Vitalijos Jurienės gimtadienis – Kovo 11-ąją

Jau 30 metų Vitalija Jurienė gimtadienį švenčia kartu su visa Lietuva – Kovo 11-ąją. Artėjanti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, valstybės Laisvės 30-metis, šiemet ir V. Jurienei išskirtinės asmeninės sukakties diena. Šia proga „Pamarys“ kalbina Šilutės rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus Ugdymo kokybės poskyrio vyriausiąją specialistę Vitaliją JURIENĘ.

– Ar išliko atmintyje jūsų gimtadienis prieš 30 metų, kai buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktas?
– Prisimenu, juk man tą dieną sukako 35-eri metai. Tačiau labiau įstrigo atminty Sausio 13-oji… Prie televizoriaus vis, sūneliui tebuvo penkeri, dar mažesni dvyniai. Kaip dabar prisimenu, stovėjau su vaikais prie televizoriaus, Aukščiausioji Taryba paskelbė, kad atkuriama Nepriklausoma Lietuva, ir aš kartu su jais giedojau „Tautišką giesmę“. Štai ir susigraudinau… Dažnai prisimenu tą dieną, visada apima toks jaudulys.

To neįmanoma užmiršti. Artėjant Kovo 11-ajai dabar gausu laidų, kai prisiminimais dalijasi signatarai, kiti garbūs Lietuvos žmonės: kokie tuo metu buvo jų lūkesčiai, kaip dabar gera gyventi. Taip, sutinku ir pritariu, kad dabar turime džiaugtis, nes gyvenimas yra puikus. O tos ypatingos dienos, tos Kovo 11-osios, neįmanoma užmiršti.

Prisimenu, tada man paskambino jau šviesios atminties mano teta, krikšto mama. Kaip ji mane sveikino su gimimo diena, su Lietuvos ir mano šventės sutapimo diena, neeiliniu Lietuvos istorijos įvykiu! Tądien negalėjau patikėti, kad nuo 35-erių metų kitus gimtadienius švęsiu kartu su visa Lietuva ir jos draugais – su visais, kam Nepriklausomybė yra brangiausia. Atrodė, galėsiu sakyti, štai kada mano gimimo diena!..

Bet dabar santūriai sakau, kad tai sutapimas. Aš turiu Tėvynę mylinčių žmonių. Iš tėvelio pusės dar yra du garbaus amžiaus dėdės – 90-uosius einantis Vincas Balčytis gyvena Mažeikiuose ir 83 metų Eduardas Balčytis, gyvenantis Šiauliuose. Abudu labai myli Lietuvą, yra išgyvenę sunkius laikus. Kai tik tenka susitikti, dėdė Eduardas visada papasakoja savo gyvenimo ir Lietuvos istoriją, primena savo šeimos, tėvų, brolių, seserų likimus. Augo aštuoni vaikai, tėtis anksti mirė. Nelengva buvo. Ir sveikina paskambinę tai pirmiausia su Kovo 11-ąja, o tik po to – mano gimtadienio proga. Esame įpratę vieni kitus sveikinti ir Vasario 16-ąją. Patriotiškumo mūsų giminėje tikrai nestinga.

Esu gimusi kaime netoli Vainuto, vėliau atsikėlėme gyventi į Jonaičius. Mano tėvelio Izidoriaus gyvenimas irgi buvo sunkus: dvejus metus buvo paimtas darbams į Vokietiją, sugrįžo į Tauragę, o iš ten paėmė ir išvežė į Maskvą… Mano mamytei Eufrozinai bus 87-eri. Aš užaugau šešių vaikų šeimoje, buvau vyriausia. Tėveliai mums apie Laisvę mažai kalbėdavo. Gal kad vaikai kur neprasitartų… Kai dabar girdžiu, koks buvo Lietuvos kelias į Nepriklausomybę, tai man labai svarbu, domiuosi, žiūriu visas televizijos laidas, pagaunu save klausiant, kodėl tėveliai apie tai mažai mums kalbėjo. Manau, mus saugojo. Juk ir mokykloje neaiškino, nepasakojo. Mes mokėmės, mus mokė, bet niekada apie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą nebuvo kalbos. Esu baigusi tuometinį Šiaulių institutą, turiu matematikės diplomą. Prisimenu storą matematikos vadovėlį, labai patiko spręsti žodinius uždavinius. Jei nepavykdavo, mama ar tėtis padėdavo. Tėtis išmanė buhalteriją. Mėgau matematiką.

