Valstybės kontrolė: Vaikų globos sistema neatitinka globotinių poreikių

Lietuvoje yra 10,6 tūkst. globojamų vaikų ir tai sudaro 2 proc. visų šalies vaikų. Kasmet tėvų globos netenka apie 2,1 tūkst. vaikų. Reaguodama į tokią socialiai jautrią situaciją, Valstybės kontrolė atliko auditą, kurio metu analizavo, ar Lietuvoje vaikų globa organizuojama efektyviai. „Tenka apgailestauti, kad šiuo metu veikianti vaikų globos sistema nėra efektyvi ir ne visada užtikrina, kad vaikų interesai būtų ginami, o poreikiai tenkinami tinkamai“, – apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Tyrimai rodo, kad globa stacionariose globos įstaigose lemia žemesnę gyvenimo kokybę nei šeimos aplinkoje ir dažnai – net socialinę atskirtį visam gyvenimui. Daugelyje Europos Sąjungos šalių vaikų globos sistemos pertvarkytos daugiau nei prieš 10 metų, dėl to gerokai sumažėjo globos įstaigose augančių vaikų skaičius. Lietuvoje šios sistemos reforma buvo pradėta 2007 metais, tačiau dėl tinkamai nesuplanuotų ir nevykdytų priemonių dauguma rezultatų liko nepasiekti, o reformos įgyvendinimo terminas atidėtas dar keliolikai metų.

Stacionariose globos įstaigose globojamų vaikų skaičius daugelį metų nemažėja (apie 4 tūkst.). Trečdalis įstaigų – perpildytos. Pavyzdžiui, Alytaus globos namuose globojama 120 vaikų, nors pagal globos normas turėtų būti ne daugiau 60.

Auditoriai konstatavo, kad esama sistema neskatina vaiko globos šeimoje: ji nemotyvuoja globėjų, vaikus globojančioms šeimoms trūksta socialinių paslaugų. Pasekmė – kasmet parengiama beveik 7 kartus mažiau naujų globėjų nei atsiranda vaikų, kuriems reikalinga globa. Vaiko globos išmokos dydis (520 Lt) nesikeitė beveik 15 metų, o pati išmoka nėra diferencijuojama pagal vaiko poreikius (amžių ir sveikatos būklę). Be to, skiriasi vidutinė vieno vaiko globos kaina per mėnesį: vaikų globos įstaigoje – 2 530 Lt, šeimynoje – 1 040 Lt, o šeimoje – 520 Lt.

Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – šeimoms ir šeimynoms, globojančioms vaikus, teikiamos paslaugos yra nenuoseklios ir toli nuo jų gyvenamosios vietos. Pavyzdžiui, 36 savivaldybėse nėra atestuotų socialinių darbuotojų, todėl, norėdamas išklausyti mokymus ar pasikonsultuoti, globėjas turi vykti į kitą savivaldybę. Dėl tokios situacijos dalis asmenų atsisako jiems skiriamų mokymų ir netenka galimybės tapti vaiko globėjais.

Auditoriai mano, kad vaiko globėjų atrankos procesas turi didelių spragų. Pavyzdžiui, nenumatyta prievolė atsižvelgti į tai, ar globėjų šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, vertinti visus su vaiku gyvensiančius asmenis. Todėl pasitaiko atvejų, kai su vaiko globėju gyvena asmenys, turintys priklausomybę alkoholiui, nėra motyvuoti, kad jų šeimoje gyventų globojamas vaikas. Be to, savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojams tenka patiems vertinti tokius duomenis, kaip globėjo pajamos. Dėl subjektyvaus vertinimo pasitaiko atvejų, kai toje pačioje savivaldybėje vienu atveju globa buvo paskirta globėjai, kurios pajamos 440 Lt, o kitu atveju viena iš priežasčių, kodėl teismas vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados pagrindu priėmė sprendimą negrąžinti vaiko tikrai mamai, buvo nurodytos jos gaunamos 451 Lt pajamos.

Dar viena problema – netikrinama artimų giminaičių motyvacija ir pasiruošimas globoti vaiką. Dėl to vėliau turime nepageidaujamą rezultatą – vaiko artimi giminaičiai sudaro didžiąją nušalintų globėjų dalį.

Įvertinę globos namų aplinką auditoriai nustatė, kad situacija blogėja, nes nuo 2010 iki 2013 m. įvairių pažeidimų dėl patalpų neatitikimo normoms arba su vaiko poreikių tenkinimu susijusių pažeidimų skaičius išaugo beveik dvigubai. Pavyzdžiui, vaikams trūksta higienos priemonių, vis dar pasitaiko atvejų, kai berniukai ir mergaitės turi naudotis bendrais tualetais arba peršviečiamomis dušo kabinomis, ikimokyklinio amžiaus vaikai naudojasi bendrais drabužiais.

Valstybiniai auditoriai institucijoms, formuojančioms šeimos politiką ir atsakingoms už vaikų globos organizavimą, pateikė rekomendacijas, kaip skatinti vaikų globą šeimose, parinkti tinkamus globėjus ir įgyvendinti priemones, padėsiančias efektyviau užtikrinti svarbiausius globojamų vaikų interesus bei poreikius.

Papildoma informacija: l. e. p. 1-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Jūratė Sinkevičienė, tel. (8 5) 2666 847 , el. p. jurate.sinkeviciene@vkontrole.lt

Komunikacijos skyrius, vyriausioji specialistė Aida Klimašauskienė, tel. (8 5) 2666 792, el. p. aida.klimasauskiene@vkontrole.lt

Hits: 43

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Pandemija – ne kliūtis vestuvėms, bet nuotaika – lyg per karą 

Pasaulyje siaučianti pandemija ir dėl jos gruodžio viduryje sugriežtintas karantinas sujaukė įsimylėjėlių planus, bet noras tuoktis niekur nedingo. Tai rodo ir naujausi Statistikos departamento duomenys apie įvykusias santuokas. Karantino režimu dirbantys civilinės metrikacijos skyriai jų praėjusį kovą įregistravo 541. Santuokų skaičius, palyginti su 2020 m. kovu, Lietuvoje beveik nesumažėjo. Tuomet jų buvo įregistruota panašiai – 520. Tiesa, pernai kovą jau irgi siautė pandemija ir galiojo karantinas. Per antrosios koronaviruso infekcijos bangos piką – sausio mėnesį – Lietuvoje susituokė 329 poros. Tačiau

Dvi Savivaldybės įmonės pernai dirbo nuostolingai, viena – pelningai

Šilutės r. savivaldybės tarybos nariai komitetuose svarsto trijų Savivaldybės uždarųjų akcinių bendrovių praėjusių metų veiklos ataskaitas. Savivaldybei pavaldžios šios įmonės: Šilutės šilumos tinklų, „Šilutės vandenų“ ir Šilutės autobusų parko. UAB „Šilutės vandenys“, direktorius – Alfredas Markvaldas, pernai dirbo pelningai: gauta 79,9 tūkst. Eur pelno. Dėl karantino nuotoliniu būdu dirbo daug švietimo, kultūros, kitų įstaigų, buvo uždarytų viešbučių, kavinių, restoranų ir kt., tad lyg ir normalu būtų manyti, kad vandens reikėjo mažiau. Kita vertus, gyventojai dirbo nuotoliniu būdu iš namų, iš

Geriausia dovana mokyklai – knygos

Šilutės rajone mokyklas baigusieji, pasirinkusieji savo gyvenimo ir jau nemažai juo nuėjusieji, pasiekusieji ne tik mintyse saugo šviesų savosios mokyklos paveikslą. Jie ir jų sutuoktiniai kartais į savo mokyklą sugrįžta su dovanomis. Štai į Vainuto gimnazijos istoriją su dėkingumu įrašyti Nijolė ir Valdas Petrauskai. Nijolė 1961 m. baigė tuometinę Vainuto vidurinę mokyklą, ji dirba redaktore. Jos vyras Valdas – vertėjas, verčia knygas iš anglų, prancūzų, italų, lenkų, ispanų, švedų, portugalų kalbų. V. Petrausko vertimo žanrai: proza, drama, poezija. Vertėjas gimė

Naujausiuose pašto ženkluose – nykstantys pilkasis ruonis ir lūšis

Lietuvos paštas penktadienį Išleidžia Lauros Aleknavičiūtės kurtų pašto ženklų seriją „Europa. Nykstanti nacionalinė laukinė gamta“. Serija sudaryta iš dviejų pašto ženklų. Abiejų ženklų nominalas – po 0,75 Eur, tiražas – po 22 000 vnt. Kartu su pašto ženklais bus išleistas ir pirmos dienos vokas. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu vyksta Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Viename iš pašto ženklų pavaizduotas pilkasis arba kitaip dar žinomas kaip ilgasnukis ruonis. Lotyniškasis ilgasnukio ruonio pavadinimas kildinamas iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio „maža

Taip pat skaitykite