Vyriausybei daugiau nei perpus sumažinus finansavimą vaikų kultūros pasui – klausimai ministrams dėl atsakomybės

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai, Švietimo komiteto nariai Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Vytautas Juozapaitis bei Kultūros komiteto nariai Vytautas Kernagis ir Mantas Adomėnas kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską ir finansų ministrą Vilių Šapoką dėl netikėto lėšų sumažėjimo kultūros pasui.

Parlamentarai pažymi, jog iš mokytojų bendruomenės ir viešosios erdvės kilo pasipiktinimas dėl kultūros pasui beveik dviem trečdaliais sumažintų lėšų – nuo 15 eurų vienam moksleiviui iki 6 eurų metams. Suprantama, kad moksleivių įtraukimas į kultūros renginius yra itin svarbus, tad kultūros pasas buvo sveikintina, savalaikė iniciatyva, tačiau iki tol ir taip nepakankamas krepšelis dar labiau sumažintas vietoj bandymų jį didinti. Parlamentarams kyla klausimas, kiek pajėgūs švietimo, mokslo ir sporto bei kultūros ministrai atstovauti savo ministerijų biudžetams bei apginti interesus skiriant finansavimą sėkmingai veikiantiems projektams.

„Deja, matome dar vieną sužlugdytą iniciatyvą. Susidaro vaizdas, kad veikia principas „tas ant to“ – vaiko pinigai padidinti 10 eurų, o kultūros paso – sumažinti 9 eur. Reikalinga ir viena, ir kita, tačiau žmonės nenusipelno, kad jų lūkesčiai būtų nuvilti. Jei negali ištesėti – nežadėk. Šis, moksleiviams ir kultūrai skirto finansavimo sumažinimas yra tiesiog nepadorus, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. – Stebina ir ministrų ramybė – jie nepakovojo už kultūros paso finansavimą biudžeto svarstymo stadijoje, nepanašu, kad ieškotų galimybių ir dabar“.

Be to, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Kornelija Tiesnenytė žiniasklaidoje sakė, kad finansų planavimas apsunkintas, nes stringa komunikacija tarp dviejų už projektą atsakingų ministerijų – Švietimo, mokslo ir sporto bei Kultūros, o ir mokyklos turėtų susimažinti apimtis ir leisti į kultūros renginius mažesnę dalį moksleivių.

„Susidaro paradoksali situacija, kai Kultūros ministerija, dar pernai skelbė ieškanti papildomų paslaugų tiekėjų, kurie prisidėtų prie kultūros paso įgyvendinimo, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nuo šių metų sakosi mažinanti lėšas tiek, kad ši programa praktiškai tampa nebeįgyvendinama? Kodėl ministerijos nesugeba susitarti dėl savo projektų įgyvendinimo, o dėl to nukenčia šalies vaikai?”, – piktinosi V. Kernagis.
Seimo nariai kreipimesi ministrų klausia, kokiais būdais ketinama įgyvendinti finansinius įsipareigojimus mokyklų bendruomenėms ir užtikrinti, kad kultūros paso finansavimas nebūtų mažesnis nei 15 eurų moksleiviui per metus?

Domimasi, ar balsuodami už 2020 m. biudžeto projektą nematė, kad šiai iniciatyvai dramatiškai mažės finansavimas bei ar nemano, jog įgyvendinta mokesčių reforma prisidėjo prie šios situacijos, kai trūksta pinigų paslaugoms – šiuo atveju, moksleivių galimybei lankyti kultūros renginius?

Taip pat klausiama, kokius jie siūlytų būdus mokykloms atrinkit moksleivius, kurie iš jų turės galimybę apsilankyti kultūriniuose renginiuose/įstaigose.
Besiskundžiantys mokytojai teigia, kad jų niekas iš anksto neinformavo apie tokius biudžeto pasikeitimus, tad Seimo nariai R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, V. Kernagis ir M. Adomėnas domisi, ar ministrai sutinka, kad trūksta komunikacijos su mokytojų bendruomene iš ministerijų?

Eleonora Budzinauskienė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite