Vasarinių padangų keitimas jau čia pat – tačiau ar tikrai verta skubėti?

Kasmet, artėjant balandžio mėnesiui, vairuotojai jau planuoja keisti padangas į vasarines. Visgi, ekspertai pataria neskubėti ir žiūrėti ne į kalendorių, o į orų prognozes ir situaciją keliuose. Šiemet fiksuota itin daug nuostolių, kai dėl duobių buvo apgadinti automobiliai, o vasarinės padangos yra dar lengviau pažeidžiamos, todėl jas pakeitus nuostolių skaičiai galimai dar augtų. Ir tai ne vienintelis argumentas, ką svarbu šį pavasarį žinoti vairuotojams.

Vasarinės padangos – dar mažiau atsparumo duobėms

Baigiantis kovo mėnesiui, vairuotojai ima rūpintis padangų keitimu. Dygliuotos padangos turi būti pakeistos iki balandžio 10 d. Žiemines padangas rekomenduojama keisti į vasarines nuo balandžio 1 d.

„Vis dėlto, keisti žiemines padangas vasarinėmis nuo balandžio 1 dar tikrai nėra būtina. Mes savo klientams siūlome kiek palaukti ir neskubėti, ypač šiemet. Visų pirma, kelių būklė šiuo metu išties sudėtinga ir tai matome iš nuostolių skaičių, kurie fiksuoti dėl duobių keliuose. Šiemet jau išmokėjome daugiau nei 240 tūkst. eurų nuostoliams dėl duobių keliuose padengti. Maksimali išmoka šiemet viršijo net 11 tūkst. eurų sumą.

Dažnai vairuotojai keičia ne tik padangas, bet ir turi žieminius bei vasarinius ratlankius, todėl vasarinės padangos yra dar mažiau atsparios duobėms keliuose. Tam daugiausiai įtakos turi tai, kad vasarinių padangų ratlankiai yra didesnio diametro, mažesnis padangų aukštis, mažiau gumos, lyginant su žieminėmis padangomis, todėl vasarinės padangos mažiau sugeria smūgį, jei vairuotojas įvažiuoja į duobę“, – situaciją komentuoja Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ Transporto žalų skyriaus vadovas.

Anot draudimo eksperto, paskutinius kelis mėnesius oro temperatūros šuoliai buvo tokie, kad kiekvienas mažiausias asfalto įtrūkimas matyt tapo duobe.

„Šalyje turėjome nemažai kritulių, ledo, temperatūrų pokyčių, o kai viskas pradeda tirpti – bėga ant kelio dangos. Tuomet naktį pašaldavo, visi asfalto įtrūkimai ir nedidelės duobelės dar labiau ardėsi dėl besiplečiančio ledo. Duobių buvo nemažai ir pernai, taip pat šių metų pradžioje, tačiau prasidėjus dideliems temperatūrų pokyčiams – situacija pavasarį tapo dar blogesnė.

Jei dabar žmonės pasikeis padangas į vasarines– nuostolių skaičiai gali dar augti, nes jos yra plonesnės ir brangesnės, greičiau pažeidžiamos įvažiavus į duobę, nei kad žieminės, todėl vertėtų palaukti“, – sako Giedrius Petrikas.

Kodėl svarbi kokybė ir kada padangas keisti geriau

Kaip teigia ekspertas, žmonės daug dėmesio skiria žieminėms padangoms, tačiau ir kokybiškos vasarinės yra itin svarbu, todėl prieš važiuojant į servisą būtina įvertinti, į ką jos bus keičiamos.

„Sena padangos guma jau gali neturėti tokio gero sukibimo su asfaltu, kaip kad nauja ir kokybiška. Su senomis vasarinėmis padangomis ilgėja ir stabdymo kelias. Taip pat pavasarį būna daug balų, užsilikusio nuo žiemos žvyro, keliai dar būna smėlėti, todėl vasarinių padangų kokybė yra itin svarbi, norint išvengti eismo įvykių“, – apie kokybiškų padangų svarbą komentuoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Giedrius Petrikas sako, kad per anksti pasikeisti iš žieminių į vasarines padangas gali būti rizikinga dar ir dėl to, kad balandžio mėnesį, ypač pirmoje jo pusėje, naktį dar sulaukiame šalčių, ryte kelias būna pašalęs, taigi auga avarijų tikimybė.

