„Vėtrungių kelio“ pradžia

Birželio 26 d., Kuršių marių burvalčių vėtrungių gimtadienį, jau šeštus metus iš eilės duodamas startas „Vėtrungių keliui“. Šis žaidimas skirtas norintiems ne tik įdomiai praleisti laiką, bet ir pažinti unikalų etnografinį Mažosios Lietuvos regioną, jo paveldą ir susipažinti su gyvenimo prie vandens ypatumais.

Lietuvos kultūros projekto „Vėtrungių kelias“ partneriai siekia pristatyti ir puoselėti senąsias krašto tradicijas bei kurti naujas, jungiančias visą Mažosios Lietuvos etnografinį regioną.

Apie sumanymą
2014 m. birželio 26 d. kilo sumanymas surengti „Vėtrungių gimtadienio šventę“. Ši data pasirinkta neatsitiktinai. Vėtrungių atsiradimo pradininku laikomas vyriausiasis Kuršių marių inspektorius Ernstas Vilhelmas Berbomas, gyvenęs netoli Ventės rago buvusiame Muižės dvare. Žvejybos tvarkai Kuršių mariose palaikyti E. V. Berbomas sugalvojo ir patvirtino kiekvienam žvejų kaimui skirtingų spalvų ženklus su nesudėtingos geometrinės formos piešiniais.

Kurėnų vėtrungės
1844 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas valdžios įsakymas „Dėl prideramos tvarkos žvejybos versle“. Šią datą ir galima laikyti Kuršių marių burvalčių vėtrungių gimimo diena. Kiekvienam kaimui buvo sugalvotas atskiras laivų ženklinimas, kad žvejybos prižiūrėtojas galėtų iš tolo lengvai atpažinti, iš kur yra mariose plaukianti valtis.

Kiekvienam Kuršių marių baseino kaimui būdavo nurodytas žvejybos plotas. Kiekvienas žvejys ant savo laivo stiebo privalėjo iškelti 2 pėdų ilgio ir 1 pėdos pločio minimalaus dydžio ženklą. Ženklų spalvos ir jų deriniai buvo nustatyti konkrečiai kiekvienai gyvenvietei, o ženklo gale turėjo būti pritvirtinta raudonos ir baltos spalvos audeklinė uodegėlė, kurios ilgis ir plotis turėjo būti toks pat kaip ir skardinio ženklo. Spalvos buvo parinktos kontrastingos, kad ženklas gerai matytųsi iš tolo. Juodą ir baltą spalvas gavo vakarinis marių krantas, Klaipėda, geltoną ir mėlyną – pietinis (dabartinė Kaliningrado sritis), o raudoną ir baltą – rytinis žemyno krantas (dabartinis Šilutės rajonas).

Simbolių reikšmės
Tiksliai paaiškinti kiekvieną vėtrungės simbolio reikšmę labai sunku. Tai buvo žvejo fantazijos kūrinys ir dažnai tik jam vienam buvo žinoma jo reikšmė, todėl galima išskirti tik bendrus jų dėsningumus. Kiekviena vėtrungė būdavo suskirstoma į keletą dalių, kuriose vaizduojami tikėjimo, šeimos, turto, darbo simboliai. Apačioje esanti siaurų lentelių eilutė kalba apie pasisekimą žūklėje ir didelius laimikius. Kuo daugiau tokių lentelių – tuo didesnis laimikis. Vėlesnėse vėtrungėse simboliką keičia romantika. Atsiranda mažiau stilizuotų elementų, konkretesnių namų, bažnyčių, žvėrių, laivų, žmonių siluetų. Vėtrungės viršūnė – kreipimasis į aukštesnes gamtos jėgas, prašymas geresnio laimikio, palankaus vėjo. Kartais būdavo drožiamas savotiškas šeimos herbas su šeimos nariais, paukščiais, laivais.
Priešvėjinėje vėtrungės dalyje vaizduojama metų, paros kaita, taip pat žemiškų svajonių, pasididžiavimo išraiška. Jei žvejys turėjo gerą ir didelį laivą ar namą, tai būtinai juos vaizduodavo vėtrungės priekyje. Jei namas buvo vaizduojamas labai puošnus ir didelis, su daugybe langų ir kambarių, tai dar nereiškia, kad žvejys tokiame ir gyveno.

Greičiausiai jis tik svajojo tokį turėti. Pavėjinėje dalyje – kaimo vaizdai. Drožinių siluetuose žmonės norėjo regėti gimtojo kaimo vaizdus. Tad bažnyčia ir malūnas puošdavo laivus tik tų kaimų, kuriuose tie pastatai iš tikrųjų buvo. Briedis reiškė miškingą vietovę, todėl jų tiek daug Nerijos vėtrungėse. Trimituojantis raitelis – pašto kelias. Manoma, kad pagal šių ženklų išdėstymo tvarką buvo galima tiksliai pasakyti, kur gyveno laivo savininkas. Sunkiau, jei žvejys nesutardavo su kaimynu ir neišdroždavo jo namo.

Burvalčių žymėjimas
Nuo 1877 m. Kuršmarėse buvo įvestas papildomas žvejų burvalčių žymėjimas. Ant kiekvienos burvaltės bortų privalėjo būti užrašytos trys pirmosios laivo savininko gyvenamosios vietos pavadinimo raidės ir žvejybos leidimo numeris. Negana to, taip turėjo būti ženklinamos ir valčių burės. Ilgainiui naujasis ženklinimas tapo pagrindiniu, o ženklai stiebų vėtrungėse prarado savo reikšmę žvejybos priežiūrai, jie kurį laiką išliko tik dėl žvejybos tradicijos.

