Vainute skambėjo kaimynų dainos

Šventosios Cecilijos, nuo seno vadinamos muzikantų, vargonininkų, instrumentų gamintojų, dainininkų, poetų globėja, dienos išvakarėse į Vainutą sugužėjo folkloro kolektyvai iš Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos. Vakaronėje „Kai sueina kaimynai“ skambėjo folkloro kolektyvų atliekamos melodijos, šmaikštūs paporinimai, netrūko smagių šokių, žaidimų.

Vakaronėje dalyvavęs Vainuto seniūnas V. Mockus sveikino folkloro vakaro dalyvius ir šio renginio sumanytojus.

Nuo seno lietuviai mokėjo po darbų, pamiršę rūpesčius, vargus, susieiti į būrį, pabūti kartu, pasidžiaugti vieni kitais, padainuoti, pašokti, pasivaišinti. Artėjant advento metui, sukviesti folkloro kolektyvus ir pasidžiaugti per metus nudirbtais darbais mintis kilo Vainuto folkloro ansambliui „Vainuta“, vadovaujamam Loretos Mieliulytės. Sumanymui pritarė Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų kultūros centras. Pernai pirmą kartą surengta vakaronė buvo puikus gerųjų emocijų pliūpsnis, paskatinęs organizatorius gražų sumanymą paversti tradicija.
Šiemet į vakaronę „Kai sueina kaimynai“ suskubo atvykti folkloro kolektyvai iš Šilutės, Pagėgių savivaldybės, Tauragės ir Gargždų rajonų. Svečius daina pasveikino folkloro ansamblis „Vainuta“. Renginio organizatoriai kiekvienam vakaro svečių stalui įteikė po adventinę žvakelę.
Sveikino Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro vadovė Marytė Eugenija Matevičienė pasidžiaugdama, kad dainuojančių, muzikuojančių tėvų, senelių gretas vis dažniau papildo jaunimas. Kultūros baruose triūsiantys sutuoktiniai Albinas ir Eugenija Marytė Matevičiai tą vakarą džiaugėsi dvigubai, mat jų dvyniai sūnūs Domas ir Romas tuo metu dalyvavo pirmą kartą Lietuvoje surengtoje dvynių šventėje.

Folkloro ansamblis „Vainuta“.

Gražaus vakaro susirinkusiems linkėjo Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, deramai talkinęs organizuojant šį renginį. Organizatoriams į talką atskubėjo nuolatinė renginių rėmėja verslininkė Laima Rimkienė, Gerumo namai.
Vakaronėje dalyvavo gausus būrys Šilutės neįgaliųjų draugijos Vainuto padalinio narių, šiemet mininčių padalinio įkūrimo 20-metį. Prieš 15 metų padalinio vadove išrinkta ir iki šiol jam vadovauja Anelė Lileikienė. „Susirinko žmonės, kurie tiki gyvenimu, tiesia vieni kitiems pagalbos ranką, geru žodžiu, poelgiu atgaivina liūdinčių sielas“, – apie neįgaliųjų padalinį kalbėjo vadovė. Jos palinkėjimus neįgaliesiems ir vakaronės dalyviams palydėjo smagi melodija.

Šoka „Cyrulelis“.

Gargždų kultūros centro folkloro ansamblio „Cyrulelis”, kuriam nuo pat įkūrimo vadovauja Vidmantas Radavičius, repertuare – žemaitiškos dainos, netrūksta šokių, žaidimų. Šiemet kolektyvas, dalyvavęs jubiliejinėje dainų šventėje „Čia – mano namai“, švenčia ir savo veiklos 25-metį.
Folkloro ansambliui „Traka“ iš Tauragės rajono vadovauja buvusi Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų kultūros centro darbuotoja Violeta Girdžiuvienė. Kolektyvo vadovė pasidžiaugė, kad į vakaronę galėjo atvykti su šių metų derliumi: dainomis, duonos kepalu ir ką tik dienos šviesą išvydusia knyga „Aš atdarysiu senolių skrynią: dainos, šokiai, rateliai, pasakojimai, patarlės ir pasakos“. Ši knygelė – Tauragės krašto tautosakos rinktinė, o knygelės autoriai – Violeta Girdžiuvienė ir Tadas Zakarauskas.
Šilutės folkloro ansamblis „Verdainė“ atvažiavo be savo vadovės, kuri dėl ligos turėjo atsisakyti smagaus pasibuvimo su bendraminčiais, ir padovanojo puikių melodijų, šokių.
Po kolektyvų pasirodymų namo niekas neskubėjo, vakarojo, šoko, dainavo, vaišinosi ir klausėsi Bikavėnų kapelos „Lolytėlė“, vadovaujamos Kazio Budrio, atliekamų kūrinių.

