Ventės rago ornitologijos stotis vėl kviečia lankytojus

FONDASLiepos 30 dieną oficialiai atidaryta rekonstruota Ventės rago ornitologijos stotis ir naujai pastatytas lankytojų centras. Baigtas pagal Europos Sąjungos 2007–2013 metų struktūrinių fondų paramos programą įgyvendinamas projektas „Ventės rago ornitologinės stoties rekonstrukcija“. Projekto užsakovas Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus, o pagrindinis darbų rangovas AB „Panevėžio statybos trestas“. Šio projekto vertė – apie 3,8 mln. eurų.

Ventės rago ornitologijos stoties rekonstrukcijos metu pastatytas naujas lankytojų centras.

Įkurtuvės – šventė visai Lietuvai
Iškilmėse dalyvavo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorė Nijolė Gulbinienė, jos pavaduotojas Ramūnas Grigonis ir Ventės rago ornitologijos direktorius Vytautas Jusys, kurį dažniau galima pamatyti triūsiantį prie gaudyklių ar su fotoaparatu negu pasipuošusį švarku.
„Tai ypatinga diena ypatingiems čia dirbantiems žmonėms. Po daugiau kaip 8 dešimtmečių turime tai, ko reikėjo. Ventės rage apsilankė visa jaunoji karta, bent jau tarp mano kartos žmonių sunku būtų rasti tokių, kurie vaikystėje nebūtų aplankę Ventės rago su ekskursijomis. Turime sutvarkytą ornitologijos stotį ir lankytojų centrą. Tai visų mūsų ir visos Lietuvos pasididžiavimas, vieta, į kurią įdomu atvykti ir ne tik paukščių žiedavimo metu“, – Ventės rago ornitologijos stoties atidarymo šventėje kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kuriam vėliau buvo suteikta proga apžieduoti vieną iš paukščių. Pasitaikė varnėnas, tad ministras pajuokavo nelabai mėgstąs šiuos paukščius, mat jie vis bando įsisukti į jo vyšnias ir trešnes sode. Beje, lietuviški varnėnai jau išskrido, dabar migruoja iš Rusijos skrendantys varnėnai.
Ornitologijos stoties vadovas Vytautas Jusys džiaugėsi, kad Ventės ragas pagaliau ne tik nenusileidžia kaimyninei Juodkrantei ir Pervalkai, bet jas ir lenkia. „Mums, ornitologams, svarbiausia, kad rekonstruotos paukščių gaudyklės. Vasarą, kad paukščiai patirtų mažiau streso, žieduojame tiesiog prie gaudyklių. Tai labai gerai vertina užsieniečiai, kurie mano, kad paukščius nelaisvėje reikia laikyti kuo trumpiau. Nutiesus takus, prie gaudyklių galima patogiau prieiti ar atvažiuoti dviračiu“, – sakė V. Jusys.

Atidarant lankytojų centrą kalbėjo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus direktorė Nijolė Gulbinienė ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

AB „Panevėžio statybos trestas“ projektų vadovas Jevgenijus Kleinovas pasakojo, kad vykdant rekonstrukciją dirbti buvo įdomu. Teko daryti tai, ko anksčiau nedarė, susidurti su iššūkiais. Kiek daugiau teko pavargti statant paukščių gaudyklę. Paaiškėjo, kad teks koreguoti projektą supaprastinant konstrukciją. Naujoji 25 metrų aukščio ir daugiau nei 120 metrų ilgio gaudyklė pakeitė dvi senas, kurios buvo išardytos prasidedant rekonstrukcijai. Viena, pastatyta 1978 metais, buvo susidėvėjusi ir kėlė pavojų darbuotojams, remontuoti nebeapsimokėjo. Kitos gaudyklės nebeatstatė, nes jos ir taip jau 15 metų niekas nenaudojo. Rezultatu patenkinti liko visi, dar ir apie 150 tūkstančių eurų pavyko sutaupyti.
Lankytojams nuobodžiauti neteks
Nežinia, ar taip sutapo, ar buvo numatyta, kad vos pasibaigus įkurtuvių iškilmėms, į Ventės ragą atvažiavo keli autobusai su turistais, dviračiais atmynė didelė grupė vokiečių. Dabar jiems nuobodžiauti neteks, nes po rekonstrukcijos čia atsirado lankytojų centras. Senosiose, dabar taip pat rekonstruotose, Ornitologijos stoties patalpose, kur anksčiau buvo nedidelė ekspozicija, liko administracijos ir darbo kabinetai, o turistai kviečiami į naują pastatą, kur įrengta paukščių migracijos ekspozicija ir apžvalgos aikštelė. Pirmame aukšte priimami lankytojai, čia pat galima užsisakyti gido paslaugas ir apžiūrėti ekspoziciją.

