Vaiko pinigai atskleidė savivaldybių demografinį veidą: kur daugiausia gausių ir mažiausia vienišo tėvo šeimų

Nuo 2018 m. pradžios įteisinti universalūs vaiko pinigai atskleidė savivaldybių demografinį veidą. Nors visoje Lietuvoje vyrauja abiejų tėvų ir 2 vaikų šeimos tipas, tačiau Kalvarijų ir Rietavo savivaldybės išsiskiria gausiomis šeimomis, auginančiomis 3 ir daugiau vaikų, Kauno rajone mažiausiai esama vienišo tėvo su vaikais šeimų – daugiausia tokių šeimų yra Kupiškyje.

Kaip žinoma, universali išmoka vaikui 2018 m. siekė 30 eurų per mėnesį, o gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikai gaudavo papildomą išmoką, kuri buvo susijusi su amžiumi – iki dvejų metų amžiaus vaikams priklausė 28,5 eurų papildoma išmoka, nuo dvejų metų – 15,2 eurų.

Nuo 2019 m. vaiko pinigai kiekvienam vaikui padidinti iki 50 eurų, o papildoma išmoka gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams suvienodinta ir siekia 20 eurų. Tai reiškia, kad gausiose ar nepasiturinčiose šeimose kiekvienas vaikas gauna po 70 eurų.

Taip pat buvo nustatyta, kad vaiko pinigai neįgaliems vaikams siekia 69,92 eurus. Jei neįgalus vaikas auga gausioje ar nepasiturinčioje šeimoje, tokiu atveju vaiko pinigai neįgaliam vaikui su papildoma išmoka sudaro 89,92 eurų.

„Universali išmoka vaikui gali būti vadinama viena labiausiai pasiteisinusių politikos priemonių, nes ji prisideda prie šeimų su vaikais skurdo mažinimo ir neišskiria vaikų, nepriklausomai nuo to, kokioje šeimoje vaikas gimė. Tačiau savivaldybės šeimoms gali padėti dar labiau plėsdamos vaikų dienos centrų tinklą, plėtodamos paslaugas šeimoms su vaikais. Daugelyje savivaldybių pozityvios tėvystės kursai, užsiėmimai šeimoms, auginančioms raidos sutrikimų turinčius vaikus, yra tikras išsigelbėjimas, todėl būtent į paslaugas ir turėtume nukreipti sutaupytas lėšas piniginei socialinei paramai“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

„Valstybė turi du tikslus – mažinti skurdą ir padėti gausioms šeimoms, ieškoti priemonių, kurios padėtų šeimoms apsispręsti turėti vaikų. Socialinės išmokos turi labai didelį poveikį skurdo lygio mažinimui šeimose, bet kol kas daugiavaikės šeimos labiau koncentruojasi provincijoje, o iš 317 tūkst. šeimų tik apie 35 tūkst. augina 3 ir daugiau vaikų, tai yra tik kas dešimta. Tai reiškia, kad reikia geresnių sąlygų auginti vaikus mieste ir tuo pačiu reikia apginti esamas galimybes šeimoms provincijoje“, – teigia Seimo narys, parlamento Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas.

Kaip atrodo savivaldybės pagal šeimos tipą

Iš viso 2018 m. gruodžio mėnesio pabaigoje vaiko pinigus gavo 491,9 tūkst. vaikų – iš jų 130,39 tūkst. (arba 27 proc.) gavo papildomą išmoką, kuri mokama, kai šeima yra gausi ar nepasiturinti.

Gausia laikoma tokia šeima, kuri augina 3 ir daugiau vaikų, nepasiturinčia – kai pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 183 eurai, bet į bendrai gaunamas pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai ir 15-35 proc. su darbo santykiais susijusių pajamų, priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus.

Lietuvoje vyrauja dviejų suaugusių ir 2 vaikų šeimos tipas – tokių šeimų yra beveik 40 proc. Didžiausia tokio tipo šeimų dalis pastebima Neringos savivaldybėje ir didmiesčiuose ar aplink juos – Vilniuje ir rajonuose aplink sostinę, Kaune ir Kauno rajone, Klaipėdoje ir Klaipėdos bei Kretingos rajonuose, Šiaulių mieste, taip pat Marijampolėje.

