Ventės rago paukščių žieduotojui padėjo visi pasaulio angelai ir velniai

„Man gyvenime padėjo komunistai, bolševikai, katalikai, evangelikai liuteronai ir visi pasaulio angelai ir velniai. Mano lakštingala visiems vienodai čiulba…“ – kalbėjo gausiam būriui sveikintojų 90-metį švenčiantis ilgametis Ventės rago ornitologijos stoties vadovas Leonas Jezerskas. Per savo gyvenimą jam teko sužieduoti per 850 tūkst. paukščių. Niekam kitam to pakartoti kol kas nepavyko.

Leonas Jezerskas, diskutuodamas su Kintų seniūnu Antanu Kliženčiu apie vėjo jėgaines, tarstelėjo, kad viskas yra reikalinga: ir jėgainės, ir tai, kas saulės, vėjo duodama, tik reikia protingai pasiimti ir naudoti.
Laimos Putriuvienės nuotr.

66 metai – darbui
Kasmet milijonai paukščių praskrenda virš Ventės rago. Kaip ir tie praskrendantys paukščiai, žmonės visais metų laikais taip pat mėgsta užsukti į Ventės ragą pasigrožėti unikaliu gamtos kampeliu. Čia apsigyvenęs Leonas Jezerskas tarsi suaugo su gamta.
„Esu gimęs po laiminga žvaigžde“, – sakė gausybės sveikintojų sulaukęs Leonas Jezerskas.
Į Ventę jis atvyko iš Rokų (Kauno r.), jis pamilo šį kraštą visa širdimi ir pasiliko čia ilgam.
Netrukus po karo, 194-aisiais, baigė gimnaziją. L. Jezerskas pamena priesaką mokslo nemesti, nors tektų vien žemę graužti…
Įsidarbino Kauno zoologijos muziejuje laborantu, profesoriaus Tado Ivanausko paragintas ėmė tyrinėti paukščius. Kažin ar dažnam lietuviui teko 66 metus išdirbti viename darbe? Būtent tiek metų L. Jezerskas atidavė Kauno zoologijos sodui, iš kurių 40 metų prabėgo Ventės rago ornitologijos stotyje.
Dalyvavo ekspedicijose
L. Jezerskas daug metų vadovavo tarptautinei tyrimų programai „Parus“, buvo atsakingas už Lietuvos žiedavimo centro veiklą. Tapęs vyriausiuoju muziejaus fondų saugotoju, aktyviai rūpinosi kolekcijos papildymu. Dalyvavo ekspedicijose Koloje, Murmansko srityje, Barenco jūros pakrantėse, Chibinų kalnuose, Tadžikijoje, Azerbaidžane, Gruzijoje, Komandorų salose ir rinko eksponatus, kurie puošia Ventės rago ornitologijos stoties muziejų. Nuo 1954-ųjų paukščių migracijos metu Ventės rage ir Kuršių nerijoje žieduodavo paukščius.
Paskirtas penkeriems metams, kad šiek tiek aptvarkytų apnykusią stotį, L. Jezerskas čia liko iki pat šiol.
Darbas Ventės rage pareikalavo ne tik ornitologijos žinių. Plikomis rankomis paukščių nepagausi, tad reikėjo tinklų. Viskuo rūpintis teko pačiam ornitologui. Taip tapo konstruktoriumi, statybininku, vadybininku… Jo rūpesčiu buvo pastatytas stoties administracinis pastatas, įrengtos didžiosios paukščių gaudyklės, radosi molas į marias.
Zigzaginės gaudyklės
Leonas Jezerskas sukonstravo zigzagines gaudykles, kurios naudojamos ne tik paukščių migracijų sezonu, bet ištisus metus. Gaudyklių kūrimas buvo tarsi nesibaigiantis procesas, o jam įgyvendinti sovietmečiu trūko visko. Pamena, pasirūpinęs ungurių vis važiuodavo pas įvairių įstaigų viršininkus. Siaučiantys vėjai traukydavo elektros laidus kaip siūlus, Ventės ragui reikėjo naujų elektros linijų. Nuvažiavęs į Klaipėdą pasiekė savo tikslą. Savo sumanymams įgyvendinti pasiekdavo ir Kaliningrado srityje esantį karinį jūrų uostą.
