Vasarą Pagėgių savivaldybės gyventojams nuobodžiauti neteks

Artėjanti vasara atneš ne tik geresnius orus, bet ir paskelbs vasaros lauko renginių sezono pradžią. Pasak Pagėgių kultūros centro direktorės Svetlanos Jašinkienės, šis reiškinys jau jaučiamas – į rengiamus kino filmų seansus besusirenka vis mažiau žmonių.

Šventės dubliuojasi
„Žmonės nori į lauką, nes yra pripratę prie gausybės renginių ir švenčių, organizuojamų mūsų savivaldybėje. Jau įvyko pasitarimas su seniūnais dėl šio sezono renginių plano. Derybų metu tarėmės, kad kai kurių renginių būtų galima ir neorganizuoti, nes savaitgaliais šventės skirtingose gyvenvietėse vyksta vienu metu. Sėkmingai susitarti nepavyko, nes visi nori turėti savo šventes“, – pasakojo S. Jašinskienė.
Įprasta, kad po vieną didelę šventę kiekvieną vasarą organizuoja visos penkios Pagėgių savivaldybės seniūnijos (Stoniškiai, Natkiškiai, Lumpėnai, Vilkyškiai ir Pagėgiai). Lėšų šioms šventėms skiria Savivaldybė. Vis aktyvesnės tampa gyvenviečių ir kaimų bendruomenės, kurios taip pat nori organizuoti tokius renginius. Aktyvūs gyventojai, net ir negaudami finansavimo, suranda rėmėjų, prisideda patys ir suorganizuoja bendruomenių šventes. Tikėtina, kad tokia situacija bus ir šiemtet.
Žinoma, išliks ir tradicinės šventės, kurios rengiamos dešimtis metų iš eilės. Senos tradicijos kasmet Natkiškiuose rengiamos Oninių šventės, Joninių ant Rambyno kalno. Piktupėnų bendruomenė šiemet žada atsisakyti Tėvo dienos ir organizuos kameriškesnę šventę, o Kentriuose bendruomenė žada sueiti į vakaronę. Panemunės bendruomenė šiemet jokios šventės meplanuoja, mat kaimynai žada keliauti į Kroatiją.
Pagėgių kultūros centro darbuotojams rimtas uždavinys – organizuoti Joninių šventę ant Rambyno. Pastaruosius 3 metus šis renginys buvo finansuojamas iš VVG „Pagėgių kraštas“ projektams įgyvendinti skirtų lėšų. Pasak kultūros centro direktorės S. Jašinskienės, bus atidžiai dėliojama renginio samata ir renginio kokybė neturėtų nukentėti. Šiemet šventėje pasirodys dainininko Stano vadovaujamas aklųjų choras „Feniksas“, Kauno valstybinis choras, kiti.
Etnografinių regionų metai
Nemažai publikos pritraukdavo kasmet M. Jankaus muziejuje vykstantys megėjų teatro pasirodymai. Deja, šiemet jų nebebus galima organizuoti senojoje daržinėje, kuri yra avarinės būklės. Muziejaus teritorijoje yra nemažai erdvių, kurias bus galima pritaikyti šiam renginiui.
Pagėgių kultūros centras jau turi pasirašęs sutartį su dainuojamosios poezijos atlikėju Andriumi Kaniava. Buvo diskusija, ar reikalingi Joninių nakties renginiai. Pasak S. Jašinskienės, šis renginys pritraukia nemažai atvykėlių. Ji pati sakė šventėje sutikusi iš užsienio šalių sugrįžusio jaunuolių, kuriems labai patiko Rasų naktis. Kaip ir kasmet, Joninių šventėje vyks tradicinės apeigos. Kasmet tradiciškai raganų eitynių dalyviai iš Joninių šventės persikelia į M. Jankaus muziejų.
„Joninės ant Rambyno kalno yra prilyginamos bendruomenių sueituvėms, todėl su seniūnais buvo aptarta galimybė šventėje sulaukti kuo daugiau atstovų iš įvairių gyvenviečių. Jau antri metai seniūnijų neprašoma statyti savo kiemelių ir akcentuojama, kad jie atvykę galėtų pasidžiaugti pačiu renginiu, o ne dirbti. Visoje Pagėgių savivaldybėje veikia per 50 nervyriausybinių organizacijų, kurių nariai taip pat laukiami tokiose šventėse“, – pasakojo S. Jašinskienė.
Ko gero, didžiausias Pagėgių savivaldybės renginys – Krašto šventė. Jau penkti metai kai šio renginio metu skelbiama šventės tema, kuri taikoma pagal metų pavadinimus. Šiemet Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. paskelbė Etnografinių regionų metais, todėl Krašto šventėje 5 Pagėgių savivaldybės seniūnijos atstovaus 5 Lietuvos regionams. Etnografinius regionus seniūnai pasiskirstė traukdami burtus. Jie į pagalbą turės pasitelkti aktyvias bendruomenes ir pagal temą pasiruošti šventei.
Šiemet krašto šventėje daug dėmesio bus skiriama čia gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms. Taip norima pagerbti žmones, savo darbais ir poelgiais garsinančius Pagėgių kraštą. Krašto šventėje bus pastatytas didelis Lietuvos žemėlapis iš gėlynų. Norintieji ten galės įsmeigti ženkliuką ir pažymėti iš kokio krašto yra kilę. Į krašto šventę atvyksta dalyvių iš įvairiausių Lietuvos kampelių, tad bus galima sužinoti daugiau apie renginio svečius.

