Vandens lašelių magija

Įdomių ir netikėtų dalykų kartais galima aptikti visai šalia. Šiose neįprastose nuotraukose pavaizduoti ištyškantys lašai. Tai šia fotografija susidomėjusio švėkšniškio Vytauto Marcinkevičiaus darbai. „Pamaryje“ neretai galite pamatyti iš paukščio skrydžio, naudojant elektroninę skraidyklę, fotografuotų šio autoriaus nuotraukų.

Vytautas Marcinkevičius prie savo lašelių fotografijos įrangos.

Su Vytautu Marcinkevičiumi bendraujame gana dažnai, mat abu mėgstame fotografiją ir kartais šioje srityje paeksperimentuojame. Prieš kelis mėnesius Vytautas pranešė susidomėjęs skysčių lašelių fotografija. Internete apžiūrinėdamas austrų fotografo Danieliaus Nimerfolio (Daniel Nimmervoll) darbus jis sumanė pats padaryti ką nors panašaus. Vytautas paprašė padėti iš vokiečių kalbos išversti šio autoriaus vaizdo pamokėles, nes fotografuoti vandens lašelius nėra labai paprasta.
Paaiškėjo, kad sudėtingiausia sureguliuoti įrangą taip, kad fotoaparatas ir viena ar kelios blykstės suveiktų tam tikru laiku. Tam prireikė specialaus prietaiso, kurį vadina „StopShot“. Šis prietaisas atidaro sklendę ir paleidžia skysčio lašelį, o kai šis krenta, po kelių sekundės dalių nuotoliniu būdu įjungia fotografavimo įrangą. Kokios spalvos bus lašeliai, priklauso nuo paties skysčio, iš kurio jie susidaro, ir skysčio, į kurį jie krenta, spalvų.
Skysčiui nudažyti praverčia maistiniai dažai, nes juos panaudojus lengviausia išplauti indus. Be to spalvas galima keisti dedant įvairių spalvų filtrus ant viską apšviečiančių blyksčių. Kokie bus lašeliai, priklauso ir nuo skysčio klampumo, todėl dar naudojamas ir maistinis tirštiklis.
Kai buvo įsigyta būtiniausia įranga, iš Švėkšnos elektroniniu paštu atėjo pirmieji labiau pavykę V. Marcinkevičiaus darbai. Susitikus jis mielai pademonstravo savo įrangą, kuri iš vienos pusės gana paprasta, iš kitos – pakankamai kaprizinga.

Vandens lašelių magija.

Anot Vytauto, vienodų lašelių nuotraukų padaryti neįmanoma – visos jos būna skirtingos. Kas išeis, priklauso nuo skysčio kiekio induose, jų klampumo, aukščio, iš kurio jie krenta, temperatūros, apšvietimo, įrangos suveikimo laiko. Fotografuojant geriausiai tinka makro fotografijai pritaikytas objektyvas. Ryškumas nustatomas rankiniu būdu: į tą vietą, kur krenta lašeliai, pastatomas strypas, kad ir paprasčiausias medvaržtis, ir ryškumas fokusuojamas į tą daiktą. Po to belieka nuspausti „StopShot“ paleidimo mygtuką ir laukti rezultato. Per vieną seansą padaromi keli šimtai nuotraukų, kurias vėliau reikia atrinkti ir pakoreguoti kompiuteryje specialia programa. Rezultatai matomi nuotraukose.
Kadangi naudojame to paties gamintojo fototechniką ir beveik viskas tinka, išbandyti lašelių magiją turėjo progą ir šių eilučių autorius. Šis tas išėjo, bet tik todėl, kad įrangą iš anksto sureguliavo Vytautas. Reikia nemažai patirties nustatyti veikimą šimtųjų sekundės dalių tikslumu… Kuo daugiau šviesos ir vandens šaltinių – tuo daugiau pastangų tenka įdėti, tačiau ir vaizdiniai būna įspūdingesni. Šiuo metu V. Marcinkevičius planuoja patobulinti apšvietimą naudodamas daugiau vienu metu suveikiančių blyksčių.
Vandens lašelių fotografija – tai, kuo Vytautas labiausiai domisi šiuo metu. Nors apie jo veiklą gali papasakoti ir kiti darbai. Jau dvejus metus, artėjant naujametinėms šventėms, jis išleidžia kalendorių su savo paties nufotografuotais Švėkšnos vaizdais. Didelė dalis šių kalendorių išplinta Švėkšnos bendruomenėje, tampa naujametinėmis dovanomis, nuperkama kaip suvenyrai iš Švėkšnos.

Vytauto Marcinkevičiaus nuotr.

Pernai Vytautas Marcinkevičius pabandė gaminti magnetinius lipdukus, kuriuos mėgstame klijuoti ant šaldytuvo durelių. Jo sukurtuose lipdukuose – Švėkšnos ir Ventės rago vaizdai. Nors V. Marcinkevičius apie tai dar neskuba pasakoti, tikėtina, kad dienos šviesą išvys jo fotografijų knyga apie Švėkšną. Įrangą, kurios reikia tokiai knygai išleisti, jis taip pat pamažu kaupia.
Šią vasarą Vytautas tikisi sugrįžti prie vabzdžių makrofotografijos. Anksčiau jis yra padaręs ne vieną įspūdingą vabzdžio nuotrauką.
Vaidotas VILKAS

Šių eilučių autoriaus bandymas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Ilgą laiką „bėga“ nosis? Vaistininkė įvardija dažniausias mūsų klaidas gydantis slogą

Sloga – iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip paprastas peršalimo simptomas. Visgi jis gali greitai apsunkinti kasdienę mūsų rutiną. „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė pastebi, kad norintys kuo greičiau pasijusti geriau neretu atveju griebiasi neteisingo slogos gydymo. Vaistininkė apžvelgia, kokias klaidas dažniausiai darome savarankiškai gydydami slogą, bei pataria. Sloga – tai organizmo kova su virusu Sloga – vienas iš pirmųjų ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų – įvardija „Eurovaistinės“ farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji pasakoja, kad sloga gali pasireikšti jau pirmosiomis infekcijos

Piktžolių kontrolė ūkininkams kasmet tampa vis didesniu iššūkiu

Ruduo įsibėgėja. Po truputį dirbamos žemės laukuose skverbiasi paviršiun žaluma – dygsta žieminių javų pasėliai. Tai ir ženklas ūkininkams, kad laikas pradėti mąstyti, kaip šiuos pasėlius apsaugoti nuo vis didesnį atsparumą herbicidams įgyjančių piktžolių. Kaip tai padaryti? Bandydami  atsakyti į šį klausimą, „Linas Agro“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC) Labūnavos laukuose, platformoje „Grūdo kelias 2023”, įrengė įvairių herbicidų bandymų laukelius. Čia pagal „Linas Agro“ pateiktas rekomendacines schemas centro mokslininkai atliks piktžolių kontrolės efektyvumo bandymus žieminių rapsų

Orai: antroji savaitės pusė atneš šilumos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba praneša, kad spalio 3 d., pirmadienį, pragiedrulių atsiras tik vakariniame Lietuvos pakraštyje, čia ir lietaus nežadama. Rugsėjo mėnesį LHMT duomenimis rugsėjo mėnesio antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 11,4°C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 16,1–20,4°C, žemiausia nukrito iki 0,3–7,3°C, Nidoje 8,7°C. Šilčiausia buvo 11 d. Klaipėdoje – 20,4°C, vėsiausia – 11-os naktį Skuode, 0,3°C. Schemoje rugsėjo mėn. kritulių kiekis.   Spalio 4 d., antradienį, tik Rytų Lietuvoje vietomis lis smarkiai. Temperatūra žemės iki 4-9, pajūryje iki 10-12°C.

Šiemet Lietuvoje – beveik 15 tūkst. santuokų, Šilutės rajone – 241

2022 metais, kaip įprasta, jaunavedžiai gražiausiai savo gyvenimo šventei rinkosi vasaros savaitgalius – skelbia Registrų centras. Remiantis metrikacijos paslaugų informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, populiariausių santuokos sudarymo datų viršūnėje – rugpjūčio 20-oji. Tądien žiedus sumainė beveik 870 porų. Per 770 jaunavedžių savo šventei pasirinko rugpjūčio 6-ąją, dar beveik 750 – liepos 23 dieną. Įdomu, kad pernai dažniausiai pasirenkamų vestuvių datų trejetuke taip pat puikavosi rugpjūčio ir liepos savaitgaliai. 2021-ųjų rugpjūčio 21-ąją amžinos meilės įžadais apsikeitė beveik 540 porų, dar apie 400

Taip pat skaitykite