Laima PUTRIUVIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Smurtautojai nerimsta

Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnai tiria šiuos įvykius. Rugpjūčio 8 d. prieš pietus  namo laiptinėje Traksėdžių k., Šilutės sen., pažįstamas asmuo sukėlė fizinį skausmą nepilnamečiui, gim. 2010 m. Rugpjūčio 10 d. rytą Rusnėje rastas moters, gim. 1942 m., kūnas be išorinių smurto žymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Rugpjūčio 10 d. vakare namuose, Liepų g., Šilutėje,  blaivus vyras, gim. 1963 m., sukėlė fizinį skausmą moteriai, gim. 1958 m. Tą patį vakarą Vainute neblaivi (2,08 prom.) 21-erių metų mergina sukėlė

Liepa: šilčiausia buvo Ventėje

Liepos mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 17,7°C: nuo 16,9-17°C šiaurės vakariniuose rajonuose iki 18,8-19,1°C pamaryje ir Kuršių nerijoje. Šilčiausia buvo Ventėje (19,1°C), o šalčiausia – Laukuvoje (16,9°C). Aukščiausia oro temperatūra siekė 27,6-32,8°C. Aukščiausia paros oro temperatūra registruota 22 d. Kybartuose 32,8°C, žemiausia – 30 d. Skuode – +4,4°C. Liepos 2 d. baigėsi pirmoji šiais metais kaitra, prasidėjusi birželio 25 d. Kaitra registruota 29-iose iš 52-ų meteorologijos stočių, ilgiausiai, po 7 dienas (06.26-07.02), ji tęsėsi Alytuje, Birštone, Druskininkuose ir Kaišiadoryse.

8 faktai apie pagalves. Kai kurių tikrai nesate girdėję!

Nors pagalves naudojame visi, tačiau apie jas dauguma mūsų žino visai nedaug. Siūlome papildyti savo žinių lobyną ir apie pagalves sužinoti daugiau!  8 įdomiausi faktai apie pagalves Ar kada susimąstėte, kokia yra vidutinė pagalvės tarnavimo trukmė? Paskaičiuota, kad plunksninės pagalvės naudojamos maždaug 8-10 metų, pūkinės – 5-10 metų, o sintetinės – nuo 6 mėnesių iki 2 metų. Galbūt atėjo laikas seną pagalvę pakeisti nauja? Platų kokybiškų pagalvių asortimentą galite rasti Epik.lt internetinėje parduotuvėje. Pagalvė nėra šių laikų išradimas: pirmosios pagalvės

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje. Dalyvaus ir šilutiškiai

Žolinės savaitgalį, rugpjūčio 13–15 d., Nidos prieplaukos aikštėje po dvejų metų pertraukos vyks jau XXIII gyvosios archeologijos festivalis „Senųjų̨ amatų dienos Neringoje“. Vienintelis toks festivalis Vakarų Lietuvoje Organizatoriai kviečia ne tik stebėti, bet ir išmėginti įvairius tradicinius amatus, gardžiuotis istorinės virtuvės patiekalais ir dalyvauti senosios kultūros įkvėptuose muzikos bei šokio pasirodymuose. Renginiai – nemokami. Vienas savičiausių Neringos renginių ir vienintelis toks Vakarų Lietuvoje festivalis kaskart sutraukia tradicijoms neabejingus meistrus iš visos Lietuvos ir leidžia lankytojams susipažinti su įvairių amatų istorija bei

Taip pat skaitykite