Vasarą Pagėgių savivaldybės gyventojams nuobodžiauti neteks

Artėjanti vasara atneš ne tik geresnius orus, bet ir paskelbs vasaros lauko renginių sezono pradžią. Pasak Pagėgių kultūros centro direktorės Svetlanos Jašinkienės, šis reiškinys jau jaučiamas – į rengiamus kino filmų seansus besusirenka vis mažiau žmonių.

Šventės dubliuojasi
„Žmonės nori į lauką, nes yra pripratę prie gausybės renginių ir švenčių, organizuojamų mūsų savivaldybėje. Jau įvyko pasitarimas su seniūnais dėl šio sezono renginių plano. Derybų metu tarėmės, kad kai kurių renginių būtų galima ir neorganizuoti, nes savaitgaliais šventės skirtingose gyvenvietėse vyksta vienu metu. Sėkmingai susitarti nepavyko, nes visi nori turėti savo šventes“, – pasakojo S. Jašinskienė.
Įprasta, kad po vieną didelę šventę kiekvieną vasarą organizuoja visos penkios Pagėgių savivaldybės seniūnijos (Stoniškiai, Natkiškiai, Lumpėnai, Vilkyškiai ir Pagėgiai). Lėšų šioms šventėms skiria Savivaldybė. Vis aktyvesnės tampa gyvenviečių ir kaimų bendruomenės, kurios taip pat nori organizuoti tokius renginius. Aktyvūs gyventojai, net ir negaudami finansavimo, suranda rėmėjų, prisideda patys ir suorganizuoja bendruomenių šventes. Tikėtina, kad tokia situacija bus ir šiemtet.
Žinoma, išliks ir tradicinės šventės, kurios rengiamos dešimtis metų iš eilės. Senos tradicijos kasmet Natkiškiuose rengiamos Oninių šventės, Joninių ant Rambyno kalno. Piktupėnų bendruomenė šiemet žada atsisakyti Tėvo dienos ir organizuos kameriškesnę šventę, o Kentriuose bendruomenė žada sueiti į vakaronę. Panemunės bendruomenė šiemet jokios šventės meplanuoja, mat kaimynai žada keliauti į Kroatiją.
Pagėgių kultūros centro darbuotojams rimtas uždavinys – organizuoti Joninių šventę ant Rambyno. Pastaruosius 3 metus šis renginys buvo finansuojamas iš VVG „Pagėgių kraštas“ projektams įgyvendinti skirtų lėšų. Pasak kultūros centro direktorės S. Jašinskienės, bus atidžiai dėliojama renginio samata ir renginio kokybė neturėtų nukentėti. Šiemet šventėje pasirodys dainininko Stano vadovaujamas aklųjų choras „Feniksas“, Kauno valstybinis choras, kiti.
Etnografinių regionų metai
Nemažai publikos pritraukdavo kasmet M. Jankaus muziejuje vykstantys megėjų teatro pasirodymai. Deja, šiemet jų nebebus galima organizuoti senojoje daržinėje, kuri yra avarinės būklės. Muziejaus teritorijoje yra nemažai erdvių, kurias bus galima pritaikyti šiam renginiui.
Pagėgių kultūros centras jau turi pasirašęs sutartį su dainuojamosios poezijos atlikėju Andriumi Kaniava. Buvo diskusija, ar reikalingi Joninių nakties renginiai. Pasak S. Jašinskienės, šis renginys pritraukia nemažai atvykėlių. Ji pati sakė šventėje sutikusi iš užsienio šalių sugrįžusio jaunuolių, kuriems labai patiko Rasų naktis. Kaip ir kasmet, Joninių šventėje vyks tradicinės apeigos. Kasmet tradiciškai raganų eitynių dalyviai iš Joninių šventės persikelia į M. Jankaus muziejų.
„Joninės ant Rambyno kalno yra prilyginamos bendruomenių sueituvėms, todėl su seniūnais buvo aptarta galimybė šventėje sulaukti kuo daugiau atstovų iš įvairių gyvenviečių. Jau antri metai seniūnijų neprašoma statyti savo kiemelių ir akcentuojama, kad jie atvykę galėtų pasidžiaugti pačiu renginiu, o ne dirbti. Visoje Pagėgių savivaldybėje veikia per 50 nervyriausybinių organizacijų, kurių nariai taip pat laukiami tokiose šventėse“, – pasakojo S. Jašinskienė.
Ko gero, didžiausias Pagėgių savivaldybės renginys – Krašto šventė. Jau penkti metai kai šio renginio metu skelbiama šventės tema, kuri taikoma pagal metų pavadinimus. Šiemet Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. paskelbė Etnografinių regionų metais, todėl Krašto šventėje 5 Pagėgių savivaldybės seniūnijos atstovaus 5 Lietuvos regionams. Etnografinius regionus seniūnai pasiskirstė traukdami burtus. Jie į pagalbą turės pasitelkti aktyvias bendruomenes ir pagal temą pasiruošti šventei.
Šiemet krašto šventėje daug dėmesio bus skiriama čia gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms. Taip norima pagerbti žmones, savo darbais ir poelgiais garsinančius Pagėgių kraštą. Krašto šventėje bus pastatytas didelis Lietuvos žemėlapis iš gėlynų. Norintieji ten galės įsmeigti ženkliuką ir pažymėti iš kokio krašto yra kilę. Į krašto šventę atvyksta dalyvių iš įvairiausių Lietuvos kampelių, tad bus galima sužinoti daugiau apie renginio svečius.

