Ventės rago paukščių žieduotojui padėjo visi pasaulio angelai ir velniai

„Man gyvenime padėjo komunistai, bolševikai, katalikai, evangelikai liuteronai ir visi pasaulio angelai ir velniai. Mano lakštingala visiems vienodai čiulba…“ – kalbėjo gausiam būriui sveikintojų 90-metį švenčiantis ilgametis Ventės rago ornitologijos stoties vadovas Leonas Jezerskas. Per savo gyvenimą jam teko sužieduoti per 850 tūkst. paukščių. Niekam kitam to pakartoti kol kas nepavyko.

Leonas Jezerskas, diskutuodamas su Kintų seniūnu Antanu Kliženčiu apie vėjo jėgaines, tarstelėjo, kad viskas yra reikalinga: ir jėgainės, ir tai, kas saulės, vėjo duodama, tik reikia protingai pasiimti ir naudoti.
Laimos Putriuvienės nuotr.

66 metai – darbui
Kasmet milijonai paukščių praskrenda virš Ventės rago. Kaip ir tie praskrendantys paukščiai, žmonės visais metų laikais taip pat mėgsta užsukti į Ventės ragą pasigrožėti unikaliu gamtos kampeliu. Čia apsigyvenęs Leonas Jezerskas tarsi suaugo su gamta.
„Esu gimęs po laiminga žvaigžde“, – sakė gausybės sveikintojų sulaukęs Leonas Jezerskas.
Į Ventę jis atvyko iš Rokų (Kauno r.), jis pamilo šį kraštą visa širdimi ir pasiliko čia ilgam.
Netrukus po karo, 194-aisiais, baigė gimnaziją. L. Jezerskas pamena priesaką mokslo nemesti, nors tektų vien žemę graužti…
Įsidarbino Kauno zoologijos muziejuje laborantu, profesoriaus Tado Ivanausko paragintas ėmė tyrinėti paukščius. Kažin ar dažnam lietuviui teko 66 metus išdirbti viename darbe? Būtent tiek metų L. Jezerskas atidavė Kauno zoologijos sodui, iš kurių 40 metų prabėgo Ventės rago ornitologijos stotyje.
Dalyvavo ekspedicijose
L. Jezerskas daug metų vadovavo tarptautinei tyrimų programai „Parus“, buvo atsakingas už Lietuvos žiedavimo centro veiklą. Tapęs vyriausiuoju muziejaus fondų saugotoju, aktyviai rūpinosi kolekcijos papildymu. Dalyvavo ekspedicijose Koloje, Murmansko srityje, Barenco jūros pakrantėse, Chibinų kalnuose, Tadžikijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Komandorų salose ir rinko eksponatus, kurie puošia Ventės rago ornitologijos stoties muziejų. Nuo 1954-ųjų paukščių migracijos metu Ventės rage ir Kuršių nerijoje žieduodavo paukščius.
Paskirtas penkeriems metams, kad šiek tiek aptvarkytų apnykusią stotį, L. Jezerskas čia liko iki pat šiol.
Darbas Ventės rage pareikalavo ne tik ornitologijos žinių. Plikomis rankomis paukščių nepagausi, tad reikėjo tinklų. Viskuo rūpintis teko pačiam ornitologui. Taip tapo konstruktoriumi, statybininku, vadybininku… Jo rūpesčiu buvo pastatytas stoties administracinis pastatas, įrengtos didžiosios paukščių gaudyklės, radosi molas į marias.
Zigzaginės gaudyklės
Leonas Jezerskas sukonstravo zigzagines gaudykles, kurios naudojamos ne tik paukščių migracijų sezonu, bet ištisus metus. Gaudyklių kūrimas buvo tarsi nesibaigiantis procesas, o jam įgyvendinti sovietmečiu trūko visko. Pamena, pasirūpinęs ungurių vis važiuodavo pas įvairių įstaigų viršininkus. Siaučiantys vėjai traukydavo elektros laidus kaip siūlus, Ventės ragui reikėjo naujų elektros linijų. Nuvažiavęs į Klaipėdą pasiekė savo tikslą. Savo sumanymams įgyvendinti pasiekdavo ir Kaliningrado srityje esantį karinį jūrų uostą.
