Ar visiškai nusivylė, ar gyvenimas gerėja?

Visą praėjusią savaitę Savivaldybės vadovai su metinėmis ataskaitomis keliavo po seniūnijas. Susitikimai su Juknaičių ir Usėnų seniūnijos gyventojais praėjo ypač ramiai. Svečiai beveik nesulaukė klausimų, o kai kurie, nors ir atvyko, net nekalbėjo.

Susitikimuose su Juknaičių ir Usėnų gyventojais Savivaldybės vadovai sunkesnių klausimų ir aštrių pastabų nesulaukė.

Prisimenant gana audrinai vykusias ankstesnių metų ataskaitas, kyla klausimai: ar žmonės jau visiškai nusivylė rajono valdžia ir nieko iš jų nebenori? Ar gyvenimas taip pagerėjo, kad žmonės tylomis palaiko tai, ką daro rajono vadovai?
Apie valdžios ir žmonių pinigus
Šilutės rajono vadovai visose seniūnijose pasakojo beveik tą patį ir labiausiai džiaugėsi, kad pavyko sumažinti Savivaldybės skolas. Per metus jos sumažėjo daugiau kaip 5 milijonais litų ir 2014 sausio 1 d. besiekė 45 milijonus.
Administracijos direktorius Sigitas Šeputis pasidžiaugė, kad pasiteisino eksperimentas su socialinėmis išmokomis, kurias skirstyti pradėjo patys socialiniai darbuotojai, neišmokėtos lėšos liko Savivaldybei.
Juknaičiuose praėjusiais metais socialinių pašalpų išmokėta 176 tūkstančiais litų mažiau, negu 2013, o Usėnuose – 109 tūkstančiais litų. Žinoma, tokia padėtis netekusiųjų išmokų nedžiugina, tačiau tvirtinama, kad pinigų neteko tie šelpiamieji, kuriems jie ir nepriklausė. Pasak S. Šepučio, likusios lėšos padėjo sumažinti įvairias Savivaldybės skolas. Pavyzdžiui, įsiskolinimas UAB „Šilutės šilumos tinklams“ sumažėjo nuo 2,6 milijonų litų iki 0,9.
Administracijos direktorius sakė, kad sutaupytąsias lėšas biudžetinės įstaigos labai norėjo panaudoti savo reikmėms, tačiau nutarta pirmiausia mažinti įsiskolinimus. Savivaldybės vadovai kalbėjo apie trečdaliu padidėjusias lėšas keliams ir šaligatviams tvarkyti, naujus valymo įrenginius ir medicinos punktą Pašyšiuose.
Kaip ir visuose panašiuose susitikimuose, kalbėta apie komunalinių atliekų tvarkymą. Kaimo žmonės nepatenkinti, kad mokėdami už šiukšles pagal turimą gyvenamąjį plotą, jie praktiškai remia daugiau šiukšlinančius miestiečius, nes kaime esą susidaro gerokai mažiau šiukšlių. Dalis atliekų panaudojama kompostui, dalis sudeginama.
Kad kaimo gyventojai skriaudžiami, pripažino ir rajono vadovai. Tačiau, anot Administracijos direktoriaus S. Šepučio, per metus mūsų rajone susidaro apie 12 tūkst. tonų šiukšlių, kuriomis būtų galima pripildyti 200 krovininių vagonų. Nors dabartinė tvarka nėra teisinga, ji padeda išvengti aplinkos teršimo. Už plotą mokančiam žmogui nesvarbu, kiek šiukšlių jis išmes į konteinerį, todėl mažiau teršiami aplinkiniai miškeliai ir pakelės.
Administracijos direktorius sakė, kad ieškoma būdų teisingiau paskirstyti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą. Šilutė dalyvauja eksperimentiniame projekte – šią problemą bus bandoma įveikti. O tai padaryti ruošiamasi paprastai – individualių namų gyventojams bus išdalyta 5000 konteinerių antrinėms žaliavoms rūšiuoti. Šios bus vežamos nemokamai, todėl, sumažėjus bendram šiukšlių svoriui, mažės ir mokestis už jų tvarkymą.
UAB „Šilutės vandenys“ vadovas Alfredas Markvaldas pasakojo apie Juknaičiuose ir Usėnuose įgyvendinamus vandentvarkos projektus. Gyventojų jis prašė būti atlaidžiais ir susitaikyti su laikinais nepatogumais, kol tiesiami vamzdžiai. Be to, jis prašė kuo skubiau pranešti pastebėjus trūkusius vamzdynus, kad būtų patirta kuo mažiau nuostolių.
Su netikėta problema A. Markvaldadas susidūrė, kai kvietė gyventojus savo lėšomis prisijungti prie naujos kanalizacijos sistemos. Paaiškėjo, kad kai kuriems už savo pinigus nuosavoje žemėje teks pakloti apie 50 metrų vamzdyno, kai 1 metras jo kainuoja apie 37 eurus. Vandentiekio vadovas pažadėjo šią problemą bandyti spręsti kartu su gyventojais. Tiesa, įgyvendinant ES remiamus projektus lėšų vamzdynams kloti privačiose teritorijose neskiriama.
Ramios seniūnijos
Šilutės policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viršininkas Alvydas Balandis pasakojo, kad tiek Juknaičių, tiek Usėnų seniūnijos gana ramios. Skirtingai negu kitose seniūnijose, kiekvieno mėnesio 10 diena, kai mokamos pašalpos, čia nebūna išskirtinė ir pareigūnai tą dieną čia daugiau iškvietimų neturi. Vis dėlto tvarkos pažeidimų pasitaiko. Juknaičių seniūnijoje per 2014 metus užfiksuoti 109 administracinės teisės pažeidimai. Dauguma jų (47) susiję su alkoholio vartojimu. Dėl gyvūnų, paprastai šunų, laikymo tvarkos pažeidimų surašyta 13 protokolų, buvo 2 melagingi iškvietimai, 4 turto sugadinimo atvejai, 33 vagystės, 15 buitinių konfliktų. Autoįvykių metu Juknaičių seniūnijoje pernai žuvo 2 žmonės, vienas motociklininkas sužeistas.
Usėnų seniūnijoje įvyko 64 administracinės teisės pažeidimai. Kaip ir Juknaičiuose, daugiausiai jų (35) susiję su alkoholio vartojimu. Dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų surašyta 11 protokolų, sulaukta 2 melagingų iškvietimų. Pasak A. Balandžio, įkaušę žmonės kvietė policiją patys nebesuprasdami kodėl…
Usėnų seniūnijoje būta 10 vagysčių, kilo 7 buitiniai konfliktai. Vienas neblaivus vairuotojas sukėlė eismo įvykį, tačiau žuvusiųjų Usėnuose nebūta.