Modernioje salėje keliuose dideliuose ekranuose rodomos nuotraukos, vaizdo įrašai, čia pat galima apžiūrėti paukščių iškamšas.

Modernioje salėje keliuose dideliuose ekranuose demonstruojamos nuotraukos, vaizdo įrašai. Tarp nuotraukų galima pamatyti ir V. Jusio darytas paukščių fotografijas, kurių, kaip jis pats sakė, turįs per 60 tūkstančių. Čia pat ir paukščių iškamšos, kai kurios jų padarytos beveik prieš 100 metų. Antrame aukšte – nedidelė muziejaus istorijos ekspozicija, o trečiame – apžvalgos aikštelė, iš kurios galima apžvelgti visas Ventės rago apylinkes. Čia pat sustatyti monokliai, panašūs į tuos, kuriais paukščius stebi kasmetinio paukščių ralio dalyviai. Tarp aukštų pakabintos milžiniškos plunksnos. Kaip paaiškino T. Ivanausko muziejaus darbuotojai, per mikroskopą nufotografuotos ir padidintos tikros paukščių plunksnos, nors kai kurie atidarymo iškilmių dalyviai juokavo, kad ornitologai sugavo ir apipešiojo pterodaktilį (tai didžiulis dinozaurų eros skraidantis roplys). Neužmiršti neįgalieji – į visus aukštus jie gali pasikelti liftu. Liftas įrengtas ir senajame Ornitologijos stoties pastate. Lauke įrengta nedidelė vaikų žaidimų aikštelė. Ekspozicijos ir stebėjimo aikštelės lankymas mokamas. Suaugusiam kainuoja 3, o studentams ir moksleiviams po 2 eurus. Nemokamai gali lankytis vaikai, neįgalieji ir neįgalūs senatvės pensininkai.
Nerekonstruotas liko tik Ventės rago molas. Rangovai pasakojo, kad iš pradžių planuota pakloti ant jo naują dangą, tačiau suabejota, ar ji atlaikys ledonešį. Siekiant išvengti bereikalingų nuostolių, kol kas viskas palikta, tik sutvarkyta priėjimo prie jo aplinka, įrengti turėklai. Kauno T. Ivanausko muziejaus direktorė N. Gulbinienė sakė, kad rekonstruoti molą tikimasi įgyvendinant kitus projektus.

Iš apžvalgos aikštelės po Ventės rago apylinkes galima pasidairyti per monoklį.

Apie projektą
Pro Ventės ragą, kur yra įsikūrusi Ventės rago ornitologijos stotis, eina didysis paukščių migracijos kelias. Kai kada per Ventės ragą praskrenda iki 300 tūkst. sparnuočių per parą. Nuo įkūrimo Ventės rago ornitologijos stotyje apžieduota apie 2,5 mln. paukščių, daugiau kaip 200 jų rūšių. Šiuo metu Lietuvoje saugomų teritorijų plotas sudaro 15,6 % (1 020 060 ha) šalies teritorijos – tai yra mažiau nei numatyta Nacionalinėje darnaus vystymo strategijoje. Saugomų teritorijų sistemą sudaro 6 valstybiniai rezervatai, 1 rezervatinė apyrubė, 372 valstybiniai ir savivaldybių draustiniai, 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų, vienas biosferos rezervatas, 28 biosferos poligonai ir apie 668 paveldo objektų. Daugelyje šių teritorijų silpnai išvystyta pažintinio turizmo ir ekologinio švietimo infrastruktūra labai riboja saugomų vertybių prieinamumą visuomenei. Efektyviausias būdas šioms problemoms spręsti – toliau vystyti ir pritaikyti lankymui saugomų teritorijų sistemą.
Projektas Ventės rage skirtas pradėti rekonstrukciją, įrengti ekspoziciją, išvystyti informacinę sistemą bei pritaikyti aplinką lankymui. Sukurta infrastruktūra lankytojams, sureguliuoti jų srautai, sutvarkyta, pritaikyta visuomenei viena iš saugomų teritorijų, tinkamai eksponuojami, prižiūrimi lankomi, saugomi objektai, informacija pateikiama nedarant žalos biologinei įvairovei. Šis projektas prisideda prie biologinės įvairovės apsaugos būklės gerinimo, užtikrina gamtos paveldo vertybių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimą saugomose teritorijose, įskaitant „Natura 2000“ teritorijas.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Darius Nicius