Antras pagal populiarumą šeimos tipas – du suaugę ir 1 vaikas. Tokių šeimų Lietuvoje yra 22,6 proc. Šeimų, auginančių po vieną vaiką, gausa pasižymi Utenos rajonas ir Šiaulių miestas.

Gausių šeimų, auginančių po 3 ir daugiau vaikų, didžiausia dalis gyvena Kalvarijos ir Rietavo savivaldybėse, o mažiausia – Šiaulių ir Klaipėdos miestuose bei Utenos rajone.

Vienišų tėvų, auginančių vaikus, gausiausia Kupiškyje, mažiausia – Kauno rajone.

Ką parodo papildoma išmoka vaikui

Kaip minėta, papildoma išmoka vaikui mokama vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų. Kartais šie du požymiai sutampa – tai yra šeima gali būti ir gausi, ir nepasiturinti. Tokiais atvejais šeimos pajamos netikrinamos – papildoma išmoka skiriama kaip gausiai šeimai.

Papildomos išmokos dažniau mokamos Lietuvos pasienio rajonuose: su Kaliningrado sritimi ir Lenkija – Vilkaviškyje, Kalvarijoje, Jurbarke, Šakiuose, Lazdijuose – taip pat šiauriniuose ir rytiniuose rajonuose: Zarasuose, Ignalinoje, Rokiškyje, Biržuose, Joniškyje, Skuode.

Jeigu reiktų išskirti rajonus, kuriuose gyvena didžiausia dalis nepasiturinčių šeimų, gaunančių papildomą išmoką prie vaiko pinigų dėl nepakankamų šeimos pajamų, tai čia labiausiai išsiskiria Biržai, Rokiškis, Tauragė, Anykščiai ir Jurbarkas.

Ši tendencija gali būti siejama su nepakankamai išsivysčiusia ekonomika pasienio regionuose, gerai apmokamų darbo vietų trūkumu ir žemesniu oficialiu darbo užmokesčiu. Problemas pasienio rajonuose atskleidžia ir socialinių pašalpų gavėjų dalis nuo gyventojų skaičiaus: ši dalis didžiausia Kalvarijoje, Lazdijuose, Zarasuose, Visagine, Ignalinoje.

Šios savivaldybės galėtų veiksmingiau panaudoti sutaupytas lėšas piniginei socialinei paramai ir kokybiškai padėti šeimoms per socialinių paslaugų sistemą bei derinti piniginę paramą su nepiniginėmis formomis, pavyzdžiui, socialinėmis paslaugomis. Panaudoti sutaupytas lėšas galima socialinę riziką patiriančių šeimų ar asmenų socialinei reabilitacijai, pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus žmonėms, smurto, savižudybių, priklausomybių prevencijai, užimtumo didinimui ir panašiai.

Vaiko pinigai gali būti neatiduodami „į rankas“

Išskirtiniais atvejais vaiko pinigai nėra mokami pinigais – įstatymas leidžia asmenims, patiriantiems socialinę riziką, nuo 50 iki 100 proc. išmokos mokėti ne piniginėmis lėšomis, o kitais būdais: pavyzdžiui, pirkti maisto produktus, drabužius, kitus vaikui būtinus reikmenis, apmokėti maitinimą, būrelius.

Tačiau toks vaiko pinigų išmokėjimas 2018 m. buvo retas reiškinys, tai yra tik 10 tūkst. išmokų buvo mokama kitais būdais. Tai sudaro vos 2 proc. visų atvejų.

Dažniausiai kitais būdais vaiko pinigai buvo mokami Radviliškio ir Zarasų rajonuose – atitinkamai 9,5 ir 9,4 proc. atvejų.

Vaiko pinigų tikslas – vaikų skurdo mažinimas

Primenama, kad universalūs vaiko pinigai buvo įvesti siekiant vieno iš pagrindinių tikslų – šeimų su vaikais skurdo lygio sumažinimo. Nors 2018 m. absoliutaus ir santykinio skurdo rodikliai bus apskaičiuoti 2020-2021 m., tačiau Statistikos departamento pirmą kartą apskaičiuotas absoliutaus skurdo lygis už 2017 m. itin aiškiai parodė teigiamą socialinių išmokų įtaką absoliutaus skurdo mažinimui šeimose su vaikais.

