VLK primena tėveliams, kad vaikų dantys dengiami apsauga nuo karieso nemokamai

Artėjant naujiems mokslo metams Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena tėveliams, kad dabar tinkamas metas pasirūpinti vaikų dantų sveikata ir, jei yra būtina, atžalų dantis padengti specialia apsauga nuo ėduonies – silantinėmis medžiagomis. Ši moderni technologija leidžia išsaugoti sveikus dantis augantiems vaikams ir yra kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos Daivos Berūkštienės teigimu, to nežinodami dažnai tėveliai už šią paslaugą, kuri kainuoja nepigiai, moka iš savo kišenės.
„Todėl raginame tėvelius neskubėti savo lėšomis mokėti patiems, o aktyviai naudotis nemokamai teikiama paslauga, kurią visiškai apmoka teritorinės ligonių kasos (TLK). Norint gauti šią paslaugą nemokamai, reikia kreiptis gydytoją odontologą arba burnos higienistą, kuris dirba gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su TLK dėl šių paslaugų teikimo, ir užsiregistruoti pas jį vizitui“, – teigia D. Berūkštienė.
Be to, D. Berūkštienė primena, kad nuo praėjusių metų specialiame Vaiko sveikatos pažymėjime, kurį kasmet reikia pristatyti į mokyklą, turi būti ir odontologo įrašas apie vaiko dantų būklę. Tad tai puiki proga pasinaudoti efektyvia ir nieko nekainuojančia vaikų dantų silantavimo programa, prasidedant naujiems mokslo metams.
D. Berūkštienė atkreipia dėmesį, kad specialistai teigia, jog laiku ir tinkamai padengus vaikų dantis silantais, karieso atsiradimo tikimybė sumažėja 80-90 procentų. Kita vertus, tai daug pigiau nei jau sugedusių dantų gydymas bei plombavimas. Skandinavijos šalių patirtis parodė, kad dantų ligų profilaktika yra 50 kartų pigesnė nei jų gydymas.
Tuo tarpu VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Oksana Burokienė primena, kad vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa yra skirta vaikams nuo 6 iki 14 metų.
„Silantinėmis medžiagomis gali būti dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys, o padengti galima nuo 1 iki 4 dantų. Silantai – tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės. Taip dantys yra apsaugomi nuo dantų ėduonies (karieso) ir juos lengviau valyti“, – tvirtina O. Burokienė.
O. Burokienės teigimu, svarbu nepamiršti, kad laikas, tinkamas dantų dengimui silantais, yra gana trumpas. Geriausia dengti ką tik išdygusius dantukus, nes pirmuosius dvejus metus po išdygimo dantukai yra ypač jautrūs kariesui. Dančiui išaugus, jo vagelės greitai apsineša, atsiranda pirminių ėduonies požymių, o tada silantuoti gali būti jau per vėlu. „Pati silantavimo procedūra yra neskausminga, ji trunka keliolika minučių. Dantuko paviršius yra nuvalomas, apdorojamas poliravimo pasta ir iš karto dengiamas silantu, naudojant labai mažą šepetėlį ar specialų švirkštą. Po to silantas sukietinamas, panaudojant specialią šviesą. Krūminis dantukas formuojasi maždaug metus ir silante esantis fluoras jį taip sustiprina, kad jis „nebebijo“ ėduonies. Padengus dantukus silantais pirmą kartą, po 3 mėnesių reikia apsilankyti pas gydytoją odontologą, kad šis įvertintų būklę, o vėliau – pasitikrinti kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. VLK primena, kad vaikų dantų silantavimo programa Lietuvoje vykdoma jau 9 metus. Per šį laikotarpį beveik 200 tūkstančių vaikų dantys buvo nemokamai padengti silantais, o už vaikučiams suteiktas paslaugas sumokėta daugiau kaip 14 mln. litų. Vien tik 2013 m. beveik 40 tūkst. vaikų dantys padengti silantais, o už šias paslaugas sumokėta daugiau kaip 1,6 mln. litų. 2014 m. dantų silantavimo programai skirta beveik 1,8 mln. litų, o per pirmąjį šių metų pusmetį jau sumokėta 810 tūkst. litų už vaikams suteiktas paslaugas.

Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyrius

Hits: 27

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite