Vakarų Lietuvoje stiprins technologijų ir jūreivystės mokymą

Vakarų LietuvaVakarų Lietuvos regionas pirmą kartą parengė vieningą planą, kaip skatins švietimo ir mokslo plėtrą iki 2030-ųjų.

Tarp numatomų  pokyčių – 50 proc. daugiau besimokančiųjų regiono aukštosiose ir profesinėse mokyklose, penktadaliu daugiau besirenkančiųjų gamtos mokslų, technologines, inžinerines ir matematines (STEAM) studijų kryptis. Pusė šias kryptis studijuojančiųjų turėtų sudaryti merginos ir moterys.

Vakarų Lietuvos regioną sudaro Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo bei Šilutės rajonų ir Neringos savivaldybės. Jose iš viso gyvena 357 tūkst., arba apie 13%, šalies gyventojų.

Atskiras dėmesys skiriamas ir jūrinės kultūros plėtojimui bei jos atstovavimui visoje šalyje.

Planą rengę aukštųjų, profesinių, bendrojo ugdymo mokyklų, su švietimu susijusių įstaigų atstovai sutarė dėl 32 priemonių, kaip pagerinti regiono švietimo ir mokslo kokybę bei sustiprinti visą sektorių. Tai padės regionui siekti išsikelto specializacijos strategijos tikslo tapti tvarios jūrinės ekonomikos lydere.

Švietimas – regiono sėkmės pagrindas

„Tokį išsamų ir ilgalaikį švietimo bei mokslo stiprinimo planą parengėme pirmą kartą. Tai yra šiemet baigtos rengti ir patvirtintos regiono specializacijos strategijos dalis. Švietimas yra regiono sėkmės pagrindas, nes išugdo  būsimuosius gyventojus, darbuotojus, potencialius kūrėjus ir inovatorius. Siekiame užauginti kartą, kuri turėtų reikalingų įgūdžių, suvoktų jūrinio regiono svarbą, mylėtų savo regioną ir norėtų čia gyventi bei kurti savo ateitį“, – sako Šarūnas Vaitkus, savivaldybes vienijančios asociacijos „Klaipėdos regionas“ prezidentas ir Palangos miesto meras.

Vakarų savivaldybės pirmosios Lietuvoje Europos šalių pavyzdžiu parengė savo regiono ekonominės specializacijos strategiją iki 2030 metų. Joje įtvirtinti trys horizontalieji prioritetai, vienas jų – ugdantis regionas.

Švietimo stiprinimo veiksmų planas ir buvo parengtas kaip ugdančio regiono tikslų įgyvendinimo dokumentas.

Kad liktų studijuoti namie

„Darbo grupėje, kurioje kartu dirbo švietimo bei mokslo bendruomenė, išskyrėme penkias iššūkių grupes, su kuriomis turėtume dirbti. Pirmasis mūsų uždavinys –  norėtume padidinti regiono aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų patrauklumą ir prieinamumą, rengti specialistus, kurių regionui reikia“, – pastebi plano rengimo procese dalyvavęs Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Antanas Jurevičius.

Šiuo metu tik mažiau nei pusė Klaipėdos regiono abiturientų įstoja į regione esančias aukštąsias ar profesines mokyklas. Didelė dalis abiturientų nori išvykti.

Šiai problemai spręsti ketinama sukurti paskatų sistemą studentams, patrauklesnes darbo sąlygas dėstytojams, diegti inovatyvius mokymosi būdus, skatinti tarptautiškumą ir mobilumą bei plačiau pristatyti regiono aukštąsias bei profesines mokyklas. Tikimasi, kad įgyvendinus šias priemones pavyks 50 proc. padidinti besimokančiųjų skaičių Klaipėdos regiono aukštosiose ir profesinėse mokyklose.

Daugiau technologinių mokslų

Antrasis išsikeltas uždavinys – siekis užtikrinti kokybiškų švietimo paslaugų, ypač STEAM ugdymo, prieinamumą ir įvairovę regione.

Pasak Kretingos rajono savivaldybės švietimo skyriaus vedėjos Astos Burbienės, šiuo metu daugumos regiono savivaldybių abiturientai valstybinius egzaminus išlaiko vidutinišku arba aukštesniu balu už bendrą šalies mokyklų rodiklį.

Geresni už šalies vidurkį matematikos, lietuvių kalbos mokinių pasiekimai Klaipėdos miesto ir rajono mokyklose, ypač geri informatikos įvertinimai Neringoje, labai gerai lietuvių ir užsienio kalbas moka Palangos moksleiviai. Aukščiau šalies vidurkio buvo Skuodo rajono biologijos ir Šilutės rajono chemijos, fizikos ir biologijos mokinių pasiekimai.

„Per ateinantį dešimtmetį regione ketiname daugiau dėmesio skirti informacinių technologijų ir gamtos mokslų mokymui – tiek mokinių, tiek mokytojų kvalifikacijai kelti. Ir tai darysime skatindami šių mokslų programas, kad jos būtų prieinamos vaikams jau nuo darželių. Norime plėsti STEAM centrų skaičių, įkurti mobilias laboratorijas, įsteigti daugiau universitetinių klasių gimnazijose“, – vardija A. Burbienė.

Jūrinės profesijos ir kultūra

Pagal patvirtintą veiksmų planą Vakarų Lietuvos regionas planuoja daugiau rengti jūrinei ekonomikai, bioekonomikai, darniam jūriniam ir pakrančių turizmui, pažangios pramonės ekonomikai ir paslaugų ekonomikai plėtoti bei stiprinti.

Skaičiuojama, kad tikslingai rengiant specialistus ir skatinant tos pačios srities verslų plėtrą, 50 proc. turėtų išaugti absolventų įsidarbinimas jau pirmaisiais metais po studijų.

Pasak Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotojos Rimos Mickienės, Vakarų Lietuva išsiskiria tuo, kad regionas yra įsikūręs prie jūros. Todėl keliamas uždavinys plėtoti jūrinę kultūrą regione bei ją atstovauti visoje šalyje.

Vakarų Lietuvos regione veikia 88 vaikų darželiai, 110 bendrojo ugdymo mokyklų, 8 profesinės ir 8 aukštosios mokyklos arba jų filialai – iš viso 214 švietimo ir mokslo institucijų. Būtent jos, o taip pat ir neformaliojo švietimo įstaigos bus atsakingos už parengto ugdančio regiono veiksmų plano įgyvendinimą.

Klaipėdos regiono specializacijos strategijos iki 2030 m. horizontaliojo prioriteto „Ugdantis regionas“ veiksmų planą rasite čia: https://klaipedaregion.lt/wp-content/uploads/2021/09/KR-SS-priedas-Nr.-15.pdf

Plačiau su Vakarų Lietuvos specializacijos strategija susipažinti galima asociacijos „Klaipėdos regionas“ svetainėje: https://klaipedaregion.lt/specializacija/

Eglė Stonkė, asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančioji direktorė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

„Sidabrinės nendrės“ premijai teikiamos dvi kandidatūros

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komitetas sulaukė dviejų pasiūlymų, ką apdovanoti „Sidabrinės nendrės“ premija. Tai: Ingrita Riterienė, visuomenininkė, asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ vadovė, kultūros puoselėtoja. Teikėjai: Švėkšnos seniūnas ir Šilutės kultūros ir pramogų centro Švėkšnos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė; Adma Baltutienė, Žemaičių krašto etnokultūros centro etnografė, folkloro kolektyvo „Pilutė“ vadovė. Teikėjai: Žemaičių krašto etnokultūros centras, Žemaičių Naumiesčio seniūnas, Gardamo seniūnė, Degučių kaimo bendruomenė „Rytdiena“, Žemaičių Naumiesčio gimnazija, Žemaičių Naumiesčio mokykla-darželis.  „Sidabrinė nendrė“ –  tai aukščiausia Šilutės rajono savivaldybės premija, teikiama

Kėdainiuose įgriuvo tiltas per Nevėžį

Šiandien Lietuvos automobilių kelių direkcija išplatino tokį pranešimą: „Įlūžus sijai, uždarytas eismas Kėdainių tiltu per Nevėžį (rajoniniu keliu Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km). Informacija apie įvykį buvo gauta iš AB „Kelių priežiūra“ šiandien, sausio 31 d., apie 7.30 val. Eismas tiltu operatyviai uždarytas, statomi apylankos ženklai kaip apvažiuoti uždarytą vietą ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai išvyko į vietą įvertinti situacijos. Eismas laikinai kreipiamas apylanka krašto keliu Nr. 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva“. Prezidentas kaltina kelininkus Kaip tik

Tik vienas centas, vertas beveik dviejų milijonų

Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti. Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų. O kaip Europoje? Anot Lietuvos banko, palyginus su

Šilutės rajono Taryboje: netinka niekas, ką pasiūlo opozicija

Sausio 26 d.  įvyko Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Jame dalyvavo 23 Tarybos nariai iš 25: nedalyvavo Zigmantas  Jaunius ir Steponas Kazlauskas. Už biudžetą – 16 balsų Tarybos nariai patvirtinto Savivaldybės 2023 metų biudžetą  – 65 940 870 eurų pajamų. Už biudžetą balsavo 16 Tarybos narių, 7 opozicijos atstovai susilaikė. Jos vardu kalbėjęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Žygimantas Kurlianskas  sakė, jog padaryti darbai matomi, jiems buvo pritarusi Taryba. Ir retoriškai klausė, ar būtų įmanoma geriau? Esą pagal gautas Europos

Taip pat skaitykite