VLK primena tėveliams, kad vaikų dantys dengiami apsauga nuo karieso nemokamai

Artėjant naujiems mokslo metams Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena tėveliams, kad dabar tinkamas metas pasirūpinti vaikų dantų sveikata ir, jei yra būtina, atžalų dantis padengti specialia apsauga nuo ėduonies – silantinėmis medžiagomis. Ši moderni technologija leidžia išsaugoti sveikus dantis augantiems vaikams ir yra kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos Daivos Berūkštienės teigimu, to nežinodami dažnai tėveliai už šią paslaugą, kuri kainuoja nepigiai, moka iš savo kišenės.
„Todėl raginame tėvelius neskubėti savo lėšomis mokėti patiems, o aktyviai naudotis nemokamai teikiama paslauga, kurią visiškai apmoka teritorinės ligonių kasos (TLK). Norint gauti šią paslaugą nemokamai, reikia kreiptis gydytoją odontologą arba burnos higienistą, kuris dirba gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su TLK dėl šių paslaugų teikimo, ir užsiregistruoti pas jį vizitui“, – teigia D. Berūkštienė.
Be to, D. Berūkštienė primena, kad nuo praėjusių metų specialiame Vaiko sveikatos pažymėjime, kurį kasmet reikia pristatyti į mokyklą, turi būti ir odontologo įrašas apie vaiko dantų būklę. Tad tai puiki proga pasinaudoti efektyvia ir nieko nekainuojančia vaikų dantų silantavimo programa, prasidedant naujiems mokslo metams.
D. Berūkštienė atkreipia dėmesį, kad specialistai teigia, jog laiku ir tinkamai padengus vaikų dantis silantais, karieso atsiradimo tikimybė sumažėja 80-90 procentų. Kita vertus, tai daug pigiau nei jau sugedusių dantų gydymas bei plombavimas. Skandinavijos šalių patirtis parodė, kad dantų ligų profilaktika yra 50 kartų pigesnė nei jų gydymas.
Tuo tarpu VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Oksana Burokienė primena, kad vaikų krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis programa yra skirta vaikams nuo 6 iki 14 metų.
„Silantinėmis medžiagomis gali būti dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys, o padengti galima nuo 1 iki 4 dantų. Silantai – tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės. Taip dantys yra apsaugomi nuo dantų ėduonies (karieso) ir juos lengviau valyti“, – tvirtina O. Burokienė.
O. Burokienės teigimu, svarbu nepamiršti, kad laikas, tinkamas dantų dengimui silantais, yra gana trumpas. Geriausia dengti ką tik išdygusius dantukus, nes pirmuosius dvejus metus po išdygimo dantukai yra ypač jautrūs kariesui. Dančiui išaugus, jo vagelės greitai apsineša, atsiranda pirminių ėduonies požymių, o tada silantuoti gali būti jau per vėlu. „Pati silantavimo procedūra yra neskausminga, ji trunka keliolika minučių. Dantuko paviršius yra nuvalomas, apdorojamas poliravimo pasta ir iš karto dengiamas silantu, naudojant labai mažą šepetėlį ar specialų švirkštą. Po to silantas sukietinamas, panaudojant specialią šviesą. Krūminis dantukas formuojasi maždaug metus ir silante esantis fluoras jį taip sustiprina, kad jis „nebebijo“ ėduonies. Padengus dantukus silantais pirmą kartą, po 3 mėnesių reikia apsilankyti pas gydytoją odontologą, kad šis įvertintų būklę, o vėliau – pasitikrinti kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. VLK primena, kad vaikų dantų silantavimo programa Lietuvoje vykdoma jau 9 metus. Per šį laikotarpį beveik 200 tūkstančių vaikų dantys buvo nemokamai padengti silantais, o už vaikučiams suteiktas paslaugas sumokėta daugiau kaip 14 mln. litų. Vien tik 2013 m. beveik 40 tūkst. vaikų dantys padengti silantais, o už šias paslaugas sumokėta daugiau kaip 1,6 mln. litų. 2014 m. dantų silantavimo programai skirta beveik 1,8 mln. litų, o per pirmąjį šių metų pusmetį jau sumokėta 810 tūkst. litų už vaikams suteiktas paslaugas.

Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyrius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Lietuvoje 96 proc. sukčių aukų – fiziniai asmenys, dažniausiai praranda iki 1 tūkst. Eur

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 mln. eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais. Pagrindiniais sukčių taikiniais tapo trijų didžiausių šalies miestų gyventojai – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje užfiksuota 80 proc. visų sukčiavimo atvejų. Nors 96 proc. sukčiavimo atvejų buvo nukreipti į fizinius asmenis, beveik pusė visų išviliotų pinigų – iš įmonių sąskaitų. Tai rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) statistika. Statistinė analizė „Parengėme 2021 m. sukčiavimo atvejų detalią statistinę analizę, padėsiančią finansų rinkos atstovams kryptingiau

Dėmesio – 34 laipsnių karščiai! Kaip saugoti sveikatą?  

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie kaitrą. 2022 m. birželio 27-30 dienomis dienos temperatūra daugelyje rajonų sieks 30–34 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininės, inkstų, širdies ir kraujagyslių sistemų). Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Taip pat skaitykite