Vainuto gimnazijoje – pedagogų streikas

Vakar Šilutės rajono Vainuto gimnazijoje pamokų nebuvo – mokytojai prisidėjo prie Lietuvoje vykstančio neterminuoto švietimo darbuotojų streiko. Pirmadienį, kai lankėmės Vainuto gimnazijoje, mokytojai stebėjosi, kad rajone streikuoja tik vienos mokyklos pedagogai. Kadangi Vilniuje ir streiko metu vyksta profsąjungų atstovų derybos su Vyriausybe, laukiama naujienų. Nuo jų priklausys ir streiko trukmė.

Vainuto gimnazijos raštinėje, kur vakar iš ryto užsiregistravo streikuojantys pedagogai, kalbėjosi gimnazijos direktorius Antanas Jonikas (iš dešinės) ir tikybos mokytojas, gimnazijos profesinės organizacijos pirmininkas Marius Surplys.

Vainuto gimnazijos raštinėje, kur vakar iš ryto užsiregistravo streikuojantys pedagogai, kalbėjosi gimnazijos direktorius Antanas Jonikas (iš dešinės) ir tikybos mokytojas, gimnazijos profesinės organizacijos pirmininkas Marius Surplys.

Vainuto gimnazijos profesinės organizacijos pirmininkas Marius Surplys pateikė gimnazijos administracijai pranešimą apie vyksiantį streiką ir pridėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Koordinavimo tarybos sprendimą dėl streiko skelbimo. Šiai – vienai iš 6 profesinių sąjungų – vadovauja Andrius Navickas. Gimnazijos direktorius Antanas Jonikas apie rengiamą streiką informavo Šilutės r. savivaldybę. Informuoti ir mokinių tėvai, būdų ir formų tą padaryti yra daug. Kol kas niekas nepriekaištavo, kad mokytojai streikuoja.
Vainute yra 220 mokinių, 19 priešmokyklinio amžiaus vaikų grupė ir 16 darželinukų. Čia įdarbinti 34 pedagogai. Streiko dieną raštinėje užsiregistravo 25 streikuojantys pedagogai, iš ryto diskutavę mokytojų kambaryje, vėliau išsiskirstę į kabinetus ir užsiėmę kitais darbais. Direktorius A. Jonikas pasakojo esąs informuotas, kaip kryps reikalai gimnazijoje vėliau, jeigu Vilniuje nepavyktų susitarti. Niekas čia neužmiršo, kad turi gimnaziją baigiančio jaunimo, kad yra svarbūs ir kiti gimnazistai. „Nei čia labai jaukiai jaučiuosi, nei ką…“ – prisipažino „Pamariui“ direktorius, detaliau apie streikuojančiųjų reikalavimus pataręs kalbėtis su M. Surpliu, kitais pedagogais. Jų būrys netrukus susirinko į mokytojų kambarį.
Jau senokai žinoma, kad pedagogai reikalauja: nuo šių metų sausio – 1045 Eur mokinio krepšelio, nuo rugsėjo 1 d. – 1093 Eur. Didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus. Didinti visų kitų pedagogų tarnybinių atlyginimų koeficientus: nuo sausio ir nuo rugsėjo – po 5 proc., nuo kitų metų sausio – 7 proc. Nuo rugsėjo pedagogų atlyginimus skaičiuoti taikant didžiausią iš esamų tarnybinio atlyginimo koeficientą. Šiais metais į užtarnautą poilsį išeinantiems pedagogams sufomuoti 3,56 mln. Eur fondą išeitinėms išmokoms. Nuo rugsėjo sumažinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų grupėse iki 10 ar15 vaikų, pradinėse mokyklos klasėse – iki 22, vyresnėse klasėse – iki 25.
Mokytojų nuomonės
„Stebimės, kad rajone streikuojame vieni…“ – pasakojo mokytojai, esą girdėję užuominų, neva abejojama streiko teisėtumu. Profesinės organizacijos pirmininkas Marius Surplys, aiškindamas streiko reikalavimus, priminė, jog nuolat laukia žinių iš Vilniaus. Mat streikas – neterminuotas. Jeigu Vyriausybė sutiktų tenkinti pedagogų reikalavimus, streikas būtų nedelsiant nutrauktas. Tačiau kalbos apie kažkokią simbolinę finansinę paramą nieko nekeičia.

Visi, kas ėjo į Vainuto gimnaziją, ant durų pamatė užrašą: „Streikas“.

Visi, kas ėjo į Vainuto gimnaziją, ant durų pamatė užrašą: „Streikas“.

