kad trūksta komunikacijos su mokytojų bendruomene iš ministerijų?

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip išsirinkti dyzelinių automobilių servisą?

Šiandien daugelis žmonių neįsivaizduoja gyvenimo be automobilių. Gyvenimas be jų būtų sunkus ir sugaištume daug laiko keliaudami iš vietos į vietą. Tačiau dyzelinis automobilis reikalauja daug priežiūros, o įvairūs gedimai nėra išimtis. Turbūt lengviausias būdas patikimai ir greitai pataisyti vieną ar kitą transporto priemonės gedimą yra kreiptis į remonto centrą. Savaime suprantama, kad kai kurias problemas galima išspręsti patiems, tačiau tikrai ne kiekvienas turi tokių gabumų. Išsirinkti autoservisą gali būti sunku, ypač jei planuojate naudotis šiomis paslaugomis pirmą kartą. Reikia

Piniginę perkeliame į telefoną. Kaip išsaugoti mokėjimo korteles išmaniuosiuose?

Piniginė – jau atgyvena, nes daugumą kortelių galite saugoti tiesiog savo telefone. Vos keliais mygtukų paspaudimais atsiskaitysite už pirkinius tiek prekybos centre ar restorane, tiek ir internete. Kaip išsaugoti korteles savo išmaniuosiuose įrenginiuose, pasakoja „Bitės Profai“. „Pamažu visas reikalingas korteles – tiek mokėjimo, tiek nuolaidų – galėsime išsaugoti išmaniuosiuose įrenginiuose. Įkėlus korteles į skaitmeninę piniginę „Google Pay“ ar „Apple Pay“ visas jas rasite vienoje vietoje. Perkant tereiks keliais mygtuko paspaudimais „įjungti“ ją savo telefono ekrane ir pridėjus telefoną prie bekontakčio

Paminklų kainos. Kodėl pigiai dažniausiai blogai?

Geros kokybės paminklai tarnauja kelis šimtus metų ir net jiems praėjus vis dar mena čia amžinojo poilsio atgulusio žmogaus vardą. Žinoma, tikrai ne visi paminklai, kurių siūlo rinka, yra tokie geri. Dažniausiai glumina paminklų kainos, kurios taip pat lyginamos su daug klausimų keliančia kokybe. Ar tikrai brangiau yra geriau ir kodėl kinta kaina? Akmuo – viskas Kaina pirmiausia kinta nuo medžiagos, kuri yra naudojama paminklo gamyboje. Kiek daugiau kainuoja granitas, tačiau jis tarnauja labai daug metų, nereikalauja jokios priežiūros ir

Kviečia nauja paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“

Rugsėjo 21 d. Vilniaus universiteto biblioteka Šilutės rajono savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje pristatys rankraščių ir senųjų spaudinių parodą „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“. Renginio metu bus parodyti Lietuvos istorijai ir kultūrai reikšmingi dokumentai, tarp kurių ir šaltiniai, susiję su Šilutės miesto ir krašto praeitimi. Paroda „Lietuva Vilniaus universiteto bibliotekoje: Šilutė“ veiks nuo 13 iki 16 val. Parodos atidarymo renginio pradžia – 15 val. Šis Šilutei skirtas renginys – Vilniaus universiteto bibliotekos nuo 2015 metų tęsiamo projekto „Lietuva Vilniaus universiteto

Taip pat skaitykite