„Orientuotis galime pagal kelių būklę ir oro temperatūrą – jei ši ankstų rytą jau siekia 7 laipsnius šilumos, vadinasi tikrai galima keisti padangas. Pavasaris kelininkams būna laikotarpis, keliantis išties daug iššūkių. Todėl kai taip stipriai nebesvyruoja oro temperatūra – daugiau tikimybės, kad kelių būklė jau yra tvarkingesnė ir nebereikės jaudintis dėl sugadintų vasarinių padangų bei kitų automobilio detalių“, – sako G. Petrikas.

„Lietuvos draudimo“ informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Jei pavyksta skaitytoją įtraukti į išgalvotą pasaulį…

Tikriausiai būtų sunku rasti žmogų, kuris per savo gyvenimą nebūtų perskaitęs bent vienos knygos. Su kiekvienu perskaitytu kūriniu žmogus įgauna išminties ir patirties, o širdis prisipildo gerumo…  Ir gana dažnai norima pasinerti į daugiau to paties rašytojo knygų, norima pakalbėti gyvai su autoriumi, išgirsti jo minčių. Deja, rašytojai po kaimiškąsias vietoves keliauja retokai… Stoniškiuose – rašytoja Irena Buivydaitė-Kupčinskienė Bet Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos Stoniškių filialui labai pasisekė: jau iš anksto žinota, kad į Vydūno viešąją biblioteką balandžio mėnesį atvyks

Ar mes esame pilietiški? Einame į priekį, bet pusiaukelės dar nepasiekėme

Gegužės 14-ąją – Pilietinio pasipriešinimo dieną – bus pirmąkart nacionaliniu mastu organizuojamas Pilietiškumo egzaminas. Jo metu tiek Lietuvoje, tiek užsienyje gyvenantys piliečiai bus kviečiami prisijungti ir išbandyti savo žinias pilietiškumo, visuotinės gynybos klausimais. Egzaminui artėjant – pokalbis egzamino – pilietiškumo – tema su VU TSPMI profesore Aine Ramonaite. Mokslininkė teigia – per pastaruosius 20 metų Lietuvos visuomenė pilietiškumo prasme nuėjo ilgą kelią, tačiau pusiaukelės vis dar nepasiekė. Daugelį metų tyrinėjate pilietinę visuomenę, pilietinę galią. Kaip apibūdintumėte, koks yra tas „pilietiškas

Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos

Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų įstatymo pataisas. Ši nuostata netaikoma senų, retų ir ypač vertingų knygų bei rankraščių fondui ir nacionaliniam publikuotų dokumentų archyviniam fondui. Šiuo metu rengiama ir kultūros ministro įsakymu bus patvirtinta pripažintų nereikalingomis arba netinkamomis naudoti bibliotekų fondo nurašytų knygų neatlygintino perdavimo fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn tvarka, kurioje numatoma detaliai reglamentuoti perdavimo procesą, perdavimo būdus ir taikomus

Policijos pareigūnai fiksuoja chuliganiškus vairavimus

Chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas, už kurį transporto priemonės vairuotojui gresia ne tik piniginė bauda, bet ir teisių atėmimas. Vienas iš dažniausiai daromų vairuotojų pažeidimų yra, kai išvažiuojama į priešpriešinę eismo juostą ir nesilaikoma Kelių eismo taisyklių nustatytos lenkimo tvarkos. Nuo balandžio 22 d. iki balandžio 24 d. policijos pareigūnai užfiksavo 16 chuliganiško vairavimo atvejų (Šilutėje – 7, Tauragėje – 8 ir Pagėgiuose – 1). Pažeidėjams surašyti protokolai. Primename, kad nuo balandžio 26d. iki 28 d. bus vykdoma

Taip pat skaitykite