Panašiausios į lietuvių vėtrunges valčių ženklinimui buvo naudojamos Venecijoje. Tačiau ten jos buvo vertikalios ir žymėjo krantinę, prie kurios laivelis švartuodavosi. Jas naudoti pradėta, kai buvo nutarta, kad visos valtys turi būti juodos. Anot jo, laivus ženklino ir kinai, tik šie simboliai nurodydavo, kuriame ežere tas laivas galėdavo plaukioti.

Pirmoji – Kafijos diena
Šiais metais vėtrungių gimtadienio proga birželio 26 d. pirmą kartą paskebta ir Kafijos diena. Tą dieną besisvečiuojančius Mažosios Lietuvos regione kviečiami ieškoti „Kafijos dienos“ akcijos ženklu pažymėtų kavinių. O jose paragauti ir pasimėgauti tradiciniu bei svarbiausiu lietuvininkų krašto gėrimu. Kafija kažkada perimta iš greta gyvenusių vokiečių taip prigijo lietuvininkų krašte, kad net pusrytinę sriubą išstūmė. Kiekviena lietuvininkė turėjo savo paslapčių ruošiant šį tradicinį gėrimą. Dėl to dažnai vis dar galima išgirsti skirtingų kafijos virimo receptų.

Birželio 26 d. prasideda kasmetinis žaidimas „Vėtrungių kelias“.
Projekto partneriai išsidėstę po visą Mažąją Lietuvą: Šilutę, Klaipėdą, Dreverną, Kintus, Rusnę, Pagėgius, Nidą, Juodkrantę ir Jurbarką. Žaidimo dalyviams šiais metais siūlomos trys teminės kelionės. „Vėtrungių kelio“ temą „SELFIE“ pasirinkę dalyviai susipažins su Pamario regiono muziejų, galerijų ar istorinių asmenybių memorialinėmis ekspozicijomis ir apsilankymus užfiksavę asmenuke varžysis dėl prizo.
„Vėtrungių kelio“ žaidimo LOBIAI dalyviai pagal pateiktas užuominas ieškos išnykusių vietovių. „Vėtrungių kelio“ SKONIŲ kolekcijos dalyviai bus kviečiami lankytis nurodytose Vakarų Lietuvos regiono kavinėse ir ragauti kulinarinio paveldo patiekalų. Žaidimas vyks iki rugsėjo 27 d.
Daugiau informacijos apie žaidimą ir dalyvių registracija interneto svetainėje www.vetrungiukelias.lt.

Organizatorių inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Antrasis koronaviruso atvejis diagnozuotas usėniškiui

Nacionalinis visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė patvirtino apie antrąjį užsikrėtimo koronavirusu atvejį Šilutės rajone. COVID-19 diagnozuotas usėniškiui. Asmuo į užsienį nebuvo išvykęs. Prastai besijaučiantis vyras su greitąja medicinos pagalba buvo išvežtas į Tauragės ligoninę, vėliau pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje atlikus tyrimus jam nustatyta COVID-19 infekcija. Skubus pranešimas, kad Usėnų gyventojas serga COVID-19 buvo gautas balandžio 1-os vakare. Susirgimo data – kovo 30 d. Anot R. Jovaišaitės, usėniškis priklauso rizikos grupei. „Jis buvo patekęs į Klaipėdos

Karščiavimo klinika veiks ir Šilutėje

Kovo 31-ąją buvo žinoma, kad pusė šalies savivaldybių patvirtino Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) steigiančios karščiavimo klinikas, o maždaug ketvirtadalis informavo ieškosiančios būdų užtikrinti tokios paslaugos teikimą. Artimiausiu metu tokia klinika bus atidaryta ir Šilutėje. Šiuo metu karščiavimo klinikos jau veikia Vilniuje, Kaune ir Vilkaviškyje, Raseiniuose. Į karščiavimo klinikas galės kreiptis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų turintys pacientai, čia jiems bus atliekami išsamesni tyrimai, įtariant koronavirusinę infekciją (COVID-19). Įsisteigti tokias karščiavimo klinikas privalės visos šalies savivaldybės. Numatyta, kad į šias klinikas

Įsigalioja reikalavimai maisto produktų kilmės nurodymui ant pakuočių

Nuo trečiadienio įsigalioja reikalavimai, įpareigojantys maisto produktų gamintojus ir pardavėjus nurodyti ne tik maisto produkto, bet ir jo gamybai panaudotų žaliavų kilmės šalį, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pranešama, kad šie reikalavimai įsigalioja visoje Europos Sąjungoje. Iki šiol detalesnę informaciją apie žaliavų kilmę buvo privaloma nurodyti prekiaujant tik nedaugeliu maisto produktų – tai mėsa (jautiena, naminių paukščių mėsa, kiauliena, aviena, ožkiena), šviežiais vaisiais ir daržovėmis, alyvuogių aliejumi, medumi, vynu ar ekologiškais produktais. Iš parduotuvių lentynų maisto produktai su

Per parą tyrimų apimtys Klaipėdoje ženkliai išaugs

2020 m. balandžio 1 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sumontavus neatlygintinai gautą automatizuotą laboratorinę įrangą, Vakarų Lietuvos regiono žmonėms atliekamų tyrimų apimtys ženkliai išaugs. Darbui su šia modernia įranga planuojama įsigyti ir 30 tūkst. specialių jai pritaikytų reagentų. Numatoma, kad įranga bus artimiausiu metu – kelių dienų bėgyje.  Sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos teigimu, toks sprendimas priimtas, siekiant taupyti laiką, reikalingą koronaviruso testams atlikti, taip pat tausojant Klaipėdos universitetinės ligoninės laboratorijoje specialistų pajėgas.