Kartais pagalba būdavo visai šalia. Pamena, kaip į Ventės ragą atvykusius ekskursijos narius pakvietė išgerti arbatos, pavaišino unguriais. Netrukus sužinojo, kad iš Ukrainos atvykę svečiai yra Charkovo metalo gamyklos viršininkai. Po mėnesio į Ventės ragą atvažiavo sunkvežimiai, prikrauti metalo, kurio taip reikėjo gaudyklių stovams…
Idėjas patikėjo bendraminčiams
Savo idėjomis L. Jezerskas dalijosi su bendraminčiais. Buvęs jo viršininkas Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas Kazimieras Giniūnas ypač džiaugiasi, kad Ventės rage buvo pastatytas molas ir šiandien tebesaugantis nuo pavasarinio ledonešio suverčiamų ledkalnių.
Šią idėją, kaip ir gaudyklių, administracinio pastato statybą, įgyvendinti L. Jezerskui padėjo tuometis Šilutės melioracijos valdybos viršininkas Pranciškus Zubė. Kai 2001 m. Leonui Jezerskui buvo įteiktas prestižinis Šilutės krašto apdovanojimas „Sidabrinė nendrė“, jis ją norėjo perleisti būtent P. Zubei, sakydamas, kad jis yra labiau jos vertas. „Jo galva, jo rankomis visa tai buvo padaryta: ir molas, ir tinklai. Pranciškus Zubė įsimylėjęs Ventės ragą“, – kalbėjo L. Jezerskas.
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus direktorė Nijolė Gulbinienė primindama, kad buvo nupirkti brangūs japoniški voratinkliniai tinklai, kuriuos pats Leonas vadino žudikais. Paukščiai įsipainioję į tinklus žūdavo, todėl šių tinklų netrukus buvo atsisakyta, Ventės ornitologai suko galvas, kaip gaudyti smulkiuosius sparnuočius.
„Nebuvo japoniškų kompiuterių… Kūriau zigzaginių tinklų modelį, turėdamas galvoje savo kompiuterį. Po 5 metų mano kompiuteris davė atsakymą, kur paukštis turi įskristi, o viduje jaustis laisvai, nesusipainioti, nesusižeisti, skraidyti, kol iš galutinės kameros ornitologai paims paukštuką ir sužieduos. Lyja lietus – nebaisu, ornitologas kapišoną ant galvos, ima paukščiuką, sužieduoja – paukščiukas skrenda ir juokiasi…“
1991 m. zigzaginių tinklų brėžiniai ir aprašymas buvo paskelbti anglų kalba. Netrukus L. Jezerskas gavo laiškų iš Estijos, kitų šalių, net Malaizijos, Pietų Afrikos, Meksikos, Argentinos.
„Lietuviams nereikia verkšlenti, nosies nukabinti – viską jie gali…“
Nebuvo praradę nepriklausomybės
L. Jezerskas aktyviai dalyvavo organizuojant Paukščių dienas, su paskaitomis aplankė daugybę Lietuvos mokyklų, o kiek ekskursijų priėmė Ventės rage – niekas nebesuskaičiuos.
Nevengdavo žodžio kišenėje neieškantis ornitologas ekskursantų ir paegzaminuoti. Nusižiūrės kurią nors su žiedu ant rankos jauną ekskursantę, žiūrėk, ir siūlo jai sužieduoti paukščiuką. Būtinai paklausia, ar pirmą kartą žieduoja. Išgirdęs, kad pirmą, ornitologas šmaikštauja, kad nueitų į bažnyčią ir prisipažintų pamelavusi…
Dar ekskursantams primena, kad Lietuvos paukščiai niekada nebuvo praradę nepriklausomybės, mat sovietmečiu, o tai nebuvo lengvai pasiekta, ant paukščių žiedų būdavo užrašas „Lituanica“.
Jubiliatą sveikino Aplinkos ministerijos atstovai Selemonas Paltanavičius, Audrius Kairys, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus vadovė Nijolė Gulbinienė ir muziejaus paukščių žiedavimo centro vedėjas Ričardas Patapavičius, Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis, Ventės rago ornitologai, Ventės, Šturmų kaimo bendruomenės, LTV, sukūrusi filmą apie jubiliatą. Buvo perskaityta ir įteikta aplinkos ministro K. Trečioko padėka.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite