Vasario pradžioje minėjome Perkūno dieną

Pusiaužiemis – savotiškas lūžis, naujo rato gamtoje pradžia. Nuo astronominės žiemos saulėgrįžos parėjus 40 dienų tradiciniame kalendoriuje turime vasario 2-ąją, dar vadinamą Grabnyčiomis arba Perkūno diena.

Sakoma, kad vasario 2-ąją jau pakvimpa pavasariu, dažnai jau laša nuo stogų, o gaidys gaudo nuo stogo varveklių lašus. Tądien šventinama namų ugnis, aukojamos aukos dievaičiui Perkūnui, kad saugotų nuo gaisrų, ligų, piktos akies. Šventinamos ir graudulinės žvakės. Žmonės tikėjo, kad graudulinė žvakė atginanti ir perkūnijos grėsmę, galinti nukreipti audringus debesis, apsaugoti derlių…

Griaudžiant uždegtą žvakę reikėjo pastatyti ant palangės. Žvakė saugojo ir nuo gaisro. Žvakės naudotos buriant. Uždegus žvakę žiūrima, kur link krypsta jos liepsna. Jei į trobos vidų – iš tų namų neišeis laimė, o jei durų pusėn – nelabai gerai. Jos degamos prie mirštančiojo, kad nušviestų kelią vėlei į dangų. Sakoma: „Be žvakės ir dangun tamsu“. Gabaliuką grabnyčios įdėdavo ir į karstą, kad galėtų apsiginti nuo piktųjų dvasių. Naujai statomas namas iškart buvo apsaugomas nuo perkūno – pirmojo rąstų vainiko sunėrime į meistrų kryžmai iškirstus griovelius dėdavo gabaliuką graudulinės žvakės.

Nuo seno graudulinės žvakės turėjo būti tik vaškinės, pagamintos pačių. Jas liejo turintys vaško, tai – bitininkai. Gabaliuką grabnyčinės žvakės bitininkai dėdavo į avilius norėdami apsaugoti bites nuo piktų dvasių. Naujus avilius aprūkydavo uždegta žvake, įdėdavo sukryžiuotus žvakės gabaliukus, kad „velnias spiečiaus neišneštų“.

O žvakes liedavo kartu susirinkę keletas vyrų. Darbas trukdavo ne vieną dieną. Kiekvienas atsinešdavo savo vašką, pasverdavo, kad žinotų, kiek žvakių priklausys. Darbus – vaško ruošimą, knatų gamybą, žvakių liejimą, kočėjimą ir kitus – vyrai pasidalindavo. Tiek vaškas, tiek ir lininis siūlas knatams turėjo būti gerai paruošti, išvalyti, nes nuo to priklausė, kaip žvakės degs.

Parengta pagal Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių 
valstybinio gamtinio rezervato direkcijos informaciją

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos paštas įspėja apie naują sukčių taktiką – smalsumas kainuoja!

Lietuvos paštas atkreipia dėmesį į pastaruoju metu pradėtus vykdyti naujo tipo sukčiavimus. Jais siekiama išvilioti pinigus, pasitelkiant išperkamųjų siuntų siuntimą atsitiktiniams gyventojams. Išperkamoji siunta – tai siunta, už kurią siuntėjo nurodytą sumą siuntos gavėjas sumoka jos atsiėmimo paštomate ar atvykus kurjeriui metu. Sukčiavimo scenarijus paprastas – siunčiamos menkavertės siuntos atsitiktiniams gyventojams. Gyventojas gauna žinutę, kad siunta atkeliavo į paštomatą, ir kviečiama ją atsiimti. Tam, kad atsidarytų paštomato durelės, jis prieš tai turi už siuntą susimokėti. Smalsumo vedinas klientas susimoka ir

Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas

„Rekordų akademija“ savo Facebook paskelbė šią naujieną. Paskaitykime. Lietuvos rekordas: Šilutėje gyvenantis Eljotas Zaremba – daugiausia medalių oficialiose varžybose iškovojęs 6-metis sportininkas. Jo sąskaitoje – 61 aukso, 14 sidabro ir 7 bronzos medaliai! Didžioji dalis medalių iškovota Jiu-Jitsu varžybose, vykusiose ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose ES šalyse, taip pat JAV, Šveicarijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Tarp trofėjų – ir 15 taurių bei NAGA čempiono diržas, iškovotas JAV vykusiame čempionate. Medalius Eljotas pelnė ir kitose sporto šakose – motokrosas, keturračiai, bėgimas,

Lietuvos istorija, įamžinta monetose, medaliuose

Jau praėjo 33 metai nuo Sausio 13-osios įvykių. Ši pergalė Lietuvos istorijoje yra viena iš didžiausių ir reikšmingiausių, ji paskatino sovietų imperijos griūtį. Šiai pergalei įamžinti buvo sukurti ir išleisti specialūs apdovanojimai ir monetos. Lietuvos bankas, minėdamas Sausio 13-osios įvykių penkerių metų jubiliejų, 1996 m. išleido kolekcinę proginę 50 litų monetą. Moneta nukaldinta iš 925 prabos sidabro, sveria 23,3 g, monetos skersmuo 34 mm, tiražas – 6 000 vienetų. Monetos averse vaizduojamas Lietuvos Respublikos herbas skyde, iš abiejų jo pusių

Apsemti kelių ruožai sudaro 70 km

Automobilių kelių direkcija vasario 27 d. paskelbė sąrašą kelių ruožų, kurie vis dar apsemti potvynio vandens. Iš viso Lietuvoje po vandeniu tebėra 70 km kelių, daugiausia – Šilutės rajone, Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Rusnė-Pakalnė-Uostadvaris nuo 4,55 iki 7,09 km vandens gylis 20 cm; kelyje Rusnė-Galzdonai-Plaškiai penkiose atkarpose vandens gylis 40, 60, 30, 60 ir 60 cm; kelyje Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai dviejose atkarpose vandens gylis po 50 cm; kelyje Rusnė-Bevardis upelis nuo 2,60 iki 5 km vandens

Taip pat skaitykite