Pavyzdžiui, vienišo tėvo su vaikais šeimose absoliutaus skurdo lygis 2017 m. po socialinių išmokų sumažėjo nuo 45,9 proc. iki 37,4 proc.

Dviejų suaugusių su vienu vaiku šeimose absoliutaus skurdo lygis po išmokų mažėjo nuo 11 iki 6,3 proc.

Dviejų suaugusių su dviem vaikais šeimose šis rodiklis krito nuo 20,5 iki 12,7 proc., dviejų suaugusių šeimose su trimis ir daugiau vaikų – nuo 40,7 iki 19,2 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inf.


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Kaip buvęs Seimo narys jaučiasi vietos politikoje?

Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovas Šilutės r. savivaldybės taryboje Audrius Endzinas į vietos valdžią sugrįžo, gerokai anksčiau buvęs Savivaldybės tarybos nariu, dvi kadencijas buvęs išrinktas Seimo nariu, ir šiek tiek ilsėjęsis nuo politikos, užsiėmęs tik verslu. A. Endzinas – verslininkas, vadovauja UAB „Energetikos objektų statyba“. Interviu su Audriumi ENDZINU pradėjome tokiu klausimu: – Esate vienintelis Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys, dvi kadencijas, aštuonerius metus, buvęs Seimo nariu, dirbęs Seimo Ekonomikos komitete. – Ir Seimo nariai dar pavaduoja vienas kitą ligos ar

Steponą Kasparavičių pasveikino 90–dešimtmečio proga

Rugpjūčio 12-ąją garbingo 90-ojo gimtadienio sulaukė Juknaičiuose gyvenantis Steponas Kasparavičius. Tradiciškai jubiliato pasveikinti atvyko Šilutės r. savivaldybės atstovai: Administracijos direktoriaus pavaduotoja Dalia Rudienė ir Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Audronė Barauskienė. Viešnios jubiliatui linkėjo sveikatos, ilgų gyvenimo metų, energijos… Steponas gimė Šilalės rajone, Kalniškių kaime. Gyvenimas anuomet lengvas nebuvo, augo kartu su trimis seserimis ir broliais – Elena, Regina, Stefanija, Pranu, Algiu ir Juozu. Vos penkerių sulaukusį Stepuką tėveliai išsiuntė uždarbiauti pas gimines: gamino valgyti, vaikus prižiūrėjo, karves ar žąsis ganė,

„Pamario ženklai“ septynioliktą kartą sukvietė menininkus

Dešimt dienų Kintų Vydūno kultūros centre, kur mokytojavo ir gyveno garsusis lietuvių dramaturgas, filosofas, rašytojas Vydūnas, vyko 17-oji emalio meno kūrėjų laboratorija „Pamario ženklai“. Šeštadienį, rugpjūčio 10-ąją, buvo surengta menininkų kūrinių paroda. „Jau kurį laiką mane lydi atsisveikinimo nuotaika… Kai matai, kad jie kraustosi, renkasi daiktus, deda juos į dėžes, viskas tuštėja ir aprimsta. Laboratorijos kūrėjai pradeda gyventi savo kelionėmis, planais ir būsimais žygiais. Tuomet prasideda dvasinis atsisveikinimas“, – laboratorijos uždarymo metu kalbėjo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.

Keli puslapiai iš Švėkšnos seniūno Alfonso Šepučio gyvenimo knygos

Švėkšnos seniūnui Alfonsui Šepučiui birželio 21 d. sukako 60 metų. Jubiliatą pasveikino Šilutės rajono savivaldybės vadovai, kolegos seniūnai ir gausus būrys švėkšniškių. „Trumpa naktis buvo, o ryte šiek tiek troškino… O toliau gyvenimas ėjo ta pačia vaga“, – jubiliejų prisimena Alfonsas Šeputis. Gimęs saulėgrįžos dieną Mero Vytauto Laurinaičio potvarkiu padėkos jubiliejų proga pareikštos dviem seniūnams: A. Šepučiui ir liepos 11 d. 60 metų sukaktį minėjusiam Vainuto seniūnui Vitalijui Mockui. Abu yra didžiausią vadovavimo seniūnijoms stažą turintys valstybės tarnautojai, be to,