– Kokie, jūsų manymu, tie Lietuvos 30 laisvės metų?
– Labai džiaugiuosi, gyvename mes labai gerai. Prisimenu, kaip mus, šešis vaikus, tėveliams teko apauti, aprengti, o nupirkti nebuvo ko. Buvome aprengti, apauti, bet ne prabangiai, neturėjome visko labai daug. Su dabartimi nėra ko lyginti. Dabar, sakyčiau, labai gerai gyvename. Reikia džiaugtis, labai džiaugtis tuo. Kai prieš 22-ejus metus atėjau dirbti į Savivaldybę ir man pasakė, koks bus atlyginimas, pasijutau tokia turtinga… Manau, kas nori dirbti, tas ir dirba, visko turi pakankamai, bent duonos tikrai netrūksta. Ir mokytis gali visi: kas aukštojoje mokykloje, kas – profesinėje. Galima rinktis. Tik reikia noro.

Kalbėjosi Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje paminėtos 99-osios Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metinės

Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos diena laikoma Klaipėdos šturmo diena – sausio 15-oji. Šiam istoriiam ir svarbiam Lietuvai įvykiui paminėti skirta prie Šilutės r. savivaldybės stovinti stilizuota atminimo siena su įrašais. Savivaldybės aikštėje ir vyko Šilutės Hugo Šojaus muziejaus organizuotas renginys šiai datai paminėti. Istorinius faktus, glaudžiai siejančius Šilutę su Klaipėdos sukilimu apžvelgė muziejaus istorikas Ignas Giniotis. Žodį tarė Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, akcentavęs šio 99 metų senumo įvykio svarbą atkurtai Lietuvos valstybei. Jis pastebėjo, kad kitąmet, minint šio įvykio

Grafikos darbų paroda „Jonuko kelionė“ Ramučiuose

Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filialo lankytojus nuo metų pradžios džiugina Vilniaus dailės akademijos grafikos bakalaurės Dainoros Vingytės grafikos darbų paroda „Jonuko kelionė“. Dainora Vingytė (g. 1995) – jaunosios kartos menininkė, kilusi iš Žemaičių Naumiesčio, baigusi Šilutės meno mokyklą, Šilutės Vydūno gimnaziją, 2020 metais Vilniaus dailės akademijoje įgijo grafikos bakalauro laipsnį. 2019 m. menininkė pelnė trečią vietą tarptautiniame A. Švėgždos piešinių konkurse. Jaunoji menininkė savo kūrybines idėjas išreiškia skirtingomis technikomis ir temomis. Ji  tapo, piešia, kuria iliustracijas, bet pagrindinis

Katastrofinio stiprumo vėjas Ventėje siekė 35,5 m/s

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pranešė, kad sausio 14 d. užfiksuotas katastrofinio stiprumo vėjo greitis ir perkūnija. Medžius vertęs itin stiprus ir gūsingas vėjas sutrikdė elektros tiekimą, mat buvo pažeistos skirstomojo tinklo elektros oro linijos. ESO praneša, kad daugiausia elektros linijų gedimų yra Šiaulių ir Klaipėdos rajonuose. Iš viso jų buvo per 40 tūkst., šiuo metu elektros tiekimas jau yra atstatytas daugiau nei 20 tūkst. namų ūkių. Dauguma atsijungimų fiksuota sausio 14 d., penktadienį, tarp 8 ir 9.30 val. ryto. Klaipėdos uoste

Kam siūloma suteikti Garbės ambasadorių vardus?

Šilutės rajone verčiamas naujas lapas krašto istorijoje: Savivaldybės tarybai nusprendus iškiliems asmenims, kurie savo veikla garsina kraštą gyvendami ir dirbdami užsienyje, stiprina Šilutės rajono ryšius su partneriais užsienyje, ten pristato Šilutės kraštą ir užsiima jam naudinga veikla bei kt., suteikti Šilutės rajono savivaldybės Garbės ambasadorių vardus, jau skelbiamos ir pirmosios trys kandidatūros. Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis 2022 m.  sausio 10 d. potvarkiu siūlo Savivaldybės tarybai suteikti Šilutės rajono savivaldybės Garbės ambasadoriaus vardą Ritai Kundrotaitei Šilas, Rūtai Žičkienei, Laurai

Taip pat skaitykite