Saugomų teritorijų valdymo sistemos pertvarka vyksta pagal numatytą planą. Įsteigtos naujos Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos ir patvirtinti jų nuostatai, organizacinės struktūros ir šių direkcijų pareigybių sąrašai. Jau įvyko Aukštaitijos, Dzūkijos–Suvalkijos, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijų vadovų atrankos. Nauji vadovai Nuo 2022 m. liepos 1 d. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Adrija Gasiliauskienė, Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijai vadovaus Paulius Čeponas, o Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijai – Darius Nicius. „Nors spręstinų klausimų vis dar yra, bet

Konteinerių pervežimas. Ką reikia žinoti apie šią paslaugą?

Logistika mūsų ekonominiame gyvenime turi labai didelę reikšmę. Jeigu ne jos teikiamos paslaugos, negalėtų būti vystomi prekybiniai santykiai ne tik tarp atskirų įmonių, bet ir valstybių. Ypač daug šioje srityje pasitarnauja krovinių gabenimas konteineriais, kuris reikalauja išskirtinės atsakomybės už saugų prekių pristatymą i reikiamą vietą. Kada prireikia konteinerio kroviniams pervežti? Jūrinis konteineris, kaip labai patogi tara, yra naudojamas tada, kai reikia pergabenti didelius krovinių kiekius iš vieno sandėlio į kitą. Kadangi ne visada įmanoma prekes pervežti vien jūriniu transportu, nes

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus

Gegužės 24 d. paminėta Europos parkų diena. Šiais metais juos vienijanti organizacija „Europarc“ kviečia pasvarstyti, kas mes būtume be gamtos, nuo kurios priklauso mūsų fizinė ir dvasinė sveikata. Persijunk! Gamta mus aprūpina maistu ir oru, kuriuo kvėpuojame. Gaila, bet žmogaus ir gamtos ryšys šiandien yra praradęs pusiausvyrą. Todėl 2022 m. šūkis ragina: „Mes esame gamta – permąstyk, perkurk, persijunk“. Tai geriausia daryti būnant gamtoje – kviečiame lankyti Lietuvos parkus: ir tuos, kuriuose jau buvote ne kartą, ir tuos, kurių dar

Vizitas Norvegijoje įgyvendinant projektą „Kultūros skūnė“

Viešosios įstaigos „Kintai Arts“ ir Kintų bendruomenės atstovas Borisas Belchev kartu su norvegų partneriais iš įmonės „Biotope“ šių metų balandžio mėnesio pabaigoje lankėsi šiauriausioje Norvegijos gyvenvietėje Vardė (Vardø). Išvykos tikslas – pasisemti gerosios patirties, kurią planuojama pritaikyti kartu su septyniais partneriais įgyvendindant „Kultūros skūnės“ projektą ir kartu su Kintų bendruomene statant Meno regyklą. Meno regykla Pasitelkiant šiuolaikinį profesionalųjį meną ir kūrybišką vietokūrą, EEE finansinių mechanizmų finansuojamas projektas „Kultūros Skūnė“ siekia aktualizuoti Pamario krašto kultūrinius išteklius ir sukurti vietos kultūros traukos

Taip pat skaitykite