Vitalijos Jurienės gimtadienis – Kovo 11-ąją

Jau 30 metų Vitalija Jurienė gimtadienį švenčia kartu su visa Lietuva – Kovo 11-ąją. Artėjanti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, valstybės Laisvės 30-metis, šiemet ir V. Jurienei išskirtinės asmeninės sukakties diena. Šia proga „Pamarys“ kalbina Šilutės rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus Ugdymo kokybės poskyrio vyriausiąją specialistę Vitaliją JURIENĘ.

– Ar išliko atmintyje jūsų gimtadienis prieš 30 metų, kai buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktas?
– Prisimenu, juk man tą dieną sukako 35-eri metai. Tačiau labiau įstrigo atminty Sausio 13-oji… Prie televizoriaus vis, sūneliui tebuvo penkeri, dar mažesni dvyniai. Kaip dabar prisimenu, stovėjau su vaikais prie televizoriaus, Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad atkuriama Nepriklausoma Lietuva, ir aš kartu su jais giedojau „Tautišką giesmę“. Štai ir susigraudinau… Dažnai prisimenu tą dieną, visada apima toks jaudulys.

To neįmanoma užmiršti. Artėjant Kovo 11-ajai dabar gausu laidų, kai prisiminimais dalijasi signatarai, kiti garbūs Lietuvos žmonės: kokie tuo metu buvo jų lūkesčiai, kaip dabar gera gyventi. Taip, sutinku ir pritariu, kad dabar turime džiaugtis, nes gyvenimas yra puikus. O tos ypatingos dienos, tos Kovo 11-osios, neįmanoma užmiršti.

Prisimenu, tada man paskambino jau šviesios atminties mano teta, krikšto mama. Kaip ji mane sveikino su gimimo diena, su Lietuvos ir mano šventės sutapimo diena, neeiliniu Lietuvos istorijos įvykiu! Tądien negalėjau patikėti, kad nuo 35-erių metų kitus gimtadienius švęsiu kartu su visa Lietuva ir jos draugais – su visais, kam Nepriklausomybė yra brangiausia. Atrodė, galėsiu sakyti, štai kada mano gimimo diena!..

Bet dabar santūriai sakau, kad tai sutapimas. Aš turiu Tėvynę mylinčių žmonių. Iš tėvelio pusės dar yra du garbaus amžiaus dėdės – 90-uosius einantis Vincas Balčytis gyvena Mažeikiuose ir 83 metų Eduardas Balčytis, gyvenantis Šiauliuose. Abudu labai myli Lietuvą, yra išgyvenę sunkius laikus. Kai tik tenka susitikti, dėdė Eduardas visada papasakoja savo gyvenimo ir Lietuvos istoriją, primena savo šeimos, tėvų, brolių, seserų likimus. Augo aštuoni vaikai, tėtis anksti mirė. Nelengva buvo. Ir sveikina paskambinę tai pirmiausia su Kovo 11-ąja, o tik po to – mano gimtadienio proga. Esame įpratę vieni kitus sveikinti ir Vasario 16-ąją. Patriotiškumo mūsų giminėje tikrai nestinga.

Esu gimusi kaime netoli Vainuto, vėliau atsikėlėme gyventi į Jonaičius. Mano tėvelio Izidoriaus gyvenimas irgi buvo sunkus: dvejus metus buvo paimtas darbams į Vokietiją, sugrįžo į Tauragę, o iš ten paėmė ir išvežė į Maskvą… Mano mamytei Eufrozinai bus 87-eri. Aš užaugau šešių vaikų šeimoje, buvau vyriausia. Tėveliai mums apie Laisvę mažai kalbėdavo. Gal kad vaikai kur neprasitartų… Kai dabar girdžiu, koks buvo Lietuvos kelias į Nepriklausomybę, tai man labai svarbu, domiuosi, žiūriu visas televizijos laidas, pagaunu save klausiant, kodėl tėveliai apie tai mažai mums kalbėjo. Manau, mus saugojo. Juk ir mokykloje neaiškino, nepasakojo. Mes mokėmės, mus mokė, bet niekada apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą nebuvo kalbos. Esu baigusi tuometinį Šiaulių institutą, turiu matematikės diplomą. Prisimenu storą matematikos vadovėlį, labai patiko spręsti žodinius uždavinius. Jei nepavykdavo, mama ar tėtis padėdavo. Tėtis išmanė buhalteriją. Mėgau matematiką.

– Kokie, jūsų manymu, tie Lietuvos 30 laisvės metų?
– Labai džiaugiuosi, gyvename mes labai gerai. Prisimenu, kaip mus, šešis vaikus, tėveliams teko apauti, aprengti, o nupirkti nebuvo ko. Buvome aprengti, apauti, bet ne prabangiai, neturėjome visko labai daug. Su dabartimi nėra ko lyginti. Dabar, sakyčiau, labai gerai gyvename. Reikia džiaugtis, labai džiaugtis tuo. Kai prieš 22-ejus metus atėjau dirbti į Savivaldybę ir man pasakė, koks bus atlyginimas, pasijutau tokia turtinga… Manau, kas nori dirbti, tas ir dirba, visko turi pakankamai, bent duonos tikrai netrūksta. Ir mokytis gali visi: kas aukštojoje mokykloje, kas – profesinėje. Galima rinktis. Tik reikia noro.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

S. Skvernelis: šventinį savaitgalį bus ribojamas patekimas į visus šalies miestus ir miestelius

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad šventinį Velykų savaitgalį bus ribojamas patekimas į miestus ir miestelius. „Negalime atsipalaiduoti. Negalime rizikuoti, tai vis dar per daug pavojinga. Todėl prašau: susilaikykime nuo viešnagių ir kelionių, pasveikinkime ir palinkėkime sveikatos šeimos nariams bei artimiesiems nuotoliniu būdu. Visi esame pasiilgę atskirai gyvenančių senelių, tėvų, kitų šeimos narių. Tačiau geriausia, ką šiandien galime padaryti dėl jų ir dėl savęs pačių – nevažiuoti sveikinti ir lankyti jų per Velykas“, – feisbuke pranešė S. Skvernelis. Kaip paskelbė

Karantino metu darželinukų ir neformaliojo ugdymo įstaigų ugdytinių tėvams nebus taikomas mokestis

Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai balandžio 2-ąją dalyvavo IX šaukimo 13-ajame neeiliniame posėdyje nuotoliniu būdu. Darbotvarkėje registruoti 3 sprendimo projektai. Visiems jiems buvo pritarta. Tarybos narių balsų dauguma pritarta Šilutės rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimui. Su šiuo sprendimo projektu galite susipažinti čia. Taip pat pritarta sprendimo projektui „Dėl mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo įstaigose, įgyvendinančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo. Dėl karantino nevykdant ugdymo proceso švietimo įstaigose, siūlyta papildyti mokesčio už vaikų išlaikymą švietimo

Paslaptingieji Velykų rytmečio svečiai     

Artėjančios Velykų šventės kaskart tampa proga prisiminti tradicijas ir papročius. Velykų vaizdiniai dabar panašūs visoje Lietuvoje: išsprogusios beržų šakelės, skubėjimas į bažnyčią, Velykų rytą šokanti saulė, dažomi ir daužomi margučiai… Tačiau kas tuos margintus kiaušinius atneša? Kas palieka ant palangės ar sode, kur vaikai juos susiieško? O gal galima ir patiems kuo nors prisidėti? Reikėtų pastebėti, kad didžiosios kalendorinės šventės – Velykos ir Kalėdos – turi savo personažą, kuris aplanko vaikus ir įvertina gerus arba blogus darbus. Per Kalėdas tai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,