Veidoskaita – ką ji pasako apie žmogų?

Turbūt suvokiate, kad jau greitai pasaulyje turėsime net 8 milijardus žmonių. Visi jie tokie skirtingi, bet kartu ir panašūs. Veidas – tai vienas iš unikalių dalių, kuri dviejų žmonių niekada nebus identiška. Jis gali pasakyti labai daug. Būtent tą ir nagrinėja veidoskaita ir apie tai sukurtas puslapis tveidas.lt. Tinklalapio veidotyrininkė Indrė Balevičiūtė–Bagdonė skatina kiekvieną nebijoti ir išdrįsti pažiūrėti į save. Čia nėra jokio magijos, nes tai – Tu.

Kokios veido dalys analizuojamos veidoskaitoje?

Kai yra atliekama tveidas veidotyros analizė, veidas nuskaitomas tarsi dalimis. Pagrindiniai veido bruožai pirmiausiai yra kakta, skruostai, smakras, kurie pasako, ar labiau esate intelektualas, emocionalus ar veiksmo žmogus.

Kitos svarbios veido dalys yra akys ir nosis. Siauros akys parodo, kad žmogus linkęs į smulkmenas, o didelės – kad žmogus linkęs padėti kitiems ir būti labiau jautrus. Maža nosis parodo žmogaus praktiškumą, o didelė – kūrybiškumą, o jei nosis yra su skeltuku priekyje, tuomet šis parametras dvigubinasi.

Antakiai parodo, kokia situacija yra su žmogaus darbų pradėjimu ir pabaigimu bei kepenų sveikata. Jeigu antakiai tankiausi tik pradžioje, vadinasi toks žmogus lengvai pradeda darbus, tačiau jų beveik niekada neužbaigia. Jeigu visi antakiai yra tankūs ir plaukuoti, toks žmogus gali išgerti daugiau alkoholio ir pradėti bei pabaigti kiekvieną darbą.

Smakras parodo žmogaus polinkį į ekstremalius užsiėmimus. Jeigu smakras menkas ir lygus, tuomet žmogus yra atsargus, o jeigu didelis ir atsikišęs (vadinamasis „Šumacherio smakras“), tuomet tokiam žmogui reikia pavojų, ekstremalumo ir greičio, nes tai jį „veža“.

Kalbant apie skruostus, jie sustiprina veidą tuo atveju, kai žandikaulio zona yra silpnesnė.

Lūpos gali būti putlios ir plonos. Pirmuoju atveju žmogus mėgsta gyvenimo malonumus bei bendravimą, yra ekstravertas, antruoju – jis labiau intravertas ir taupus.

Taip pat svarbi ir pati veido forma, kuri gali būti apvali, kvadratinė, stačiakampė, ovali ar trapezoidinė. Visos formos reiškia skirtingus asmens bruožus.

Kaip nusifotografuoti veidotyros analizei?

Tuo atveju, jeigu norite gauti veido analizę, turi būti pateikiamos bent 3 tavo veido nuotraukos: pirmoji iš priekio, o kitos dvi iš kairio bei dešinio šono. Taip pat praverstų pateikti ir nesusijusias nuotraukas iš savo laisvalaikio ar kasdienybės, kur matyti natūralios emocijos.

Išvados apie veidotyrą

Veidoskaita – tai mokslas apie veido bruožus ir jų įtaką charakteriui ir gyvenimui. Šį mokslą Lietuvoje išpopuliarino Žydrūnas Sadauskas iš kurio ir mokėsi Indrė Balevičiūtė–Bagdonė, kuri vėliau įkūrė tveidas.lt tinklalapį. Svarbiausia yra nebijoti pažiūrėti į save iš šono, siekiant pažinti savo vidų!

pr2022/199

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prieš 93 metus – Didysis potvynis Kaune ir Vilniuje

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba nuolat skelbia ne tik orų prognozes, apžvalgas, bet ir primena įdomių istorijų. Šilutės krašte potvynis – nebe naujiena, bet prieš 93 metus vanduo sėmė ir Kauną, Vilnių. Meteo.lt primena, kad prieš 93 metus, 1931 m. balandžio viduryje, Kaune, kaip ir Vilniuje, vyko didelis potvynis.  Nors jį prognozavo VDU profesorius hidrologas Steponas Kolupaila, tačiau potvyniui nebuvo pasiruošta. Potvynis prasidėjo dar 1931 m. balandžio 13 d. vakarą, ledams pajudėjus, vanduo ėmė kilti, o labiausiai jis kilo balandžio 14-osios naktį.

Nauja virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“

LIMIS svetainėje paskelbta LEM virtuali paroda „Religinės knygos iš Mažosios Lietuvos“. Lietuvos etnografijos muziejaus religinių knygų rinkinyje saugomos lietuvininkų, evangelikų liuteronų religinės knygos, atspausdintos XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje lietuvių kalba, gotišku šriftu įvairiose Mažosios Lietuvos ir kitose Vokietijos imperijos spaustuvėse. Tai – Biblijos, giesmynai, Mišių knygos, maldaknygės. Muziejininkai šias knygas įgijo iš vietinių gyventojų Šilutės, Klaipėdos rajonų apylinkėse, taip pat pirko iš kolekcionierių. Lietuvininkų religinių knygų rinkinys Lietuvos etnografijos muziejuje atskleidžia, kad Mažojoje Lietuvoje labiausiai paplito surinkimų

Kovas pasaulyje ir Europoje – šiltesnis nei įprasta

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba apžvelgia kovo mėnesio orus pasaulyje ir Europoje. 2024 m. kovo mėn. vidutinė oro temperatūra (14,14 °C) pasaulyje buvo 0,73 laipsnio aukštesnė už 1991-2020 m. vidurkį (arba net 1,68 laipsnio aukštesnė nei priešindustriniu laikotarpiu). Kovas buvo pats šilčiausias per visą tokių stebėjimų istoriją (tai jau dešimtas toks mėnuo iš eilės). Iki 2024 metų šilčiausiu laikytas 2016 m. kovas (+0,63° anomalija). Didele dalimi šilumos rekordą nulėmė anomaliai šilta tropinio Atlanto vandenyno dalis bei El Niño reiškinys Ramiajame vandenyne, tačiau

Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę

Meteo.lt skelbia praėjusio sekmadienio-pirmadienio, balandžio 14-15 d., maksimalaus vėjo greičio per sekundę duomenis, kurie buvo užfiksuoti dešimties metrų aukštyje. Šilutėje vėjo gūsiai siekė 23 metrus per sekundę. Nuo sekmadienio dienos iki pirmadienio ryto stipriausi vėjo gūsiai buvo registruoti: Klaipėdos uoste – iki 23 m/s; Šilutėje – iki 23 m/s; Šventojoje, Ventės rage ir Laukuvoje – iki 22 m/s; Klaipėdos meteorologijos stotyje (24 m aukštyje) – iki 22 m/s. Primename vėjo apibrėžimus: pavojingas vėjas ≥15 m/s (≥54 km/h); stichinis vėjas ≥28

Taip pat skaitykite