Vasario 16-oji Enzio Jagomasto mokykloje, Lumpėnuose

Pagėgių savivaldybės Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos Lumpėnų Enzio Jagomasto pagrindinio ugdymo skyriuje Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga vasario 9–12 d. vyko įvairių akcijų ir renginių. Moksleiviai ir mokytojai nuoširdžiai stengėsi palaikyti Prezidentės Dalios Grybauskaitės skelbtą akciją „Vasario 16-ąją švęsk išradingai“.

Prieš Vasario 16-ąją mokyklos erdvės buvo pauoštos valstybinės vėliavos spalvų deriniais. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas langų gražinimui, mat mokykla įsikūrusi prie kelio Šilutė–Kaunas. Norėta, jog visi pravažiuojantys žinotų, kad mažame kaimelyje, kuriame gimė ir mokėsi įžymus spaustuvininkas, Tilžės akto signataras Enzys Jagomastas, Lietuva buvo, yra ir bus mylima.
Vasario 11 dieną neformalaus ugdymo būrelis „Jagomastas ir Lumpėnai“ išleido stendą apie Nepriklausomybės akto signatarus, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. O 10 klasės mokiniai paruošė „Microsoft Paint“ programa anglų kalba plakatus apie meilę Lietuvai.
Vasario 12 d. renginyje 2 ir 4 klasių mokiniai pristatė mokyklos bendruomenei filmuotą pamoką-diskusiją su Lumpėnų seniūnijos seniūne Danguole Mikeliene apie Vasario 16-ąją ir jos svarbą Lietuvai. 1 ir 3 klasės mokiniai ragino prisijungti prie Lietuvos Respublikos Prezidentės paskelbtos akcijos „Lietuvai ir man“. Renginio metu mokiniai pakvietė tėvelius, mokytojus ir savo draugus kartu pinti trispalves apyrankes. Jomis pasipuošė patys ir dovanojo draugams. Mokyklos vedėja R. Rakauskienė paragino jas pinti toliau, nes jos bus siunčiamos į Nacionalinę dailės galeriją ir papuoš Gediminaičių stulpus.
Visos klasės dalyvavo šokių konkurse, skirtame Lietuvos gimtadieniui. Šokiai buvo nuotaikingi, linksmi ir išradingi. Na, o kokia šventė be palinkėjimų? Linkėta Lietuvai gyvuoti ilgai ir laimingai.
Jautėme, kad esame vieningi, mylintys savo šalį ir pritarėme Mažosios Lietuvos šviesuolio Vydūno mintims: „Žmogus tėvynėje tiek gyvs yra, kiek ji jame, jo širdyje gyva!“.
Rolanda Rakauskienė,
Asta Dapšienė

Hits: 40

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Šilutės pirmajai gimnazijai sukako 103 metai

Ypatingas balandis Šilutės pirmajai gimnazijai: balandžio 16 d. vadinama šios mokyklos gimtadieniu. Tokia žinia gimnazijos interneto svetainėje pasidalino istorijos mokytoja Laima Toliušienė. 1918 m. balandžio 16 d. Princo Joachimo gatvėje (dabar – Lietuvininkų g. 20) savo veiklą pradėjo Šilokarčemos realinė gimnazija – licėjus. Mokytoja Laima Toliušienė rašo: „Turtingą istoriją turime: susikūrę Vokietijos imperijos laikais, suklestėjome Lietuvos Respublikos laikotarpiu, išgyvenome nacių, sovietų diktatūras, gimnazijos statusą susigrąžinome nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandien mokomės gražiame gimnazijos pastate, pastatytame tarpukario Lietuvos Respublikos laikais (1930 m.).“ Jeigu

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Taip pat skaitykite