Ventės rago ornitologijos stotis vėl kviečia lankytojus

FONDASLiepos 30 dieną oficialiai atidaryta rekonstruota Ventės rago ornitologijos stotis ir naujai pastatytas lankytojų centras. Baigtas pagal Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų paramos programą įgyvendinamas projektas „Ventės rago ornitologinės stoties rekonstrukcija“. Projekto užsakovas Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, o pagrindinis darbų rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“. Šio projekto vertė – apie 3,8 mln. eurų.

Ventės rago ornitologijos stoties rekonstrukcijos metu pastatytas naujas lankytojų centras.

Įkurtuvės – šventė visai Lietuvai
Iškilmėse dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorė Nijolė Gulbinienė, jos pavaduotojas Ramūnas Grigonis ir Ventės rago ornitologijos direktorius Vytautas Jusys, kurį dažniau galima pamatyti triūsiantį prie gaudyklių ar su fotoaparatu negu pasipuošusį švarku.
„Tai ypatinga diena ypatingiems čia dirbantiems žmonėms. Po daugiau kaip 8 dešimtmečių turime tai, ko reikėjo. Ventės rage apsilankė visa jaunoji karta, bent jau tarp mano kartos žmonių sunku būtų rasti tokių, kurie vaikystėje nebūtų aplankę Ventės rago su ekskursijomis. Turime sutvarkytą ornitologijos stotį ir lankytojų centrą. Tai visų mūsų ir visos Lietuvos pasididžiavimas, vieta, į kurią įdomu atvykti ir ne tik paukščių žiedavimo metu“, – Ventės rago ornitologijos stoties atidarymo šventėje kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kuriam vėliau buvo suteikta proga apžieduoti vieną iš paukščių. Pasitaikė varnėnas, tad ministras pajuokavo nelabai mėgstąs šiuos paukščius, mat jie vis bando įsisukti į jo vyšnias ir trešnes sode. Beje, lietuviški varnėnai jau išskrido, dabar migruoja iš Rusijos skrendantys varnėnai.
Ornitologijos stoties vadovas Vytautas Jusys džiaugėsi, kad Ventės ragas pagaliau ne tik nenusileidžia kaimyninei Juodkrantei ir Pervalkai, bet jas ir lenkia. „Mums, ornitologams, svarbiausia, kad rekonstruotos paukščių gaudyklės. Vasarą, kad paukščiai patirtų mažiau streso, žieduojame tiesiog prie gaudyklių. Tai labai gerai vertina užsieniečiai, kurie mano, kad paukščius nelaisvėje reikia laikyti kuo trumpiau. Nutiesus takus, prie gaudyklių galima patogiau prieiti ar atvažiuoti dviračiu“, – sakė V. Jusys.

Atidarant lankytojų centrą kalbėjo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorė Nijolė Gulbinienė ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

AB „Panevėžio statybos trestas“ projektų vadovas Jevgenijus Kleinovas pasakojo, kad vykdant rekonstrukciją dirbti buvo įdomu. Teko daryti tai, ko anksčiau nedarė, susidurti su iššūkiais. Kiek daugiau teko pavargti statant paukščių gaudyklę. Paaiškėjo, kad teks koreguoti projektą supaprastinant konstrukciją. Naujoji 25 metrų aukščio ir daugiau nei 120 metrų ilgio gaudyklė pakeitė dvi senas, kurios buvo išardytos prasidedant rekonstrukcijai. Viena, pastatyta 1978 metais, buvo susidėvėjusi ir kėlė pavojų darbuotojams, remontuoti nebeapsimokėjo. Kitos gaudyklės nebeatstatė, nes jos ir taip jau 15 metų niekas nenaudojo. Rezultatu patenkinti liko visi, dar ir apie 150 tūkstančių eurų pavyko sutaupyti.
Lankytojams nuobodžiauti neteks
Nežinia, ar taip sutapo, ar buvo numatyta, kad vos pasibaigus įkurtuvių iškilmėms, į Ventės ragą atvažiavo keli autobusai su turistais, dviračiais atmynė didelė grupė vokiečių. Dabar jiems nuobodžiauti neteks, nes po rekonstrukcijos čia atsirado lankytojų centras. Senosiose, dabar taip pat rekonstruotose, Ornitologijos stoties patalpose, kur anksčiau buvo nedidelė ekspozicija, liko administracijos ir darbo kabinetai, o turistai kviečiami į naują pastatą, kur įrengta paukščių migracijos ekspozicija ir apžvalgos aikštelė. Pirmame aukšte priimami lankytojai, čia pat galima užsisakyti gido paslaugas ir apžiūrėti ekspoziciją.

Modernioje salėje keliuose dideliuose ekranuose rodomos nuotraukos, vaizdo įrašai, čia pat galima apžiūrėti paukščių iškamšas.

Modernioje salėje keliuose dideliuose ekranuose demonstruojamos nuotraukos, vaizdo įrašai. Tarp nuotraukų galima pamatyti ir V. Jusio darytas paukščių fotografijas, kurių, kaip jis pats sakė, turįs per 60 tūkstančių. Čia pat ir paukščių iškamšos, kai kurios jų padarytos beveik prieš 100 metų. Antrame aukšte – nedidelė muziejaus istorijos ekspozicija, o trečiame – apžvalgos aikštelė, iš kurios galima apžvelgti visas Ventės rago apylinkes. Čia pat sustatyti monokliai, panašūs į tuos, kuriais paukščius stebi kasmetinio paukščių ralio dalyviai. Tarp aukštų pakabintos milžiniškos plunksnos. Kaip paaiškino T. Ivanausko muziejaus darbuotojai, per mikroskopą nufotografuotos ir padidintos tikros paukščių plunksnos, nors kai kurie atidarymo iškilmių dalyviai juokavo, kad ornitologai sugavo ir apipešiojo pterodaktilį (tai didžiulis dinozaurų eros skraidantis roplys). Neužmiršti neįgalieji – į visus aukštus jie gali pasikelti liftu. Liftas įrengtas ir senajame Ornitologijos stoties pastate. Lauke įrengta nedidelė vaikų žaidimų aikštelė. Ekspozicijos ir stebėjimo aikštelės lankymas mokamas. Suaugusiam kainuoja 3, o studentams ir moksleiviams po 2 eurus. Nemokamai gali lankytis vaikai, neįgalieji ir neįgalūs senatvės pensininkai.
Nerekonstruotas liko tik Ventės rago molas. Rangovai pasakojo, kad iš pradžių planuota pakloti ant jo naują dangą, tačiau suabejota, ar ji atlaikys ledonešį. Siekiant išvengti bereikalingų nuostolių, kol kas viskas palikta, tik sutvarkyta priėjimo prie jo aplinka, įrengti turėklai. Kauno T. Ivanausko muziejaus direktorė N. Gulbinienė sakė, kad rekonstruoti molą tikimasi įgyvendinant kitus projektus.

Iš apžvalgos aikštelės po Ventės rago apylinkes galima pasidairyti per monoklį.

Apie projektą
Pro Ventės ragą, kur yra įsikūrusi Ventės rago ornitologijos stotis, eina didysis paukščių migracijos kelias. Kai kada per Ventės ragą praskrenda iki 300 tūkst. sparnuočių per parą. Nuo įkūrimo Ventės rago ornitologijos stotyje apžieduota apie 2,5 mln. paukščių, daugiau kaip 200 jų rūšių. Šiuo metu Lietuvoje saugomų teritorijų plotas sudaro 15,6 % (1 020 060 ha) šalies teritorijos – tai yra mažiau nei numatyta Nacionalinėje darnaus vystymo strategijoje. Saugomų teritorijų sistemą sudaro 6 valstybiniai rezervatai, 1 rezervatinė apyrubė, 372 valstybiniai ir savivaldybių draustiniai, 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų, vienas biosferos rezervatas, 28 biosferos poligonai ir apie 668 paveldo objektų. Daugelyje šių teritorijų silpnai išvystyta pažintinio turizmo ir ekologinio švietimo infrastruktūra labai riboja saugomų vertybių prieinamumą visuomenei. Efektyviausias būdas šioms problemoms spręsti – toliau vystyti ir pritaikyti lankymui saugomų teritorijų sistemą.
Projektas Ventės rage skirtas pradėti rekonstrukciją, įrengti ekspoziciją, išvystyti informacinę sistemą bei pritaikyti aplinką lankymui. Sukurta infrastruktūra lankytojams, sureguliuoti jų srautai, sutvarkyta, pritaikyta visuomenei viena iš saugomų teritorijų, tinkamai eksponuojami, prižiūrimi lankomi, saugomi objektai, informacija pateikiama nedarant žalos biologinei įvairovei. Šis projektas prisideda prie biologinės įvairovės apsaugos būklės gerinimo, užtikrina gamtos paveldo vertybių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimą saugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite