Valstybės kontrolė: Vaikų globos sistema neatitinka globotinių poreikių

Lietuvoje yra 10,6 tūkst. globojamų vaikų ir tai sudaro 2 proc. visų šalies vaikų. Kasmet tėvų globos netenka apie 2,1 tūkst. vaikų. Reaguodama į tokią socialiai jautrią situaciją, Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu analizavo, ar Lietuvoje vaikų globa organizuojama efektyviai. „Tenka apgailestauti, kad šiuo metu veikianti vaikų globos sistema nėra efektyvi ir ne visada užtikrina, kad vaikų interesai būtų ginami, o poreikiai tenkinami tinkamai“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Tyrimai rodo, kad globa stacionariose globos įstaigose lemia žemesnę gyvenimo kokybę nei šeimos aplinkoje ir dažnai – net socialinę atskirtį visam gyvenimui. Daugelyje Europos Sąjungos šalių vaikų globos sistemos pertvarkytos daugiau nei prieš 10 metų, dėl to gerokai sumažėjo globos įstaigose augančių vaikų skaičius. Lietuvoje šios sistemos reforma buvo pradėta 2007 metais, tačiau dėl tinkamai nesuplanuotų ir nevykdytų priemonių dauguma rezultatų liko nepasiekti, o reformos įgyvendinimo terminas atidėtas dar keliolikai metų.

Stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius daugelį metų nemažėja (apie 4 tūkst.). Trečdalis įstaigų – perpildytos. Pavyzdžiui, Alytaus globos namuose globojama 120 vaikų, nors pagal globos normas turėtų būti ne daugiau 60.

Auditoriai konstatavo, kad esama sistema neskatina vaiko globos šeimoje: ji nemotyvuoja globėjų, vaikus globojančioms šeimoms trūksta socialinių paslaugų. Pasekmė – kasmet parengiama beveik 7 kartus mažiau naujų globėjų nei atsiranda vaikų, kuriems reikalinga globa. Vaiko globos išmokos dydis (520 Lt) nesikeitė beveik 15 metų, o pati išmoka nėra diferencijuojama pagal vaiko poreikius (amžių ir sveikatos būklę). Be to, skiriasi vidutinė vieno vaiko globos kaina per mėnesį: vaikų globos įstaigoje – 2 530 Lt, šeimynoje – 1 040 Lt, o šeimoje – 520 Lt.

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – šeimoms ir šeimynoms, globojančioms vaikus, teikiamos paslaugos yra nenuoseklios ir toli nuo jų gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, 36 savivaldybėse nėra atestuotų socialinių darbuotojų, todėl, norėdamas išklausyti mokymus ar pasikonsultuoti, globėjas turi vykti į kitą savivaldybę. Dėl tokios situacijos dalis asmenų atsisako jiems skiriamų mokymų ir netenka galimybės tapti vaiko globėjais.

Auditoriai mano, kad vaiko globėjų atrankos procesas turi didelių spragų. Pavyzdžiui, nenumatyta prievolė atsižvelgti į tai, ar globėjų šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, vertinti visus su vaiku gyvensiančius asmenis. Todėl pasitaiko atvejų, kai su vaiko globėju gyvena asmenys, turintys priklausomybę alkoholiui, nėra motyvuoti, kad jų šeimoje gyventų globojamas vaikas. Be to, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams tenka patiems vertinti tokius duomenis, kaip globėjo pajamos. Dėl subjektyvaus vertinimo pasitaiko atvejų, kai toje pačioje savivaldybėje vienu atveju globa buvo paskirta globėjai, kurios pajamos 440 Lt, o kitu atveju viena iš priežasčių, kodėl teismas vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados pagrindu priėmė sprendimą negrąžinti vaiko tikrai mamai, buvo nurodytos jos gaunamos 451 Lt pajamos.

Dar viena problema – netikrinama artimų giminaičių motyvacija ir pasiruošimas globoti vaiką. Dėl to vėliau turime nepageidaujamą rezultatą – vaiko artimi giminaičiai sudaro didžiąją nušalintų globėjų dalį.

Įvertinę globos namų aplinką auditoriai nustatė, kad situacija blogėja, nes nuo 2010 iki 2013 m. įvairių pažeidimų dėl patalpų neatitikimo normoms arba su vaiko poreikių tenkinimu susijusių pažeidimų skaičius išaugo beveik dvigubai. Pavyzdžiui, vaikams trūksta higienos priemonių, vis dar pasitaiko atvejų, kai berniukai ir mergaitės turi naudotis bendrais tualetais arba peršviečiamomis dušo kabinomis, ikimokyklinio amžiaus vaikai naudojasi bendrais drabužiais.

Valstybiniai auditoriai institucijoms, formuojančioms šeimos politiką ir atsakingoms už vaikų globos organizavimą, pateikė rekomendacijas, kaip skatinti vaikų globą šeimose, parinkti tinkamus globėjus ir įgyvendinti priemones, padėsiančias efektyviau užtikrinti svarbiausius globojamų vaikų interesus bei poreikius.

Papildoma informacija: l. e. p. 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Jūratė Sinkevičienė, tel. (8 5) 2666 847 , el. p. jurate.sinkeviciene@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel. (8 5) 2666 792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite