Vasario 5-ąją, šeštadienį, minima Šv. Agotos arba Duonos diena

Vasario 5-ąją minint Šv. Agotos arba Duonos dieną, verta prisiminti duonos valgymo tradicijas ir jų reikšmę mūsų protėviams, o kartu apžvelgti šiuolaikines duonos valgymo tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje.

 

Kodėl duona lietuviams tokia svarbi ir kaip ji valgoma šiandien?

Duona nuo seno užėmė svarbią vietą lietuvių gyvenime – ji simbolizavo namų darną ir šeimos vienybę, o iki XX a. vidurio Lietuvos kaime buvo pagrindinis valgis. Nors šiandien duonos vaidmuo lietuvių namuose tapo praktiškesnis, ji išlieka neatsiejama mitybos dalimi.

Pasak „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento vadovės Ernestos Dapkienės, daugelis gyventojų duonos gaminių skyriaus parduotuvėse neaplenkia, o šalia tradicinių lietuviškų gaminių ieško ir naujovių. Per mėnesį Lietuvoje pirkėjai vidutiniškai įsigyja 1600-1800 tonų duonos.

„Duona lietuviams yra išskirtinės svarbos produktas, kurio vartojimo tradicijos yra giliai įsirėžusios mūsų tautinėje ir kultūrinėje savimonėje. Matyt, todėl duonos pardavimai išlieka stabilūs visus metus ir mažai tepriklauso nuo metų sezono. Visgi, pirkėjų Lietuvoje nepavadinsi konservatyviais. Rinkdamiesi duoną jie noriai išbando naujoves – skirtingų grūdų ir sėklų duoną, jos gaminius su daržovėmis ar vaisiais. Pastebime, kad šiandien gyventojai vis dažniau pirmenybę teikia pilno grūdo gaminiams, renkasi speltos miltų duoną, kepinius be glitimo, taip pat šviežią mūsų meistrų iškeptą duoną“, – sako E. Dapkienė.

Prekybos tinklo atstovė taip pat pastebi, kad šalies vartotojai išbando ir kitų tautų duonos kepimo bei valgymo tradicijas. Lietuvoje jau įprasta savo kasdienį ar šventinį racioną paįvairinti itališka čiabata, prancūziška bagete, Artimųjų Rytų pita ar lavašu.

Iš naujo atranda kepintą duoną

„Maximos“ Maisto gamybos departamento vadovė Brigita Baratinskaitė pastebi, kad duona svarbų vaidmenį vaidina ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio kultūrų. Tiesa, kiekvienoje jų duonos suvokimas gali gerokai skirtis.

„Pavyzdžiui, Lotynų Amerikoje duona laikomi iš kukurūzų kepami paplotėliai – tai Salvadoro kulinarinis paveldas pupusa ar meksikietiška tortilija. Etiopijoje ir kai kuriose kitose Afrikos valstybėse valgoma iš tefo grūdų kepama duona injera. Injeros paplotėliai šiose šalyse atstoja ir stalo įrankius – atsiplėšus gabalėlį tokios duonos patogu semti skystą ar birų maistą. Tuo metu Irane tradicinė kvietinių miltų sangak duona kepama ant įkaitintų akmenų, todėl jos skiriamuoju bruožu yra ant paplotėlių susidarančios pūslelės“, – teigia B. Baratinskaitė.

Pasak jos, lietuviai taip pat jau pamėgo daugiausiai Vakaruose paplitusį įprotį duoną skrudinti. Tai lėmė didelį šviesios sumuštiniams ir skrudinimui skirtos duonos populiarumą. Tokia duona įsitaisiusi pačioje perkamiausių duonos gaminių sąrašo viršūnėje.

„Įdomu tai, kad savotišką sugrįžimą išgyvena kepinta, kaip užkandis valgoma, duona. Šiemet, sausį, tokios duonos parduota net penktadaliu daugiau nei tuo pat metu pernai. O štai populiariausios keptos duonos su sūriu ir majonezu nupirkta net 53 proc. daugiau“, – sako B. Baratinskaitė.

Beje, duonos kepinimas, nors labiausiai išpopuliarėjo sovietmečiu, nėra išskirtinai modernus reiškinys. Lietuviai tai darė jau prieš keletą šimtmečių. Yra žinoma, kad XVII a. kepintos duonos skrebučius kaip užkandį lietuviai dėdavo į alų, o vėlesniais amžiais naudodavo kai kurių sriubų receptuose.

 

Džiūti pradėjusią duoną galima išgelbėti, pelijančios – nebe

B. Baratinskaitė pažymi, kad duonos kepinimas ir skrudinimas gali būti vienas iš būdų panaudoti senti pradėjusią ar pastovėjusią duoną. Tai leidžia išvengti maisto – dargi lietuviams tradiciškai tokio svarbaus – švaistymo.

„Padžiūvusios duonos tikrai nereikėtų skubėti išmesti. Ją galima panaudoti skrudinimui, kepimui keptuvėje ar orkaitėje. Prieš tai duoną patartina apšlakstyti geresnės kokybės aliejumi. Susmulkinti kubeliais ir orkaitėje apkepti duonos ar batono gabaliukai gali tapti puikiais skrebučiais salotoms ar trintoms sriuboms. Tuo metu iš gerokai padžiūvusios duonos galima pasigaminti naminių džiūvėsėlių kepamai mėsai ar daržovėms apibarstyti. Tam padžiūvusią duoną ar batoną tereikia susmulkinti trintuvu ir laikyti sausoje vietoje“, – pataria B. Baratinskaitė.

Tiesa, kulinarijos žinovė akcentuoja, kad jokiu būdu nereikėtų valgyti ar mėginti išsaugoti pelyti pradėjusios duonos. Net jei pelėsis apima tik nedidelį duonos paviršiaus plotą, jo išskiriamos kenksmingos medžiagos gali būti užteršusios visą gaminį. Todėl duoną ir jos gaminius reikėtų laikyti sausoje vietoje ir stengtis suvalgyti iki vartojimo termino pabaigos. Pelyti pradėjusią duoną belieka išmesti…

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orai: bus šilta, lis, galima kruša

  Liepos 17 d., ketvirtadienį, naktį vietomis, dieną daugelyje rajonų numatomas trumpas lietus, dieną kai kur smarkus. Naktį vietomis susidarys rūkas. Dieną didesnėje šalies dalyje griaudės perkūnija. Vėjas naktį vakarų, šiaurės vakarų, 3-8 m/s, dieną daugiausia šiaurės, 5-10 m/s. Temperatūra naktį bus 12-17, dieną – 20-25 laipsniai šilumos. Liepos 18 d., penktadienį, naktį vietomis, dieną daugelyje rajonų numatomas trumpas lietus, dieną kai kur smarkus. Naktį vietomis susidarys rūkas. Dieną didesnėje šalies dalyje griaudės perkūnija. Vėjas daugiausia šiaurės, naktį 3-8 m/s,

Policija sulaikė kontrabandą gabenusį šilutiškį

Apie kriminalinius įvykius praneša Tauragės apskrities VPK. Liepos 11 d. buvo gauta informacija, kad šilutiškis, gim. 1987 m., automobiliu „Opel Astra“ gabena kontrabandines cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nedelsdami policijos pareigūnai pradėjo automobilio paiešką. Apie 13.30 val. automobilis buvo rastas paliktas pamiškėje, Tauragės r., o vairuotojas pasišalinęs. Neilgai trukus vyras buvo sulaikytas netoli įvykio vietos. Automobilyje rasta ir paimta 6 000 pakelių cigarečių ,,NZ Gold“ su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Visų paimtų cigarečių pakelių vertė viršija 28 tūkst.

Moderni gamyba ir verslas šiandien: kaip DI keičia žaidimo taisykles?

Šiandien turbūt jau nėra žmogaus, kuris nebūtų girdėjęs apie dirbtinį intelektą (DI), o greičiausiai jau bus jį ir išbandęs. Gal iš smalsumo, o gal norint pasilengvinti darbines užduotis. Kam dar gali būti naudojamas DI? Ar jis gali pakeisti žmogų pramoninėje gamyboje ar versle? Kokias užduotis jam galima patikėti? Dirbtinis intelektas (DI) gamyboje ir versle pradėtas naudoti dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje, kai atsirado pirmosios eksperimentinės sistemos, imituojančios žmogaus sprendimų priėmimą. Vis dėlto tikrasis proveržis įvyko gerokai vėliau – po 2010

Medikų atlyginimai per 9 metus padidėjo trigubai 

gydytojų atlyginimai

Viešosiose gydymo įstaigose dirbančio medicinos personalo vidutinis darbo užmokestis (VDU) nuo 2016 m. iki 2025 m. I ketvirčio padidėjo tris kartus. Tai rodo statistikos duomenys. Štai gydytojų mėnesio vidutinė alga 2025 m. I ketvirtį sudarė 5345 eurus (prieš mokesčius). Tai daugiau nei tris kartus viršija 2016 m. lygį (1721 euras). O slaugytojai šių metų pradžioje vidutiniškai gavo 2 621 eurą. Tai – taip pat tris kartus daugiau nei 2016 m. (884 eurai).  Daugiau uždirba ir slaugytojai „Ypatingą dėmesį skiriame slaugytojų

Taip pat skaitykite