Vainute mokėsi rišti verbas

Kovo 29 d., Verbų sekmadienį, daugelis iš mūsų skubėjome į bažnyčią nešini pašventinti žalią kadagio ar švelnia pavasario žaluma apsipylusią beržo šakelę. Būtent tokia Žemaitijos krašto verba.

Vilniaus krašte Verbų šventė neįsivaizduojama be dailių, įvairiais raštais ir spalvomis išmargintų, iš džiovintų žolynų padarytų verbų. Verbos nuo seno simbolizuoja Gyvybės medį. Verba – atgimstančios augmenijos, gamtos gyvybinės jėgos simbolis. Vilniaus krašte rišamos verbos savo spalvomis, raštais, savo dailumu traukia praeivio akį. Dažnas apsilankęs Kaziuko mugėje į namus grįžta nešinas verba – gražiu tautodailės dirbiniu.
Jau ir pas mus, Žemaitijos krašte, Verbų sekmadienį miestelių bažnyčiose galima pamatyti šventinamą iš Vilniaus krašto parsivežtą verbą. Retai mes pasiekiame Vilnių, tad kodėl nepabandžius iš džiovintų žolynų susirišti spalvingą verbelę patiems?
Prieš Verbas Vainuto seniūnijos salėje rinkosi moterys ir moksleivės pasimokyti rišti verbų. Edukacinį užsiėmimą organizavo Senųjų kaimo tradicijų kultūros centro vadybininkė Nijolė Stanelienė (šio rašinio autorė – red. pastaba). Išsiaiškinusios gamtinės medžiagos paruošimo ir verbos rišimo pradmenis, renginio dalyvės kibo į darbą. Netrukus jų rankose sušvito iš javų varpų surištos, įvairiaspalviais sausučių žiedeliais išmargintos verbos. Smagu buvo matyti, kokį kūrybinį bendravimo džiaugsmą moterims ir moksleivėms suteikė šis užsiėmimas.
Manau, kad nepamirštant mūsų pačių krašto etninių papročių ir tradicijų pravartu pasižvalgyti ir į kitus regionus, pasidžiaugti, susipažinti su jų tautodailės dirbiniais, tradicijomis.

Kultūrinės veiklos vadybininkė Nijolė Stanelienė

Hits: 22

Vienas komentaras

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Renginių, skirtų emocinei sveikatai, ciklas

MO muziejus drauge su kitų kultūros įstaigų atstovais ne kartą akcentavo meno ir kultūros svarbą. Muziejų ir galerijų lankymas gerina žmonių emocinę sveikatą, mažina stresą bei suteikia laimės. Tą patvirtina Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai. „Apie muziejų ir vizualiųjų menų teigiamą poveikį visuomenei ne kartą kalbėjome, kai muziejus buvo uždarytas karantino metu. Įsitikinome, kad nepaisant mokslinių įrodymų, galbūt tuo nėra pasitikima, nesistengiama sistemiškiau išnaudoti. Todėl norime tęsti šią temą ir analizuoti, kaip geriau išnaudoti muziejus – vietas, kuriose auga gerovės

Baudos už žolės deginimą

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia  gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Praėjusių metų  balandį  ugniagesiams juos teko gesinti 815 kartų. Šiais metais žolė Lietuvoje jau liepsnojo  360  kartų. Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26)  apskrityse.  Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).    Dabar šalyje  vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už

Atvelykiui – apie žibučių miškelį Pagryniuose

Pagryniuose, Šilutės priemiestyje,  reto grožio vieta: 7 arų ploto privatus miškelis išvien mėlynuoja žibuoklių žiedais. Kiek jų čia žydi, sunku ir suskaičiuoti. Vešlūs krūmeliai kelia po dešimtis žiedų. Šį pavasarį mėlynasis miškelis ypač gražus. Dabar – pats žibučių žydėjimas. O padėkos už šį sukurtą grožį nusipelno Žaliosios gatvės sodybos šeimininkai – garsūs Pamario krašto bitininkai Onutė ir Pranas Petrošiai. Sukurti tokį žibuoklyną – ne vienerių metų darbas. Onutė Petrošienė pasakojo, kad pirmosios žibutės čia buvo pasodintos gal prieš 10 metų.

Dovana F. Bajoraičio viešajai bibliotekai – stalo žaidimas „Kelionė koklių motyvais“

Rudenį trys klaipėdiečiai – meno projektų koordinatorė Žana Jegorova, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotoja dr. Raimonda Nabažaitė, ir tapytojas Rodionas Petrovas (Rodion Petroff) sukūrė pažintinį stalo žaidimą „Kelionė koklių motyvais“, kuris yra glaudžiai susijęs su Klaipėdoskrašto  istorija. Jame vaizduojami kokliai priklauso Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Šis žaidimas kviečia prisiliesti prie krosnių istorijos (tai artima ir Šilutės kraštui). Žaidėjai žaisdami artimiau prisilies prie archeologijos ir jos ypatumų, daugiau sužinos apie Europos istoriją, mieste vyravusią prekybą, garsių menininkų kūrybą,

Taip pat skaitykite