Kalba pakrypo apie mokytojo darbą jungtinėje klasėje: rajone yra mokyklų, kai kartu mokomi pirmokai su antrokais, penktokai su šeštokais, septintokai su aštuntokais. „Siaubas“, – vienu žodžiu atsakė mokytoja, jai pritartė ir kiti. „Mokytojas turi mokyti tiek vieną klasę, tiek kitą, tai dirba dvigubai, o atlyginimas skaičiuojamas kaip už vieną klasę. Mokytojai dirba ir tyli, nes nenori, kad vaikai išeitų į kitas mokyklas“, – kalbėjo mokytoja. Kokio atlyginimo vertas mokytojas? M. Surplys atsakė, kad garantuojančio orų gyvenimą, kai galėtų nusipirkti knygų, nuvykti į teatrą, kitur. Juk mokytojas perduoda mokiniui žinias, o iš kur jų semtis?
Normalus darbas, kai vyresniųjų mokinių klasėje yra 25, nes 30 – blogai. Skaičius turėtų priklausyti nuo vaikų amžiaus, todėl mažesnis būtų vaikų darželyje, priešmokyklinėje grupėje, pradinėse klasėse, didesnis – vyresnėse klasėse.
Pedagogams nemokama už visą ruošimosi pamokoms laiką, už visą laiką, kai taiso mokinių darbus. Mat apmokama tik už dalelę to laiko, kurio reikalauja šis darbas. O jis, anot mokytojų, yra toks: po 16 val. sugrįžta iš mokyklos, tenka pavakaroti net iki 22 val.
„Jeigu parsineši krūvas sąsiuvinių…“ – kalbėjo mokytojai, priminę, kad po pamokų būna renginių ir gimnazijoje, ir šeštadieniais tenka išvažiuoti su mokiniais. Esą neteisingai skaičiuojamas mokytojo darbo laikas. Jis – ne tik pamokos.
„Mes neprašome nieko ypatingo, tik atstatyti krizės metais atimtus pinigus. Tai liečia ir mokinio krepšelį, ir atlyginimus. Gaila, kad rajone esame vieninteliai, įsijungę į streiką“, – sakė M. Surplys.
Vainuto gimnazija yra pripažinta viena iš geriausių Lietuvoje. Vainuto krašto dešimtokai nesirenka gimnazijų kitur – visi tęsia mokslą čia, o abiturientų įstojimo į aukštąsias mokyklas procentas – vienas iš didžiausių. Abiturientai jau atšventė šimtadienį.

Stasė SKUTULIENĖ

Pirmadienį įsijungę į Lietuvos švietimo darbuotojų streiką, Vainuto gimnazijos pedagogai buvo nusiteikę kovingai, tačiau stebėjosi, kad Šilutės rajone esą vieninteliai streiko dalyviai.

Pirmadienį įsijungę į Lietuvos švietimo darbuotojų streiką, Vainuto gimnazijos pedagogai buvo nusiteikę kovingai, tačiau stebėjosi, kad Šilutės rajone esą vieninteliai streiko dalyviai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Muziejų naktis Bitėnuose

Šeštadienį, gegužės 14 d., Bitėnus apgobė Tarptautinė muziejų naktis. Nepaisant žvarbos, Martyno Jankaus muziejuje susirinko nemažas būrys svečių. Jaukiai įsitaisę muziejaus edukacinio centro antrame aukšte, žiūrovai stebėjo paruoštą Martyno Jankaus muziejaus programą.   Vakaras prasidėjo grafikės Gražinos Didelytės spalvotų piešinių parodos pristatymu iš ciklo „Dainavo klodai“ ir „Brangiausios vietos“. Pristatyme dalyvavo menininkės kūrybinių teisių paveldėtojas, jos darbų skleidėjas ir atminimo puoselėtojas prof. Vygandas Čaplikas, kartu su parodos kuratore Vida Korn. Šioje parodoje eksponuojami menininkės darbai sukurti jai apsigyvenus Dzūkijoje, Rūdnelės

Įgyvendintas iš ES Socialinio fondo finansuojamas socialinės gerovės projektas      

Asociacija Šilutės Soroptimos klubas ir partneriai Šilutės jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras bei Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Šilutės Viltis“ įgyvendino Europos Socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Socialinę gerovę kuriame drauge“ Nr. 08.6.1-ESFA-T-927-01-0433. Projekto tikslas-ugdyti savipagalbos ir socialinius įgūdžius socialinę atskirtį patiriantiems Šilutės gyventojams, kartu ugdant bendruomeniškumą ir savanorystę.  Šiam tikslui pasiekti suorganizuoti 108 užsiėmimai asmenims su negalia, jų šeimų nariams, vyresnio amžiaus Šilutės miesto gyventojams. Įgyvendinant projektą vyko įvadinis seminaras, 5 bendrųjų įgūdžių mokymai, 61 seminaras-praktikumas, 40 lavinamųjų užsiėmimų,

Tarp piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojų – ir ketvirtokė iš Žemaičių Naumiesčio

Paskelbti piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: viena iš jų – Ugnė Barakauskaitė, Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė. Paaiškėjo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos surengto piešinių konkurso „Saugus eismas kelyje 2022“ nugalėtojai: Šakių „Varpo“ mokyklos penktos klasės mokinė Austėja Pužauskaitė, Alytaus r. Butrimonių gimnazijos septintos klasės mokinys Grantas Grudzinskas, Tauragės „Versmės“ gimnazijos pirmos gimnazinės klasės mokinė Kamilė Savickaitė, Šilutės r. Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio ketvirtos klasės mokinė Ugnė Barakauskaitė, Panevėžio „Šaltinio“ progimnazijos aštuntokė Marija Šmakotinaitė ir Visagino edukacijų centro

Kas yra debesijos ekosistema ir ką turėtumėte apie ją žinoti?

Ko gero, daugelis verslininkų, jei patys nesinaudoja debesų kompiuterija (angl. cloud computing), arba kitaip debesija, tai bent yra apie ją girdėję. Šis IT sprendimas leidžia greitai prisitaikyti ir patenkinti nuolat kintančius įmonės poreikius. Debesų kompiuterija įgalina kurti naujoviškesnius ir dinamiškesnius darbo būdus, kurie skatina verslo augimą ir suteikia konkurencinį pranašumą. Taigi šiame straipsnyje plačiau papasakosime apie tai, kas yra debesijos ekosistema, kaip ji veikia ir kokiais privalumais pasižymi. Debesijos ekosistema – kas tai? Debesijos ekosistema yra sudėtinga ir dinamiška tarpusavyje

Taip pat skaitykite