Ventės rago ornitologijos stotis vėl kviečia lankytojus

FONDASLiepos 30 dieną oficialiai atidaryta rekonstruota Ventės rago ornitologijos stotis ir naujai pastatytas lankytojų centras. Baigtas pagal Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų paramos programą įgyvendinamas projektas „Ventės rago ornitologinės stoties rekonstrukcija“. Projekto užsakovas Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, o pagrindinis darbų rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“. Šio projekto vertė – apie 3,8 mln. eurų.

Ventės rago ornitologijos stoties rekonstrukcijos metu pastatytas naujas lankytojų centras.

Įkurtuvės – šventė visai Lietuvai
Iškilmėse dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorė Nijolė Gulbinienė, jos pavaduotojas Ramūnas Grigonis ir Ventės rago ornitologijos direktorius Vytautas Jusys, kurį dažniau galima pamatyti triūsiantį prie gaudyklių ar su fotoaparatu negu pasipuošusį švarku.
„Tai ypatinga diena ypatingiems čia dirbantiems žmonėms. Po daugiau kaip 8 dešimtmečių turime tai, ko reikėjo. Ventės rage apsilankė visa jaunoji karta, bent jau tarp mano kartos žmonių sunku būtų rasti tokių, kurie vaikystėje nebūtų aplankę Ventės rago su ekskursijomis. Turime sutvarkytą ornitologijos stotį ir lankytojų centrą. Tai visų mūsų ir visos Lietuvos pasididžiavimas, vieta, į kurią įdomu atvykti ir ne tik paukščių žiedavimo metu“, – Ventės rago ornitologijos stoties atidarymo šventėje kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kuriam vėliau buvo suteikta proga apžieduoti vieną iš paukščių. Pasitaikė varnėnas, tad ministras pajuokavo nelabai mėgstąs šiuos paukščius, mat jie vis bando įsisukti į jo vyšnias ir trešnes sode. Beje, lietuviški varnėnai jau išskrido, dabar migruoja iš Rusijos skrendantys varnėnai.
Ornitologijos stoties vadovas Vytautas Jusys džiaugėsi, kad Ventės ragas pagaliau ne tik nenusileidžia kaimyninei Juodkrantei ir Pervalkai, bet jas ir lenkia. „Mums, ornitologams, svarbiausia, kad rekonstruotos paukščių gaudyklės. Vasarą, kad paukščiai patirtų mažiau streso, žieduojame tiesiog prie gaudyklių. Tai labai gerai vertina užsieniečiai, kurie mano, kad paukščius nelaisvėje reikia laikyti kuo trumpiau. Nutiesus takus, prie gaudyklių galima patogiau prieiti ar atvažiuoti dviračiu“, – sakė V. Jusys.

Atidarant lankytojų centrą kalbėjo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorė Nijolė Gulbinienė ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

AB „Panevėžio statybos trestas“ projektų vadovas Jevgenijus Kleinovas pasakojo, kad vykdant rekonstrukciją dirbti buvo įdomu. Teko daryti tai, ko anksčiau nedarė, susidurti su iššūkiais. Kiek daugiau teko pavargti statant paukščių gaudyklę. Paaiškėjo, kad teks koreguoti projektą supaprastinant konstrukciją. Naujoji 25 metrų aukščio ir daugiau nei 120 metrų ilgio gaudyklė pakeitė dvi senas, kurios buvo išardytos prasidedant rekonstrukcijai. Viena, pastatyta 1978 metais, buvo susidėvėjusi ir kėlė pavojų darbuotojams, remontuoti nebeapsimokėjo. Kitos gaudyklės nebeatstatė, nes jos ir taip jau 15 metų niekas nenaudojo. Rezultatu patenkinti liko visi, dar ir apie 150 tūkstančių eurų pavyko sutaupyti.
Lankytojams nuobodžiauti neteks
Nežinia, ar taip sutapo, ar buvo numatyta, kad vos pasibaigus įkurtuvių iškilmėms, į Ventės ragą atvažiavo keli autobusai su turistais, dviračiais atmynė didelė grupė vokiečių. Dabar jiems nuobodžiauti neteks, nes po rekonstrukcijos čia atsirado lankytojų centras. Senosiose, dabar taip pat rekonstruotose, Ornitologijos stoties patalpose, kur anksčiau buvo nedidelė ekspozicija, liko administracijos ir darbo kabinetai, o turistai kviečiami į naują pastatą, kur įrengta paukščių migracijos ekspozicija ir apžvalgos aikštelė. Pirmame aukšte priimami lankytojai, čia pat galima užsisakyti gido paslaugas ir apžiūrėti ekspoziciją.

Modernioje salėje keliuose dideliuose ekranuose rodomos nuotraukos, vaizdo įrašai, čia pat galima apžiūrėti paukščių iškamšas.

Modernioje salėje keliuose dideliuose ekranuose demonstruojamos nuotraukos, vaizdo įrašai. Tarp nuotraukų galima pamatyti ir V. Jusio darytas paukščių fotografijas, kurių, kaip jis pats sakė, turįs per 60 tūkstančių. Čia pat ir paukščių iškamšos, kai kurios jų padarytos beveik prieš 100 metų. Antrame aukšte – nedidelė muziejaus istorijos ekspozicija, o trečiame – apžvalgos aikštelė, iš kurios galima apžvelgti visas Ventės rago apylinkes. Čia pat sustatyti monokliai, panašūs į tuos, kuriais paukščius stebi kasmetinio paukščių ralio dalyviai. Tarp aukštų pakabintos milžiniškos plunksnos. Kaip paaiškino T. Ivanausko muziejaus darbuotojai, per mikroskopą nufotografuotos ir padidintos tikros paukščių plunksnos, nors kai kurie atidarymo iškilmių dalyviai juokavo, kad ornitologai sugavo ir apipešiojo pterodaktilį (tai didžiulis dinozaurų eros skraidantis roplys). Neužmiršti neįgalieji – į visus aukštus jie gali pasikelti liftu. Liftas įrengtas ir senajame Ornitologijos stoties pastate. Lauke įrengta nedidelė vaikų žaidimų aikštelė. Ekspozicijos ir stebėjimo aikštelės lankymas mokamas. Suaugusiam kainuoja 3, o studentams ir moksleiviams po 2 eurus. Nemokamai gali lankytis vaikai, neįgalieji ir neįgalūs senatvės pensininkai.
Nerekonstruotas liko tik Ventės rago molas. Rangovai pasakojo, kad iš pradžių planuota pakloti ant jo naują dangą, tačiau suabejota, ar ji atlaikys ledonešį. Siekiant išvengti bereikalingų nuostolių, kol kas viskas palikta, tik sutvarkyta priėjimo prie jo aplinka, įrengti turėklai. Kauno T. Ivanausko muziejaus direktorė N. Gulbinienė sakė, kad rekonstruoti molą tikimasi įgyvendinant kitus projektus.

Iš apžvalgos aikštelės po Ventės rago apylinkes galima pasidairyti per monoklį.

Apie projektą
Pro Ventės ragą, kur yra įsikūrusi Ventės rago ornitologijos stotis, eina didysis paukščių migracijos kelias. Kai kada per Ventės ragą praskrenda iki 300 tūkst. sparnuočių per parą. Nuo įkūrimo Ventės rago ornitologijos stotyje apžieduota apie 2,5 mln. paukščių, daugiau kaip 200 jų rūšių. Šiuo metu Lietuvoje saugomų teritorijų plotas sudaro 15,6 % (1 020 060 ha) šalies teritorijos – tai yra mažiau nei numatyta Nacionalinėje darnaus vystymo strategijoje. Saugomų teritorijų sistemą sudaro 6 valstybiniai rezervatai, 1 rezervatinė apyrubė, 372 valstybiniai ir savivaldybių draustiniai, 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų, vienas biosferos rezervatas, 28 biosferos poligonai ir apie 668 paveldo objektų. Daugelyje šių teritorijų silpnai išvystyta pažintinio turizmo ir ekologinio švietimo infrastruktūra labai riboja saugomų vertybių prieinamumą visuomenei. Efektyviausias būdas šioms problemoms spręsti – toliau vystyti ir pritaikyti lankymui saugomų teritorijų sistemą.
Projektas Ventės rage skirtas pradėti rekonstrukciją, įrengti ekspoziciją, išvystyti informacinę sistemą bei pritaikyti aplinką lankymui. Sukurta infrastruktūra lankytojams, sureguliuoti jų srautai, sutvarkyta, pritaikyta visuomenei viena iš saugomų teritorijų, tinkamai eksponuojami, prižiūrimi lankomi, saugomi objektai, informacija pateikiama nedarant žalos biologinei įvairovei. Šis projektas prisideda prie biologinės įvairovės apsaugos būklės gerinimo, užtikrina gamtos paveldo vertybių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimą saugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas.

Vaidotas VILKAS

Hits: 453

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip ministras siūlo išvalyti marias ir pajūrį?

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas: „Siekdami išvalyti upes ir ežerus, marias ir pajūrį, turime stipriau reglamentuoti mineralinių trąšų naudojimą. „Lietuvoje reikėtų organizuoti ne tik mineralinių trąšų apskaitą, bet apskritai nusistatyti kitą prioritetą – mineralines trąšas keisti mėšlo grąžinimu į dirvą“, – mano aplinkos ministras. Tokią perspektyvą mažinant žemės ūkio sukuriamą taršą jis išreiškė penktadienį susitikęs su nevyriausybine organizacija „Aplinkosaugos koalicija“, kuri ministrui išreiškė trąšų naudojimo ir taršos jomis monitoringo būtinybę. „Mėšlo naudojimas yra ypač griežtai reglamentuotas, o mineralinės trąšos ne – tai absurdiška. Mineralinėms

Koronaviruso infekcijos statistika: 1113 nauji susirgimai, 14 žmonių mirė

Lietuvoje praėjusią parą, balandžio 20-ąją, ištyrus 11913 ėminių, koronaviruso infekcija patvirtinta 1113 žmonių, mirė 14 žmonių, skelbia Statistikos departamentas. Nuo pandemijos pradžios bendras COVID-19 užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 236533. Per praėjusią parą COVID-19 infekcija pražudė 14 žmonių. Jų amžius buvo nuo 30 iki 99 metų. Bendras šalies mirčių skaičius nuo COVID-19 – 3802. Kaip skelbia Statistikos departamentas, naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 000 gyventojų, Lietuvoje trečiadienio rytą siekia 515,9 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai

Nepritarta siūlymui Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį vienbalsiai nepritarė siūlymui Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, paskelbti nedarbo diena. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė sakė, kad per 30 metų nusistovėjo tradicijos, kaip šalyje minima ši diena, o įvedus laisvadienį jos nutrūktų. „Tradicijos labai gyvos su žvakelių degimu languose, su paskaitomis, su liudininkų atsiminimais, specialiomis pamokomis. Jei padarytume laisvadienį, šita tradicija nutrūktų“, – komiteto posėdyje trečiadienį sakė M. Lingė. Jis akcentavo, kad žiūrint iš ekonominio taško, Lietuva išsiskiria kaip viena daugiausiai laisvadienių turinčių

Apgavikai rašo laiškus…

„Luminor“ bankas perspėja, jog kai kurie banko klientai balandžio 20 dieną gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva  siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Luminor_bankas_Mokejimas_pdf.iso.txt“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas yra išgauti konfidencialius klientų duomenis. Banko sukčiavimo prevencijos ekspertai perspėja klientus jokiu būdu neatidaryti šio laiško priedo. Jeigu dokumentas buvo atidarytas, rekomenduojame nedelsiant susisiekti su savo IT saugos specialistais, kad jie patikrintų,

Taip pat skaitykite