Vakaras „Mažoji Lietuva – Vydūno šviesoje“

Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblio „Tyklė“ muzikinis pasirodymas.Astos Andrulienės nuotr.

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius ir miesto svečius į rašytojo, filosofo, kultūros veikėjo, švietėjo Vydūno gyvenimo ir kūrybos vakarą „Mažoji Lietuva – Vydūno šviesoje“.

Renginys pradėtas vydūniška gaida – Vitalijos Brazaitienės vadovaujamo Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblio „Tyklė“ drauge su renginio dalyviais ir žiūrovais sugiedota Vydūno „Lietuvių giesme“. Įtaigiai ir vaizdingai atliekama literatūrine kompozicija pagal Vydūną „Pražydinkime savyje tai, kas nepragaišta“ susirinkusiuosius žavėjo Pagėgių savivaldybės kultūros centro jaunimo teatro studija „Aidas“ (vadovė – Danutė Bardauskienė).
L. e. Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pareigas Ramutė Vaitkuvienė pristatė renginyje besisvečiavusius garsius mokslo, raštijos, kultūros veikėjus iš Karaliaučiaus, Vilniaus, Tauragės, Šilutės, kitur. Ji pasidžiaugė 2018 m. bibliotekai tekusia ypatinga garbe – suteikta teise vadintis Vydūno vardu ir trumpai apžvelgė Vydūno idėjų reikšmingumą, šio šviesuolio filosofinio, kultūrinio, literatūrinio, publicistinio palikimo svarbą tautos istorinės atminties išsaugojimui bei vertybinių nuostatų formavimui. 2018-ieji metai ypatingi Lietuvai ne tik Vydūno metais – visa Lietuva šiemet švenčia valstybės atkūrimo šimtmetį bei Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto pasirašymo šimtmetį.
Pristatydama bibliotekos erdves puošusią Kintų Vydūno kultūros centro parengtą fotografijos darbų parodą „Vydūno portretai“, vaizduojančią Vydūną nuo ankstyvos jaunystės iki žilos senatvės, šios įstaigos direktorė Rita Tarvydienė akcentavo, jog Vydūnas daug dėmesio teikė vis kitoniškam savęs pateikimui fotografijose. Šio šviesuolio giliu įsitikinimu, fotografijos tikslas – kuo išraiškingiau atspindėti žmogaus esybę, fiksuojant ne tik veidą, bet ir rankas. Šios nuostatos perteiktos ir pristatytoje ekspozicijoje. Ritos Tarvydienės, gausiai autentiškomis fotografijomis iliustruotame pranešime „Vydūno – dramaturgo ir režisieriaus – kūrybinio gyvenimo keliais“ apžvelgti Vydūno sukurti ir išleisti įvairiažanriai kūriniai: dramos, komedijos, tragedijos, misterijos, poemos, pasakos, vaidinimai ir kt. Savo veikaluose jis perteikė kalbos, kaip iš kartos į kartą perduodamos vienos iš pagrindinių žmogaus vertybių, svarbą tautai ir valstybei. Pabrėžta, jog visa šio kūrėjo draminės veiklos, persmelktos tuometinių lietuvių tautos problemų simbolika, trukmė siekė net 40 metų. Ši informatyvi paskaita palydėta viešnios Ritos pacituotais Vydūno žodžiais: „Paminklų man nestatykit – aš viską parašiau, tik sugebėkit tuo naudotis“.
Folkloro ansamblis „Tyklė“ atliko įžymių kultūros, raštijos, spaudos darbuotojų surinktas, užrašytas ar sukurtas senąsias lietuvių dainas.
Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, atliepdamas į vydūniškąją renginio temą, pasidžiaugė gražia, prasminga sukaktimi – šiemet sukanka 30 metų, kai, Vydūno sentencijų paskatintas, prasidėjo Karaliaučiaus lietuvių vienybės kelias. Kraštotyrininkas, publicistas, dainininkas, bandonijos virtuozas, Tauragės Garbės pilietis Albinas Juozapas Batavičius pagerbė Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką ir jos skaitytojus padovanodamas savo autorinių knygų.
Dėkodamas svečiams, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis kalbėjo, jog šis Mažosios Lietuvos ir visos šalies istorijos gijomis apipintas vakaras tapo iškilia „Tilžės akto“ šimtmečio šventinio minėjimo Pagėgiuose pradžia. Bibliotekos vadovė Ramutė Vaitkuvienė artėjančių didžiųjų metų švenčių proga visiems susirinkusiesiems dovanojo gražiausių palinkėjimų puokštę.
Už nepamirštamas vakaro akimirkas Ritai Tarvydienei, ansamblio „Tyklė“ bei jaunimo teatro studijos „Aidas“ nariams dėkota simbolinėmis dovanomis. Gardžiuojantis karštos arbatos puodeliu, ilgai netilo pokalbiai apie Vydūno asmenybės neštą šviesą, Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo reikšmę bei Mažosios Lietuvos paveldo puoselėjimo svarbą.

Sonata Nognienė, Vydūno
viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo
skyriaus vedėja

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Geriausias automobilis šiuolaikinei šeimai – miesto visureigis

Į klausimą, koks automobilis geriausiai tinka lietuviškai šeimai, atsakyti gali tik pačios šeimos, žinančios, kur renkantis reikia sudėti visus akcentus: ar skaičiuoti litrus bagažinėje, ar matuoti erdvę ant galinės sėdynės, ar patikrinti, kiek telefono įkrovos lizdų salone. Dėl šios priežasties „Lietuvos metų automobilio 2020“ nominaciją – „Šeimos automobilį 2020“ – rinkti patikėta ne kam kitam, o šeimoms, į specialius automobilių bandymus atkeliavusioms iš visos Lietuvos. „Šeimos automobilis 2020“ – viena iš svarbiausių „Lietuvos metų automobilio 2020“ rinkimų nominacijų, mėgstama tiek

E.skautas – šių dienų superherojus

Įgyvendinant projektą „Prisijungusi Lietuva“: efektyvi, saugi ir atsakinga Lietuvos skaitmeninė bendruomenė“ sukurtas e.skautų tinklas, skirtas 14-29 metų jaunimui, norinčiam dalyvauti savanoriškoje veikloje ir gebančiam naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Vydūno viešosios bibliotekos interneto svetainėje bei Facebook paskyroje paviešinus informaciją apie kuriamą e.skautų tinklą ir pakvietus Pagėgių krašto jaunimą aktyviai prie jo jungtis, Vydūno viešojoje bibliotekoje, Kentrių, Lumpėnų, Piktupėnų bei Žukų filialuose užsiregistravo 20 jaunuolių iš Algimanto Mackaus gimnazijos, Piktupėnų pagrindinės mokyklos, Vilkyškių J. Bobrovskio gimnazijos bei kitur. Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios

„Prašom prekių apžiūrėti, turguje paklegėti“

Tikriausiai bent viena ausimi esate girdėję, kad nuo pat XVI a. pabaigos Šilutę lydėjo vienintelis įvaizdis – miestelis, kur vyksta milžiniški turgūs. Į juos susirinkdavo ir vietinių gyventojų, ir žemaičių, ir užsienio pirklių, kuriuose žmonės parduodavo ir įsigydavo žemės ūkio produktų, žvejybos laimikio, pramonės prekių, knygų, rankdarbių ir kitko, bendraudavo ir pramogaudavo. Tokios prekyvietės išsilaikė iki pat Antrojo pasaulinio karo, o nuo 1944 m. sumenko, jų veiklą labai apribojo sovietinio ekonominio-ūkinio režimo įvedimas. Parodoje pabandėme atkurti senojo klestinčio turgaus šurmulį

Emigrantai keičia tradicijas

Per dešimt mėnesių Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 384 naujagimiai, 486 mirę asmenys, 333 santuokos ir 134 ištuokos. Spalį sulaukta 35 naujagimių, mirė 50 asmenų, susituokė 20 porų, iširo 14 šeimų. Naujagimių gausa išsiskyrė liepa, jų užregistruota 60: 30 berniukų ir tiek pat mergaičių. Po 44 naujagimius registruota balandį ir birželį. Po 50 asmenų į Amžinybę išėjo spalį ir balandį. Sausį jų buvo net 55. Po 52 – kovą ir birželį. Tik vienintelį liepos mėnesį sulaukta 60 naujagimių,