Valstybės kontrolė: lėšų kompensacijoms už nusavintą žydų turtą naudoti neskubama

Už totalitarinių režimų nusavintą žydų turtą per dešimt metų (iki 2023 m. kovo 1 d.) bus išmokėta 128 mln. litų piniginė kompensacija. Kompensacijų lėšomis disponuoti Vyriausybė paskyrė viešąją įstaigą „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondas“. Valstybės kontrolė jau antrus metus iš eilės atliko auditą, kurio metu vertino fondui skiriamų valstybės biudžeto lėšų valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis teisėtumą.

„Jau antrus metus auditoriai konstatuoja tą patį faktą: valstybė savo įsipareigojimus vykdo ir kompensacijoms skirtas lėšas fondas gauna, tačiau panaudoti jas įstatyme numatytiems bendruomenės tikslams delsiama“, –  apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

2012 m. fondui buvo pervesti 3 mln. litų Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti, tačiau kompensacijos iš šių lėšų 2012 m. nebuvo mokamos. Fondas iki 2013 m. gruodžio 31 d. buvo įsipareigojęs išmokėti ne mažiau kaip pusę 2012 m. gautos sumos, t.y. 1,5 mln. Lt, tačiau auditoriai nustatė, jog iš šios sumos buvo išmokėta tik 960 tūkst. Lt. 2012 m. buvo dar tik sudarinėjami į kompensaciją galinčių pretenduoti asmenų sąrašai, todėl procesas užtruko, be to, tai susiję su keblumais gaunant reikiamus dokumentus, tikrinant asmens bylas ir siekiant, kad neatsirastų asmenų, siekiančių neteisėtai nepasinaudoti kompensacijų lėšomis.

2013 metais į fondą buvo pervesta 12,5 mln. litų Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo ir mokslo projektams finansuoti. Kadangi projektų įgyvendinimo darbams fondas nebuvo pasiruošęs, todėl ir šios lėšos nebuvo naudojamos. Tik 2014 metų sausio mėnesį fondas paskelbė projektų pateikimo tvarką ir ėmėsi projektų vykdymo.

Valstybės kontrolė po 2012 metais atlikto audito pateikė rekomendaciją Ministro Pirmininko tarnybai spręsti klausimą dėl palūkanų, uždirbtų nuo nepanaudotų valstybės biudžeto lėšų, pervedimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgdama į Valstybės kontrolės rekomendacijas, Vyriausybės kanceliarija parengė ir pateikė Seimui svarstyti Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Šilgalių bibliotekoje – muzikos ir meno vakaronė „Vasarėlė kviečia susitikti…“

Parodos autorė nėra profesionali fotografė. Fotografuoti mėgstančiai Irenai Dapkuvienei visuomet patiko stebėti gamtą, todėl  ilgainiui ji nusprendė įamžinti patikusias akimirkas. Ypač patinka fotografuoti spontaniškai, be didesnio pasiruošimo. Kaip pasakojo parodos autorė, pradžioje sunkiai sekėsi įvaldyti fotoaparato subtilybes, tačiau, įdėjus nemažai pastangų, fotografuoti pavyksta vis geriau ir lengviau. Taip pat renginio dalyviai galėjo susipažinti  su ankstesniais p. Irenos fotografijos darbais, kurie prieš metus taipogi buvo eksponuoti Šilgalių bibliotekoje ir skirti Tėvo dienai paminėti. Bibliotekininkė Tatjana Biliūnienė padėkojo parodos autorei Irenai Dapkuvienei

Vasara kvepiančios uogos

Vasara neįsivaizduojama be saulės, vandens, ledų ir šviežių uogų bei vaisių. Jau pačioje šiltojo sezono pradžioje naujojo derliaus uogos pasiekė parduotuves, o jų populiarumą rodo ir parduodami kiekiai, kurie vasarąženkliai padidėja. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šviežios uogos sulaukia didelio susidomėjimo ir jų paklausa išauga. „Jau sezono pradžioje pirkėjams siūlome platų šviežių uogų asortimentą. Gyventojai itin būna pasiilgę braškių, tačiau matome ir kitų šviežių uogų, pavyzdžiui, trešnių ar šilauogių paklausą. Iš esmės šviežių uogų paklausa, palyginus

Lietuvos paštas: modernizavus siuntų skirstymą išryškėjo gyventojų adresų problema

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas – oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai ir siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas ėmėsi laikinų priemonių šiai problemai sumažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas. „Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas.

5 atsakymai apie vienišo asmens išmoką: ką reikia žinoti

Jau nuo liepos 1 dienos bus skiriama 28 eurų dydžio vienišo asmens išmoka. Planuojama, kad prašymą jai gauti bus galima pateikti ne tik internetu asmeninėje paskyroje ar atvykus į teritorinį „Sodros“, bet ir telefonu.   KAS GALI GAUTI IŠMOKĄ NUO 2021 M. LIEPOS 1 d.? Tokią teisę turi vieniši asmenys, gaunantys: •    šalpos senatvės pensiją, •    šalpos neįgalumo pensiją (išskyrus neįgalius vaikus iki 18 metų), •    šalpos kompensaciją, jeigu ją gauna senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo ar netekęs 60 proc. ir

Taip pat skaitykite