Vandens lašelių magija

Įdomių ir netikėtų dalykų kartais galima aptikti visai šalia. Šiose neįprastose nuotraukose pavaizduoti ištyškantys lašai. Tai šia fotografija susidomėjusio švėkšniškio Vytauto Marcinkevičiaus darbai. „Pamaryje“ neretai galite pamatyti iš paukščio skrydžio, naudojant elektroninę skraidyklę, fotografuotų šio autoriaus nuotraukų.

Vytautas Marcinkevičius prie savo lašelių fotografijos įrangos.

Su Vytautu Marcinkevičiumi bendraujame gana dažnai, mat abu mėgstame fotografiją ir kartais šioje srityje paeksperimentuojame. Prieš kelis mėnesius Vytautas pranešė susidomėjęs skysčių lašelių fotografija. Internete apžiūrinėdamas austrų fotografo Danieliaus Nimerfolio (Daniel Nimmervoll) darbus jis sumanė pats padaryti ką nors panašaus. Vytautas paprašė padėti iš vokiečių kalbos išversti šio autoriaus vaizdo pamokėles, nes fotografuoti vandens lašelius nėra labai paprasta.
Paaiškėjo, kad sudėtingiausia sureguliuoti įrangą taip, kad fotoaparatas ir viena ar kelios blykstės suveiktų tam tikru laiku. Tam prireikė specialaus prietaiso, kurį vadina „StopShot“. Šis prietaisas atidaro sklendę ir paleidžia skysčio lašelį, o kai šis krenta, po kelių sekundės dalių nuotoliniu būdu įjungia fotografavimo įrangą. Kokios spalvos bus lašeliai, priklauso nuo paties skysčio, iš kurio jie susidaro, ir skysčio, į kurį jie krenta, spalvų.
Skysčiui nudažyti praverčia maistiniai dažai, nes juos panaudojus lengviausia išplauti indus. Be to spalvas galima keisti dedant įvairių spalvų filtrus ant viską apšviečiančių blyksčių. Kokie bus lašeliai, priklauso ir nuo skysčio klampumo, todėl dar naudojamas ir maistinis tirštiklis.
Kai buvo įsigyta būtiniausia įranga, iš Švėkšnos elektroniniu paštu atėjo pirmieji labiau pavykę V. Marcinkevičiaus darbai. Susitikus jis mielai pademonstravo savo įrangą, kuri iš vienos pusės gana paprasta, iš kitos – pakankamai kaprizinga.

Vandens lašelių magija.

Anot Vytauto, vienodų lašelių nuotraukų padaryti neįmanoma – visos jos būna skirtingos. Kas išeis, priklauso nuo skysčio kiekio induose, jų klampumo, aukščio, iš kurio jie krenta, temperatūros, apšvietimo, įrangos suveikimo laiko. Fotografuojant geriausiai tinka makro fotografijai pritaikytas objektyvas. Ryškumas nustatomas rankiniu būdu: į tą vietą, kur krenta lašeliai, pastatomas strypas, kad ir paprasčiausias medvaržtis, ir ryškumas fokusuojamas į tą daiktą. Po to belieka nuspausti „StopShot“ paleidimo mygtuką ir laukti rezultato. Per vieną seansą padaromi keli šimtai nuotraukų, kurias vėliau reikia atrinkti ir pakoreguoti kompiuteryje specialia programa. Rezultatai matomi nuotraukose.
Kadangi naudojame to paties gamintojo fototechniką ir beveik viskas tinka, išbandyti lašelių magiją turėjo progą ir šių eilučių autorius. Šis tas išėjo, bet tik todėl, kad įrangą iš anksto sureguliavo Vytautas. Reikia nemažai patirties nustatyti veikimą šimtųjų sekundės dalių tikslumu… Kuo daugiau šviesos ir vandens šaltinių – tuo daugiau pastangų tenka įdėti, tačiau ir vaizdiniai būna įspūdingesni. Šiuo metu V. Marcinkevičius planuoja patobulinti apšvietimą naudodamas daugiau vienu metu suveikiančių blyksčių.
Vandens lašelių fotografija – tai, kuo Vytautas labiausiai domisi šiuo metu. Nors apie jo veiklą gali papasakoti ir kiti darbai. Jau dvejus metus, artėjant naujametinėms šventėms, jis išleidžia kalendorių su savo paties nufotografuotais Švėkšnos vaizdais. Didelė dalis šių kalendorių išplinta Švėkšnos bendruomenėje, tampa naujametinėmis dovanomis, nuperkama kaip suvenyrai iš Švėkšnos.

Vytauto Marcinkevičiaus nuotr.

Pernai Vytautas Marcinkevičius pabandė gaminti magnetinius lipdukus, kuriuos mėgstame klijuoti ant šaldytuvo durelių. Jo sukurtuose lipdukuose – Švėkšnos ir Ventės rago vaizdai. Nors V. Marcinkevičius apie tai dar neskuba pasakoti, tikėtina, kad dienos šviesą išvys jo fotografijų knyga apie Švėkšną. Įrangą, kurios reikia tokiai knygai išleisti, jis taip pat pamažu kaupia.
Šią vasarą Vytautas tikisi sugrįžti prie vabzdžių makrofotografijos. Anksčiau jis yra padaręs ne vieną įspūdingą vabzdžio nuotrauką.
Vaidotas VILKAS

Šių eilučių autoriaus bandymas.

Hits: 193

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Rotariečių dovana Šilutės ligoninės slaugytojoms

Šilutės Rotary klubo (2020-2021 m. prezidentas Šarūnas Stancikas) nariai, suprasdami medikų pasiaukojamo darbo svarbą gydant šilutiškius pandemijos sąlygomis, nutarė įteikti Šilutės ligoninės medikams kuklią dovanėlę: Klaipėdoje pradėjusio veikti „East Island SPA“ centro kompleksinių paslaugų kuponą ir 10 masažų kuponų. Šiandien, ketvirtadienį, šie dovanų kuponai įteikti Šilutės ligoninės medikų kolektyvui. Penkių minučių susitikime dovaną iš Šilutės RK prezidento Š. Stanciko priėmė ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis (jis irgi rotarietis) ir šios ligoninės slaugos administratorė Birutė Jurjonienė. Nuoširdžiai padėkojęs Šilutės klubo rotariečiams,

Elektroniniai sukčiai Lietuvoje iš gyventojų išvilioja milijonus  

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, vien pirmąjį šių metų ketvirtį elektroniniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų išviliojo 2,9 mln. eurų, tuo pačiu laikotarpiu pernai nuostoliai siekė 1,2 mln. eurų. Ekspertai situaciją sieja su pandemijos kasdienybe: darbu iš namų, nuotoliniu bendravimu bei noru „įdarbinti“ susitaupytus pinigus. Pirmąjį 2021 metų ketvirtį LBA priklausantys finansų bei kredito rinkos dalyviai užfiksavo 472 sukčiavimo incidentus elektroninėje erdvėje – maždaug šimtu daugiau nei vidutiniškai per ketvirtį pernai. Tiek atvejų gausa, tiek padaryta žala labiausiai išsiskiria investiciniai sukčiavimai:

Ką minėsime 2022 metais?

Seimas svarstys ir priims nutarimą, ką minėsime kitais metais. Paskelbimo atmintinais metais nutarimai priimami iš anksto, tad dabar Seimas dėmesį skiria 2022 metams. Pradžia padaryta: Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė 12 nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais.   Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė 12 Seimo nutarimų projektų dėl 2022 metų paskelbimo atmintinais metais. Atsižvelgiant į projektų gausą ir siūlomų minėti progų įvairovę, komiteto nariams buvo pasiūlyta įvertinti, ar visi projektai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Komiteto

Pasiruoškite – siuntos iš ne ES valstybių brangs ir keliaus ilgiau

Kiekvieną dieną Lietuvoje registruojama po kelias dešimtis tūkstančių mažaverčių siuntų iš ne Europos Sąjungos (ES) valstybių. Nuo liepos 1 d. visi Bendrijos gyventojai gaunantys tokias siuntas susidurs su pokyčiais, kurie nebus malonūs ─ reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir daugiau kantrybės. Šiuo metu siuntų iki 22 Eur deklaruoti nereikia, tačiau netrukus tvarka pasikeis. Liepos 1 d. neliks importo PVM lengvatos, o tai reiškia, kad net mažiausios vertės siuntos su prekėmis, atkeliaujančios iš trečiųjų šalių, bus apmokestintos. Pavyzdžiui, jūsų iš

Taip pat skaitykite