Vaidotas VILKAS

Hits: 41

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuo COVID-19 jau paskiepytas kas penktas šalies gyventojas

Padidinus vakcinacijos tempus Lietuvoje bent viena vakcinos doze jau pavyko paskiepyti 19,5 proc. visuomenės, t. y. beveik kas penktą šalies gyventoją. Vyresnių nei 65 metų gyventojų vakcinuota daugiau nei pusė – 53 proc. Nors savivaldybės nepanaudotas vakcinas jau gali siūlyti žemiau esančios prioritetinėms grupėms, balandžio mėnesį pagrindinis prioritetas yra skiriamas senjorų vakcinacijai. Vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai yra registruojami skiepijimui bet kuria jų pageidaujama vakcina. Nesulaukus kvietimo, senjorai raginami patys kreiptis į savo savivaldybę detalesnei informacijai ir pasinaudoti valstybės

Nuo pirmadienio atsiveria daugiau parduotuvių, kino teatrai, leidžiami renginiai

Nuo pirmadienio Vyriausybės sprendimu veiklą gali atnaujinti parduotuvės, veikiančios prekybos centruose, kino teatrai, leidžiami renginiai. Prekybos centruose, kuriuose veiklą vykdo daugiau nei viena parduotuvė ar vienas prekybininkas ir prekybos plotas sudaro mažiau kaip 50 proc. viso prekybos centro ar kitos prekybos vietos prekybos ploto, vienu metu galinčių būti lankytojų skaičius apskaičiuojamas pagal bendrą prekybos centro, turgavietės ar kitos prekybos vietos prekybos plotą, kurio vienam lankytojui turi tekti ne mažiau kaip 50 kv. metrų arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip

Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškariu 

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto vyr. mokslo darbuotojas profesorius Juozas Skirius: Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad šiuo metu valstybės skola išaugusi iki neįprasto lygio, tačiau esą nereikėtų tuo gąsdintis. Lietuvos banko duomenimis, 2020 m. pabaigoje valstybės skola siekė 24,8 mlrd. eurų arba beveik 51 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasak G. Šimkaus, Lietuvos skola nesiekia Mastrichto kriterijaus (60 proc. BVP) ir yra mažesnė nei kitose euro zonos valstybėse. Įdomu, kad 2019-aisiais mūsų šalies skola siekė

Paspirtukų vairuotojai patiria nuostolių

Elektrinis paspirtukas – puikus sprendimas, norint greitai ir saugiai nukeliauti netolimą atstumą. Vis dėlto tai yra transporto priemonė, todėl jai galioja Kelių eismo taisyklės. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja važiuojančiųjų paspirtukais sukeltų eismo įvykių.  Žala kasmet didėja  „Elektriniai paspirtukai, kuriems nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, gali važiuoti iki 25 kilometrų per valandą greičiu, todėl jais paprasta aplenkti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau vienas neatsargus manevras gali sukelti pavojingą situaciją. Su paspirtukais susijusias žalas fiksuojame jau keletą metų. 2019 metais tokių žalų buvo 140,

Taip pat skaitykite