Vydūno viešojoje bibliotekoje įvyko susitikimas su karo istoriku ir rašytoju Ernestu Kuckailiu

„Gera džiaugties tuo, kas mūsuose yra gera. Bet mes – laisvi, o tai norime užmerkti akis, kad kur sušmėkšta koks bjaurumas. Ir taip nematome, kad tūli tam tik tėra laisvi, jeib galėtų nevaržomi kitiems uždėti pančius.“, – šiais mąstytojo, humanisto, pacifisto Vydūno žodžiais pradėtas 2024 m. vasario 7 d.  bibliotekoje vykęs vakaras, skirtas artėjančiai Vasario 16-ajai – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai – paminėti.

Šio, gausiai kraštiečius, bibliotekos bičiulius, istorijos ir literatūros mylėtojus subūrusio renginio metu savo knygą „100 pirmųjų karo dienų“, išleistą 2023 m., pristatė Lietuvos kariuomenės viršila ir profesionalus karys, karo istorikas, misijų Kosove, Afganistane ir Irake dalyvis, pirmojo specialiųjų pajėgų eskadrono „Erelis 02“ Afganistane ryšininkas-kulkosvaidininkas, rekonstruktorius, rašytojas Ernestas Kuckailis (Rumšiškės). Lietuvai, jos laisvei ir valstybingumui dedikuotais autoriniais muzikiniais kūriniais renginį sušildė bardas, dainų autorius bei atlikėjas Romas Naidzinavičius (Kaunas).

Gyvenama laiku, kuomet žodis „karas“ nebėra vien tik vienas iš istorijos puslapių. Deja, jis jau yra tapęs nūdienos visuomenės gyvenimo dalimi, skausminga visiems ir kiekvienam. Šio vakaro susitikime dalyvavęs garbus svečias, kurio gyvenimas yra glaudžiai susijęs su karo ir laisvės tema, gerb. Ernestas Kuckailis yra asmuo, kuris ne tik tyrinėja pasaulio istorijos skaudulius, bet ir yra patyręs tiesioginę karinių konfliktų realybę, dalyvavęs įvairiose misijose visame pasaulyje. Susirinkusieji turėjo galimybę ne tik susipažinti su knygos turiniu. Klausytasi įdomių pasakojimų bei citatų iš pristatomo leidinio, bet ir užduoti klausimų, diskutuoti. Džiugu, jog šiame istorijos žinias praturtinusiame bei pilietiškumą skatinančiame vakare gausiai ir aktyviai dalyvavo jaunoji karta – Pagėgių krašto jaunieji šauliai su vadovais.

Baigiantis susitikimui, padėkos žodį renginio dalyviams ir svečiams tarė bei atminimo dovanas rašytojui Ernestui Kuckailiui ir bardui Romui Naidzinavičiui įteikė bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė. Renginio dalyviai, svečiai ir organizatoriai įsiamžino bendroje nuotraukoje. Rašytojas Ernestas Kuckailis ir bardas Romas Naidzinavičius pasirašė bibliotekos svečių knygoje.

Norintieji turėjo galimybę įsigyti vakaro metu pristatytą knygą su autoriaus parašu.

 

 

Dalia Mankienė,

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

vyresn. bibliotekininkė

 

Nuotraukų autorė – Asta Andrulienė

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neišleistos monetos ir banknotai atspindi Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį

Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetis – įdomus laikotarpis Lietuvos istorijoje, kuris atsispindi ne tik to meto sudėtinguose politiniuose įvykiuose, bet ir numizmatikoje bei bonistikoje. Šie mokslai tiria pinigus, monetų gamybos istoriją ir jų reikšmę visuomenei. „Spindulio“ bendrovėje Kaune tarpukariu įkurta nauja monetų kalykla 1936 m. nukaldino ir išleido į apyvartą sidabrines 5 litų monetas, skirtas Jonui Basanavičiui, bei 10 litų monetas, skirtas Vytautui Didžiajam. Tačiau nedaugelis žino, kad 1938 m. planuota išleisti ir sidabrinę 2 litų monetą su Antano Smetonos atvaizdu. Ši

Norite sulos?

Pavasarį atšilus orams, kai sulos mėgėjai pradeda leisti pirmąją sulą, Aplinkos apsaugos departamentas pataria, kaip tai daryti tinkamai tiek nuosavame miške, tiek valstybei priklausančioje žemėje. Kaip tinkamai leisti sulą? Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių.  Kuriuos medžius, augančius valstybei priklausančioje žemėje, planuojama kirsti, gali pasakyti miško,

Olimpiadoje – Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazisčių sėkmė

Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba praneša, kad vasario 28 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje įvyko VI Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados II turas Mažosios Lietuvos regione. Olimpiadoje dalyvavo 11 mokinių iš Klaipėdos Sendvario progimnazijos, Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijos, Klaipėdos rajono Vėžaičių pagrindinės mokyklos, Gargždų „Minijos“ progimnazijos, Gargždų „Kranto“ progimnazijos, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos, Šilutės pirmosios, Šilutės rajono Vainuto ir Žemaičių Naumiesčio gimnazijų. Susumavus abiejų Olimpiados užduočių (testo ir etnokultūrinės veiklos ir raiškos) rezultatus, paskelbti Mažosios Lietuvos regione įgyvendinamo

Automobilių vagys vis dar pridaro nuostolių – kaip apsaugoti savo turtą?

Nors automobilių ir jų dalių vagysčių per pastaruosius metus gerokai sumažėjo, tokio pobūdžio nusikaltimai niekur nedingo. Lietuvos Policijos duomenimis, 2022 m. fiksuotos 231, o 2023 m. – 288 automobilių vagystės. Draudimo bendrovė ERGO pernai fiksavo 8 automobilių vagystes, kai 2022 m. tokių buvo 5. Tiesa, krentantys vagysčių skaičiai nereiškia, kad sumažėjo gyventojams padaryta žala: praėjusiais metais vidutinė draudikų sumokėta kompensacija siekė 13,5 tūkst. eurų, kai 2022 m. ši kompensacija sudarė 8 tūkst. eurų. Apie tai, kodėl gyventojų patiriama žala auga

Taip pat skaitykite