Vyriausybė nutarė dviem savaitėms pratęsti karantiną

Trečiadienį Vyriausybė nutarė, kad karantinas pratęsiamas iki balandžio 27 dienos, bei apsisprendė Velykų šventinį savaitgalį riboti gyventojų patekimą į visus šalies miestus.
Sveikatos apsaugos ministras Vyriausybės posėdyje taip pat informavo, kad keičiama kaukių ir kitų veido apdangalų dėvėjimo tvarka.
Pasak A. Verygos, nuo balandžio 10 dienos viešose vietose prisidengti nosį ir burną bus privaloma.
„Nurodyta viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Tai yra veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones. Tai įsigaliotų nuo balandžio 10 dienos“, – Vyriausybės posėdyje informavo A. Veryga.
Karantinas pratęstas dviem savaitėms
Vyriausybės priimtas nutarimas numato, kad karantino režimo trukmė pratęsta dar dviem savaitėms. Karantinas pratęsiamas nuo kovo 13 dienos vidurnakčio iki balandžio 27 dienos imtinai.
Šventinį Velykų savaitgalį griežtesni judėjimo ribojimai
Vyriausybės priimtame nutarime numatoma, kad nuo balandžio 10 dienos 20 valandos iki balandžio 13 dienos 20 valandos bus ribojamas asmenų atvykimas į ne savo gyvenamosios savivaldybės miestus ir miestelius.
Išimtys bus taikomos dėl artimųjų giminaičių mirties, sunkios ligos ar nelaimės, dėl darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicinos pagalbos suteikimo.
Taip pat pranešama, kad ribojimas nenumatomas ir asmenims, kurie kitoje nei savo savivaldybėje turi nekilnojamojo turto, kuris priklauso jiems nuosavybės teise.
Išimtys norintiems į šalį atvykti užsieniečiams
Ministrų kabinetas taip pat priėmė sprendimą į šalį leisti atvykti užsieniečiams, kurie yra Lietuvos piliečių šeimos nariai: tėvams ir įtėviams, vaikams ir įvaikiams, sutuoktiniams bei globėjams.
Vyriausybė taip pat pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui, kad tarptautinius komercinius vežimus vykdančių visų transporto rūšių priemonės per šalies teritoriją vyktų be būtinojo sustojimo.
Atidaromas dar vienas pasienio punktas
Vyriausybė, atsižvelgdama į Baltarusijos notą bei ženkliai išaugusį iš Baltarusijos atvykstančio krovininio transporto srautą, atidaro naują pasienio punktą Lavoriškių-Kotlovkos. Sprendimas priimtas, nes pastaruoju metu į Lietuvą atvyksta po 300-400 vilkikų.
Krovininiai automobiliai praleidžiami Kalvarija-Budziskas, Saločiai-Grenstalė, Būtingė-Rucava, Smėlynė-Medumas, Medininkai-Kamenyj Log, Raigardas-Privalka, Kybartai-Černyševskojė, Panemunė-Sovetskas, Šalčininkai-Benekainys, Lazdijai-Aradninkai, Lavoriškės-Kotlovka pasienio punktuose.
Vėl leista prekiauti augalų sėklomis bei trąšomis
Vyriausybė priėmė sprendimą panaikinti draudimą prekiauti sodinamiems augalams, sėkloms bei trąšoms lauko sąlygomis. Tai turės būti daroma specializuotose vietose, internetine prekyba arba pristatant jas fiziniams ir juridiniams asmenims bei atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis visų higienos reikalavimų.
Gailė Jaruševičiūtė (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Birželio 29-ąją – Pasieniečių diena

Tai profesinė Lietuvos beveik pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnautojų ir darbuotojų šventė. Šia proga vyks šventiniai renginiai ir Šilutėje. Programa Šilutėje: 11 val. Šv. mišios Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčioje (Katalikų Bažnyčios g. 1); 12 val. VSAT vėliavų būrių maršas – paradas nuo bažnyčios Turgaus ir Lietuvininkų gatvėmis iki Šilutės senojo turgaus aikštės; 12.30 val. iškilmės aikštėje, pasieniečių rikiuotė, apdovanojimai; 13 val. Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro koncertas; 13.30 val. parodomoji pasieniečių kinologų su šunimis programa; 14

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Taip pat skaitykite