Kultūros centrui pianiną padovanojo Švedijos humanitarinės pagalbos organizacija „Pagalba Lietuvai – tikėjimas, viltis, meilė“.

Padovanojo pianiną
Nemažo dėmesio turėtų sulaukti ir rugsėjį vyksiantis folkloro kolektyvų festivalis. Būtent šio mėnesio pabaigoje minima ir senas tradicijas turinti Alaus diena – Mažojoje Lietuvoje anksčiau vadinta Alutinio diena. Kultūros centro darbuotojai turi minčių šias šventes sujungti ir pamėginti suorganizuoti kažka panašaus į Vokietijoje populiarius alaus festivalius.
Įdomi istorija nutiko Pagėgių kultūros centre Liudo Mikalausko operetės išvakarėse. Šiam renginiui žūtbūt buvo reikalingas pianinas. Likus vos dienai iki koncerto, kultūros centro darbuotojai kreipėsi į Švedijos humanitarinės pagalbos organizacijos „Pagalba Lietuvai – tikėjimas, viltis, meilė“ atstovą Lietuvoje Tadą Girčių. Jis sutiko padovanoti instrumentą ir pasikvietė išsirinkti tinkamą.
Pagėgių kultūros centro darbuotojai nuvyko į Natkiškius, kur apžiūrėjo pianinus ir vieną išsirinko. Beliko sugalvoti, kaip šį nemažą instrumentą pargabenti į kultūros centrą. Pagelbėjo ūkininkas Algimantas Steponavičius, mat jo dukra Iveta groja tokiu instrumentu ir už savaitės dalyvavo kultūros centre vykusiame koncerte „Lyderis 2015“.
Dovanotą instrumentą iki operetės pradžios suderino iš Klaipėdos atvykęs specialistas.

Simonas SKUTULAS

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasak entnologo L. Klimkos, iki Šeštinių dera viską pasėti

Paskutinį pavasario mėnesį paprastai švenčiame ir dvi kilnojamąsias katalikų bažnyčios šventes – Šeštines ir Sekmines. Šeštinės – Kristaus dangun įžengimo šventė, kilnojama pagal Velykų laiką tarp gegužės 4 ir birželio 2 d., būna šeštosios savaitės po Velykų ketvirtadienį. Tai privaloma šventė tikintiesiems. Kryžiaus dienos Pirmosios trys tos savaitės dienos pažymimos kaip taikos, sveikatos ir derliaus maldavimų dienos. Šios dienos dar buvo vadintos Kryžiaus dienomis. Kadaise Lietuvos kaimuose visas tas dienas žmonių būriai giedodami litanijas eidavo melstis prie kaimo kryžių. Jie

Vyriausybė pritarė, kad medžiotojams būtų privaloma drausti civilinę atsakomybę

Vyriausybė pritarė Seimo siūlymui įvesti privalomą civilinį draudimą kiekvienam medžiotojui. Tačiau siūlo nustatyti vėlesnę šios prievolės įsigaliojimo datą ir numatyti instituciją, kuri vykdys priežiūros funkciją. „Medžiotojai turi apsidrausti, nes tai apsaugos juos pačius nuo įvairių sudėtingų situacijų, kuriose jie gali atsidurti įvykus nelaimei medžioklės metu. Todėl šis sprendimas yra tikrai prasmingas“, – komentavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Medžioklės įstatyme įtvirtinus pareigą medžiotojams draustis civilinės atsakomybės draudimu bus garantuojamas žalos atlyginimas tretiesiems asmenims, jei jiems, jų sveikatai ar turtui būtų padaryta

Meldinių nendrinukių sutiktuvės Šyšos polderyje

Po kelių metų pertraukos, birželio 1 d. Šyšos polderyje vyks meldinių nendrinukių sutiktuvės. Šį paukštį saugantys ūkininkai ir gamtos mylėtojai kviečiami 12 val. prie Šyšos polderio 2-osios siurblinės, kur, ragaujant skanias vaišes ir klausantis supančios gamtos garsų, vyks neformalus bendravimas su gamtininkais, bus aptariamos šios rūšies apsaugos naujovės, diskutuojama apie ūkininkams iškylančias problemas. Vakare (nuo 19 val.) susirinkusieji bus kviečiami pasitikti saulėlydį klausantis meldinių nendrinukių Šyšos polderio pievose. Išvykimas 19 val. nuo Šyšos polderio 2-osios (naujosios) siurblinės. „Nekantraujame po visų

Pasak VMI, šilutiškiai už 2021 metus dar nesumokėjo beveik 186,8 tūkst. eurų GPM

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Klaipėdos AVMI) informuoja, kad beveik 900 Šilutės r. savivaldybės gyventojų gegužės–birželio mėnesiais sulauks pranešimų apie deklaruotą ir laiku nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) už 2021 m., kurį reikėjo sumokėti iki gegužės 2 d. Šilutiškiai už praėjusius metus bendrai skolingi 186,8 tūkst. eurų GPM. VMI gyventojus apie turimas skolas informuoja savo iniciatyva per Mano VMI, o nesinaudojančius e.paslaugomis – paštu. „Didžioji dalis mokesčių mokėtojų mokesčius deklaruoja ir sumoka laiku, dėkojame jiems. Visgi kasmet turime ir vėluojančių.

Taip pat skaitykite