Kultūros centrui pianiną padovanojo Švedijos humanitarinės pagalbos organizacija „Pagalba Lietuvai – tikėjimas, viltis, meilė“.

Padovanojo pianiną
Nemažo dėmesio turėtų sulaukti ir rugsėjį vyksiantis folkloro kolektyvų festivalis. Būtent šio mėnesio pabaigoje minima ir senas tradicijas turinti Alaus diena – Mažojoje Lietuvoje anksčiau vadinta Alutinio diena. Kultūros centro darbuotojai turi minčių šias šventes sujungti ir pamėginti suorganizuoti kažka panašaus į Vokietijoje populiarius alaus festivalius.
Įdomi istorija nutiko Pagėgių kultūros centre Liudo Mikalausko operetės išvakarėse. Šiam renginiui žūtbūt buvo reikalingas pianinas. Likus vos dienai iki koncerto, kultūros centro darbuotojai kreipėsi į Švedijos humanitarinės pagalbos organizacijos „Pagalba Lietuvai – tikėjimas, viltis, meilė“ atstovą Lietuvoje Tadą Girčių. Jis sutiko padovanoti instrumentą ir pasikvietė išsirinkti tinkamą.
Pagėgių kultūros centro darbuotojai nuvyko į Natkiškius, kur apžiūrėjo pianinus ir vieną išsirinko. Beliko sugalvoti, kaip šį nemažą instrumentą pargabenti į kultūros centrą. Pagelbėjo ūkininkas Algimantas Steponavičius, mat jo dukra Iveta groja tokiu instrumentu ir už savaitės dalyvavo kultūros centre vykusiame koncerte „Lyderis 2015“.
Dovanotą instrumentą iki operetės pradžios suderino iš Klaipėdos atvykęs specialistas.

Simonas SKUTULAS

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pasieniečiai įsigijo naują patrulinį laivą ir tris katerius

Klaipėdoje pristatomi naujas patrulinis pasieniečių laivas „Gintaras Žagunis“ ir trys kateriai. Patrulinį laivą „Gintaras Žagunis“ pastatė Estijos bendrovė „Baltic Workboats Shipyard“. Jis kainavo beveik 3,9 mln. eurų. ES lėšomis finansuota 90 proc. šios sumos, kita dalis – Lietuvos biudžeto. Puoselėjant istorinę atmintį ir VSAT tradicijas, laivui suteiktas pirmo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnybos metu 1991 m. žuvusio Lietuvos pasieniečio Gintaro Žagunio vardas. Pakrančių patrulinio laivo „Gintaras Žagunis“ paskirtis – valstybės sienos apsauga teritorinėje jūroje bei Kuršių mariose. Taip pat jis galės

Orai: savaitgalį bus kritulių

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad artėjantį savaitgalį šalčių nebus, tačiau kai kur kris gausūs krituliai. Lapkričio 25 d., penktadienį, įdienojus temperatūra sieks nuo 2 laipsnių šalčio iki 1 laipsnio šilumos. Lapkričio 26 d., šeštadienį, naktį bus niūrūs ir darganoti orai. Vietomis, daugiausia šiaurinėje šalies pusėje, numatomi krituliai, daugiausia sniegas. Kai kur plikledis vis dar laikysis, o kai kur formuosis naujas.  Pietiniuose rajonuose galimas rūkas. Dvelks vos juntamas nepastovios krypties vėjas. Žemiausia temperatūra šią naktį sieks nuo 4 laipsnių šalčio iki 1

Iš pašto ženklų sukurtas Jono Basanavičiaus portretas perduotas Signatarų namams

Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų lankytojai nuo šiol galės grožėtis ir didžiausia šalyje mozaika iš pašto ženklų, kurioje įamžintas daktaras Jonas Basanavičius. Menininkės Jolitos Vaitkutės sukurtą kūrinį signataro gimtadienio išvakarėse, lapkričio 22 d., perdavė Lietuvos paštas. Būtent jo iniciatyva prieš penkerius metus ir buvo nuspręsta tokiu būdu įamžinti J. Basanavičiaus atminimą ir paminėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Paveikslas keliavo po Lietuvą Originaliu būdu pagaminta, iš pašto ženklų sudėliota Jono Basanavičiaus mozaika per valstybės atkūrimo šimtmetį keliavo po visą Lietuvą ir

Aplinkosaugininkai Šilutės sendaikčių parduotuvėje rado vilko galvos iškamšą

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pažeidėjus dažnai išaiškina vykdydami reidus turguose ar kitose prekybos vietose. Šįkart Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai nustatė asmenį, neteisėtai pardavinėjusį vilko galvos iškamšą. Aplinkosaugininkai nuolat vykdo Prekybos laukiniais gyvūnais, jų dalimis arba gaminiais iš jų kontrolę. Išaiškintam asmeniui Šilutėje, sendaikčių parduotuvėje, už neteisėtai pardavinėjamą vilko galvos iškamšą gresia bauda nuo 30 iki 300 eurų. „Vis dar pasitaiko atvejų, kai asmenys prekiauja laukinių gyvūnų dalimis ar jų gaminiais neturėdami teisėtą įsigijimą patvirtinančio dokumento. Todėl įspėjame, kad

Taip pat skaitykite