Kartais pagalba būdavo visai šalia. Pamena, kaip į Ventės ragą atvykusius ekskursijos narius pakvietė išgerti arbatos, pavaišino unguriais. Netrukus sužinojo, kad iš Ukrainos atvykę svečiai yra Charkovo metalo gamyklos viršininkai. Po mėnesio į Ventės ragą atvažiavo sunkvežimiai, prikrauti metalo, kurio taip reikėjo gaudyklių stovams…
Idėjas patikėjo bendraminčiams
Savo idėjomis L. Jezerskas dalijosi su bendraminčiais. Buvęs jo viršininkas Gamtos apsaugos komiteto pirmininkas Kazimieras Giniūnas ypač džiaugiasi, kad Ventės rage buvo pastatytas molas ir šiandien tebesaugantis nuo pavasarinio ledonešio suverčiamų ledkalnių.
Šią idėją, kaip ir gaudyklių, administracinio pastato statybą, įgyvendinti L. Jezerskui padėjo tuometis Šilutės melioracijos valdybos viršininkas Pranciškus Zubė. Kai 2001 m. Leonui Jezerskui buvo įteiktas prestižinis Šilutės krašto apdovanojimas „Sidabrinė nendrė“, jis ją norėjo perleisti būtent P. Zubei, sakydamas, kad jis yra labiau jos vertas. „Jo galva, jo rankomis visa tai buvo padaryta: ir molas, ir tinklai. Pranciškus Zubė įsimylėjęs Ventės ragą“, – kalbėjo L. Jezerskas.
Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus direktorė Nijolė Gulbinienė primindama, kad buvo nupirkti brangūs japoniški voratinkliniai tinklai, kuriuos pats Leonas vadino žudikais. Paukščiai įsipainioję į tinklus žūdavo, todėl šių tinklų netrukus buvo atsisakyta, Ventės ornitologai suko galvas, kaip gaudyti smulkiuosius sparnuočius.
„Nebuvo japoniškų kompiuterių… Kūriau zigzaginių tinklų modelį, turėdamas galvoje savo kompiuterį. Po 5 metų mano kompiuteris davė atsakymą, kur paukštis turi įskristi, o viduje jaustis laisvai, nesusipainioti, nesusižeisti, skraidyti, kol iš galutinės kameros ornitologai paims paukštuką ir sužieduos. Lyja lietus – nebaisu, ornitologas kapišoną ant galvos, ima paukščiuką, sužieduoja – paukščiukas skrenda ir juokiasi…“
1991 m. zigzaginių tinklų brėžiniai ir aprašymas buvo paskelbti anglų kalba. Netrukus L. Jezerskas gavo laiškų iš Estijos, kitų šalių, net Malaizijos, Pietų Afrikos, Meksikos, Argentinos.
„Lietuviams nereikia verkšlenti, nosies nukabinti – viską jie gali…“
Nebuvo praradę nepriklausomybės
L. Jezerskas aktyviai dalyvavo organizuojant Paukščių dienas, su paskaitomis aplankė daugybę Lietuvos mokyklų, o kiek ekskursijų priėmė Ventės rage – niekas nebesuskaičiuos.
Nevengdavo žodžio kišenėje neieškantis ornitologas ekskursantų ir paegzaminuoti. Nusižiūrės kurią nors su žiedu ant rankos jauną ekskursantę, žiūrėk, ir siūlo jai sužieduoti paukščiuką. Būtinai paklausia, ar pirmą kartą žieduoja. Išgirdęs, kad pirmą, ornitologas šmaikštauja, kad nueitų į bažnyčią ir prisipažintų pamelavusi…
Dar ekskursantams primena, kad Lietuvos paukščiai niekada nebuvo praradę nepriklausomybės, mat sovietmečiu, o tai nebuvo lengvai pasiekta, ant paukščių žiedų būdavo užrašas „Lituanica“.
Jubiliatą sveikino Aplinkos ministerijos atstovai Selemonas Paltanavičius, Audrius Kairys, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus vadovė Nijolė Gulbinienė ir muziejaus paukščių žiedavimo centro vedėjas Ričardas Patapavičius, Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis, Kintų seniūnas Antanas Kližentis, Ventės rago ornitologai, Ventės, Šturmų kaimo bendruomenės, LTV, sukūrusi filmą apie jubiliatą. Buvo perskaityta ir įteikta aplinkos ministro K. Trečioko padėka.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite