Vakaras „Mažoji Lietuva – Vydūno šviesoje“

Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblio „Tyklė“ muzikinis pasirodymas.Astos Andrulienės nuotr.

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos bendruomenė pakvietė kraštiečius ir miesto svečius į rašytojo, filosofo, kultūros veikėjo, švietėjo Vydūno gyvenimo ir kūrybos vakarą „Mažoji Lietuva – Vydūno šviesoje“.

Renginys pradėtas vydūniška gaida – Vitalijos Brazaitienės vadovaujamo Vilniaus mokytojų namų žemaičių folkloro ansamblio „Tyklė“ drauge su renginio dalyviais ir žiūrovais sugiedota Vydūno „Lietuvių giesme“. Įtaigiai ir vaizdingai atliekama literatūrine kompozicija pagal Vydūną „Pražydinkime savyje tai, kas nepragaišta“ susirinkusiuosius žavėjo Pagėgių savivaldybės kultūros centro jaunimo teatro studija „Aidas“ (vadovė – Danutė Bardauskienė).
L. e. Vydūno viešosios bibliotekos direktorės pareigas Ramutė Vaitkuvienė pristatė renginyje besisvečiavusius garsius mokslo, raštijos, kultūros veikėjus iš Karaliaučiaus, Vilniaus, Tauragės, Šilutės, kitur. Ji pasidžiaugė 2018 m. bibliotekai tekusia ypatinga garbe – suteikta teise vadintis Vydūno vardu ir trumpai apžvelgė Vydūno idėjų reikšmingumą, šio šviesuolio filosofinio, kultūrinio, literatūrinio, publicistinio palikimo svarbą tautos istorinės atminties išsaugojimui bei vertybinių nuostatų formavimui. 2018-ieji metai ypatingi Lietuvai ne tik Vydūno metais – visa Lietuva šiemet švenčia valstybės atkūrimo šimtmetį bei Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto pasirašymo šimtmetį.
Pristatydama bibliotekos erdves puošusią Kintų Vydūno kultūros centro parengtą fotografijos darbų parodą „Vydūno portretai“, vaizduojančią Vydūną nuo ankstyvos jaunystės iki žilos senatvės, šios įstaigos direktorė Rita Tarvydienė akcentavo, jog Vydūnas daug dėmesio teikė vis kitoniškam savęs pateikimui fotografijose. Šio šviesuolio giliu įsitikinimu, fotografijos tikslas – kuo išraiškingiau atspindėti žmogaus esybę, fiksuojant ne tik veidą, bet ir rankas. Šios nuostatos perteiktos ir pristatytoje ekspozicijoje. Ritos Tarvydienės, gausiai autentiškomis fotografijomis iliustruotame pranešime „Vydūno – dramaturgo ir režisieriaus – kūrybinio gyvenimo keliais“ apžvelgti Vydūno sukurti ir išleisti įvairiažanriai kūriniai: dramos, komedijos, tragedijos, misterijos, poemos, pasakos, vaidinimai ir kt. Savo veikaluose jis perteikė kalbos, kaip iš kartos į kartą perduodamos vienos iš pagrindinių žmogaus vertybių, svarbą tautai ir valstybei. Pabrėžta, jog visa šio kūrėjo draminės veiklos, persmelktos tuometinių lietuvių tautos problemų simbolika, trukmė siekė net 40 metų. Ši informatyvi paskaita palydėta viešnios Ritos pacituotais Vydūno žodžiais: „Paminklų man nestatykit – aš viską parašiau, tik sugebėkit tuo naudotis“.
Folkloro ansamblis „Tyklė“ atliko įžymių kultūros, raštijos, spaudos darbuotojų surinktas, užrašytas ar sukurtas senąsias lietuvių dainas.
Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, atliepdamas į vydūniškąją renginio temą, pasidžiaugė gražia, prasminga sukaktimi – šiemet sukanka 30 metų, kai, Vydūno sentencijų paskatintas, prasidėjo Karaliaučiaus lietuvių vienybės kelias. Kraštotyrininkas, publicistas, dainininkas, bandonijos virtuozas, Tauragės Garbės pilietis Albinas Juozapas Batavičius pagerbė Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką ir jos skaitytojus padovanodamas savo autorinių knygų.
Dėkodamas svečiams, Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis kalbėjo, jog šis Mažosios Lietuvos ir visos šalies istorijos gijomis apipintas vakaras tapo iškilia „Tilžės akto“ šimtmečio šventinio minėjimo Pagėgiuose pradžia. Bibliotekos vadovė Ramutė Vaitkuvienė artėjančių didžiųjų metų švenčių proga visiems susirinkusiesiems dovanojo gražiausių palinkėjimų puokštę.
Už nepamirštamas vakaro akimirkas Ritai Tarvydienei, ansamblio „Tyklė“ bei jaunimo teatro studijos „Aidas“ nariams dėkota simbolinėmis dovanomis. Gardžiuojantis karštos arbatos puodeliu, ilgai netilo pokalbiai apie Vydūno asmenybės neštą šviesą, Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo reikšmę bei Mažosios Lietuvos paveldo puoselėjimo svarbą.

Sonata Nognienė, Vydūno
viešosios bibliotekos metodininkė – skaitytojų aptarnavimo
skyriaus vedėja

Hits: 338

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite