Vainute skambėjo kaimynų dainos

Šventosios Cecilijos, nuo seno vadinamos muzikantų, vargonininkų, instrumentų gamintojų, dainininkų, poetų globėja, dienos išvakarėse į Vainutą sugužėjo folkloro kolektyvai iš Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos. Vakaronėje „Kai sueina kaimynai“ skambėjo folkloro kolektyvų atliekamos melodijos, šmaikštūs paporinimai, netrūko smagių šokių, žaidimų.

Vakaronėje dalyvavęs Vainuto seniūnas V. Mockus sveikino folkloro vakaro dalyvius ir šio renginio sumanytojus.

Nuo seno lietuviai mokėjo po darbų, pamiršę rūpesčius, vargus, susieiti į būrį, pabūti kartu, pasidžiaugti vieni kitais, padainuoti, pašokti, pasivaišinti. Artėjant advento metui, sukviesti folkloro kolektyvus ir pasidžiaugti per metus nudirbtais darbais mintis kilo Vainuto folkloro ansambliui „Vainuta“, vadovaujamam Loretos Mieliulytės. Sumanymui pritarė Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų kultūros centras. Pernai pirmą kartą surengta vakaronė buvo puikus gerųjų emocijų pliūpsnis, paskatinęs organizatorius gražų sumanymą paversti tradicija.
Šiemet į vakaronę „Kai sueina kaimynai“ suskubo atvykti folkloro kolektyvai iš Šilutės, Pagėgių savivaldybės, Tauragės ir Gargždų rajonų. Svečius daina pasveikino folkloro ansamblis „Vainuta“. Renginio organizatoriai kiekvienam vakaro svečių stalui įteikė po adventinę žvakelę.
Sveikino Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro vadovė Marytė Eugenija Matevičienė pasidžiaugdama, kad dainuojančių, muzikuojančių tėvų, senelių gretas vis dažniau papildo jaunimas. Kultūros baruose triūsiantys sutuoktiniai Albinas ir Eugenija Marytė Matevičiai tą vakarą džiaugėsi dvigubai, mat jų dvyniai sūnūs Domas ir Romas tuo metu dalyvavo pirmą kartą Lietuvoje surengtoje dvynių šventėje.

Folkloro ansamblis „Vainuta“.

Gražaus vakaro susirinkusiems linkėjo Vainuto seniūnas Vitalijus Mockus, deramai talkinęs organizuojant šį renginį. Organizatoriams į talką atskubėjo nuolatinė renginių rėmėja verslininkė Laima Rimkienė, Gerumo namai.
Vakaronėje dalyvavo gausus būrys Šilutės neįgaliųjų draugijos Vainuto padalinio narių, šiemet mininčių padalinio įkūrimo 20-metį. Prieš 15 metų padalinio vadove išrinkta ir iki šiol jam vadovauja Anelė Lileikienė. „Susirinko žmonės, kurie tiki gyvenimu, tiesia vieni kitiems pagalbos ranką, geru žodžiu, poelgiu atgaivina liūdinčių sielas“, – apie neįgaliųjų padalinį kalbėjo vadovė. Jos palinkėjimus neįgaliesiems ir vakaronės dalyviams palydėjo smagi melodija.

Šoka „Cyrulelis“.

Gargždų kultūros centro folkloro ansamblio „Cyrulelis”, kuriam nuo pat įkūrimo vadovauja Vidmantas Radavičius, repertuare – žemaitiškos dainos, netrūksta šokių, žaidimų. Šiemet kolektyvas, dalyvavęs jubiliejinėje dainų šventėje „Čia – mano namai“, švenčia ir savo veiklos 25-metį.
Folkloro ansambliui „Traka“ iš Tauragės rajono vadovauja buvusi Bikavėnų senųjų kaimo tradicijų kultūros centro darbuotoja Violeta Girdžiuvienė. Kolektyvo vadovė pasidžiaugė, kad į vakaronę galėjo atvykti su šių metų derliumi: dainomis, duonos kepalu ir ką tik dienos šviesą išvydusia knyga „Aš atdarysiu senolių skrynią: dainos, šokiai, rateliai, pasakojimai, patarlės ir pasakos“. Ši knygelė – Tauragės krašto tautosakos rinktinė, o knygelės autoriai – Violeta Girdžiuvienė ir Tadas Zakarauskas.
Šilutės folkloro ansamblis „Verdainė“ atvažiavo be savo vadovės, kuri dėl ligos turėjo atsisakyti smagaus pasibuvimo su bendraminčiais, ir padovanojo puikių melodijų, šokių.
Po kolektyvų pasirodymų namo niekas neskubėjo, vakarojo, šoko, dainavo, vaišinosi ir klausėsi Bikavėnų kapelos „Lolytėlė“, vadovaujamos Kazio Budrio, atliekamų kūrinių.

Laima PUTRIUVIENĖ

Hits: 51

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Mažosios Lietuvos atstovai kreipėsi į Prezidentą dėl krašto heraldikos kūrimo

2021 m. balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį. Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų

Kintų mokykloje istorijos moko dr. Rubenas Bukavickas

Gera žinia Kintų pagrindinės mokyklos bendruomenės vardu interneto svetainėje pasidžiaugė šios mokyklos vadovė Asta Gužauskienė. Istorijos mokytojas Rubenas Bukavickas gavo mokslų daktaro laipsnį. Direktorė Asta Gužauskienė rašo: „Kad darbuotojai kelia kvalifikaciją mokymuose, kursuose, seminaruose, daugumai visuomenės tai yra žinoma ir gana įprasta. Bet priimti sprendimą studijuoti – iššūkis! Kintų mokykloje mėgstami iššūkiai – kasmet studijuoja vidutiniškai po penkis darbuotojus: vieni siekia profesijos ar papildomos profesijos, persikvalifikavimo, kiti – pedagogikos studijų ar net mokslinio laipsnio! Šiuo metu mokykloje dirba 47 darbuotojai,

COVID-19 Šilutės rajone: per parą nustatyti 5 nauji atvejai, sergančiųjų – 398, paskiepyti per 7 tūkst. gyventojų

Praėjusią parą, trečiadienį, Lietuvoje patvirtinta 1344 nauji koronaviruso (COVID-19) atvejai, mirė 14 žmonių, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Šilutės rajone – 5 nauji atvejai.  Balandžio 22 d. duomenimis, Šilutės rajone šiuo metu iš viso sergančiųjų koronavirusu – 398 asmenys, o mirusiųjų nuo COVID-19 – 63. Nuo karantino pradžios užsikrėtė 2 797 Šilutės r. savivaldybės gyventojai. Iš jų pasveiko 2 253 asmenys. Žinoma, jog iš viso Šilutės r. savivaldybėje paskiepyti 7 056 asmenys. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 237 950

Balandžio 22-oji – Pasaulinė žemės diena

Pasaulinę Žemės dieną Jungtinės Tautos oficialiai paskelbė 1971 m. Žemės dienai buvo pasirinktas pavasario lygiadienis – laikas, kai dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio taškuose. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius John McConnell kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją, kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21 d., minėti kaip Pasaulinę žemės dieną. Atsiliepiant į šį kreipimąsi, Lietuvos Respublikos Atkūriamasis Seimas (tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba) 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir

Taip pat skaitykite