„Vaikai laikomi kalėjimo sąlygomis…“

Taip kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vakar apžiūrėdama Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą. Išskirtinio valstybės vadovės dėmesio ši Švėkšnos įstaiga sulaukė šių metų pradžioje, kai į viešumą iškilo skandalas, kad čia nepilnametės mergaitės įtrauktos į prostituciją ir sąvadavimą. Pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai, susiję ne tik su prostitucija, bet ir su galimu darbuotojų smurtu prieš vaikus, galimu piktnaudžiavimu duodant vaikams raminamųjų ir kitokių vaistų bei kt.

Prezidentę Dalią Grybauskaitę papiktino ir purvo bei balų kelias, vedantis į Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą.

„70 procentų įstaigos biudžeto tenka ne vaikams, jais pasinaudojant išlaikomi pastatai, gausybė etatų, vaikai laikomi kalėjimo sąlygomis, čia – landynė, net blogiau negu sovietmečio sistemoje, tokiose sąlygose būti vaikams – tai katastrofa…“ – komentavo Prezidentė, apžiūrėdama vaikų bendrabučio pastatą.
Dabar Švėkšnos specialiojo ugdymo centro bendrabutis atrodo kitaip: panaudojus europines lėšas, pastatas renovuotas, fasadas atgavęs baltą spalvą, viduje suremontuotos tik pirmojo ir antrojo aukštų patalpos. Buvusią juodybę dar primena neremontuotos trečiojo ir ketvirtojo aukštų vidaus patalpos. Tarkim, vienas vaikų kambarys atrodo taip: keturios lovos su baisoka patalyne, nušiuręs staliukas ir trys kėdės, sukrypusi spinta, veidrodis, kampe – kibiras šiukšlėms ir kabykla rūbams. Iš visų kampų dvelkia skurdas. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis tylomis pripažino: „Nekoks vaizdelis…“ Apie prausyklą, tualetą geriau patylėti.
62 visos Lietuvos vaikus globojanti vienintelė tokia šalies įstaiga turi 89 darbuotojus, įstaigos direktorė – Laima Navickienė. Vienam vaikui per metus tenka 8688 eurai. Vargu ar tik lietus kaltas, tačiau kelias į įstaigą – purvynas su gausybe balų. Prezidentė D. Grybauskaitė kreipėsi į Švėkšnos seniūną Alfonsą Šeputį: „Nei kelias žvyruotas, seniūne. Kur žvyras prapuolė, nesimatė važiuojant?“ Vos seniūnas pradėjo aiškinti, kad įstaigos teritorija „mums nepriklauso“, Prezidentė kirto iš peties: „Ir man nepriklauso nei purvynai, nei vaikai, bet…“
Prezidentė apžiūrėjo visus bendrabučio aukštus, mokymo klases, kabinetus, kalbino vaikus, ant stalo jiems papylė saldainių, dar berniukus įspėjo, kad duotų ir kartu buvusiai mergaitei. Virtuvėje šalies vadovė klausė šeimininkių apie maistą, o ant staliukų vaikams jau buvo įpilta karšto gėralo… į plastikinius puodelius. Skurdas ir čia kyšojo iš kiekvieno kampo.
Ministras D. Pavalkis, tos pačios ministerijos viceministrė Natalija Istomina, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Prezidentė D. Grybauskaitė su komanda netrukus užsidarė kabinete pasitarti. Gausybė žurnalistų laukė spaudos konferencijos. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis į uždarą pasitarimą nebuvo pakviesti. Panašu, kad jame nedalyvavo ir įstaigos direktorė Laima Navickienė, koridoriuje tramdžiusi išdykaujančius vaikus. Kai vieną įstaigos darbuotojas beveik jėga įstūmė į kabinetą, netrukus pasigirdo riksmas, spyris į duris – ant grindų nuskrido durų dangos gabalas… Būrys vaikų už pastato kampo susikibo… Nors kalbinami jie atrodė ramūs ir labai noriai rodė savo piešinėlius, džiaugėsi giriami, užkalbinti. Tai nereiškia, kad netrukus kuris iš jų nepratrūks pykčiu ir neims daužyti viską, kas po ranka. Šie vaikai turi elgesio ir emocijų sutrikimų.

Prezidentę Dalią Grybauskaitę po Švėkšnos specialiojo ugdymo centro pastatus lydėjusi šios įstaigos direktorė Laima Navickienė (pirma iš kairės) spaudos konferencijoje nepasirodė, nors gausiai susirinkę žurnalistai jos lūkuriavo ir tikėjosi atsakymų į klausimus.

Prezidentės nuomonė
Šių metų pradžioje Švėkšnoje kilusį nepilnamečių mergaičių prostitucijos skandalą Prezidentė pavadino apogėjumi visų procesų, kurie kaupėsi šioje įstaigoje ir visoje Lietuvos vaikų globos sistemoje. Vaikai naudoti kaip priedanga išlaikyti pastatus, etatus. „Vieno vaiko išlaikymas globos įstaigoje mums, mokesčių mokėtojams, kainuoja 3-4 kartus brangiau negu vaiko globa šeimoje,“ – akcentavo Prezidentė, tokią sistemą prilyginusi priešinimuisi, kad tik vaikai nebūtų atiduoti giminėms ar globėjams.
Vaizdai Švėkšnos įstaigoje šalies vadovei priminė apsilankymus Lukiškių, Panevėžio kalėjimuose: „Tai praktiškai kaip kalėjime. Pinigų užteko administracijai, algoms, pinigų užteko dideliems etatams išlaikyti, bet vaikams pinigų nebelieka. Noriu priminti, kad globėjui už vaiką mokama 150 eurų, čia, be mokymo kaštų, – 450 eurų. Tai tris kartus daugiau, o vaikų sąlygos – kolonijinės. Vaikai iš tokių įstaigų gali išeiti į niekur. Čia negali vaikui suteikti šeimos aplinkos, kokybiškų medicinos, mokymo paslaugų“.
Prezidentė paragino švietimo ir mokslo ministrą imtis radikalių priemonių, kad šioje ir panašaus pobūdžio įstaigose būtų 15-20 vaikų. Be to, vaikų patekimas į tokias įstaigas turi būti sudėtingesnis, nes dabar vaikų globos namai atsikrato globotinių, kurie judresni, nepaklusnūs, nesusimąstant apie tokio vaiko likimą, teises, sveikatą. Du gydytojai, du psichologai 62 vaikus turinčioje įstaigoje negali garantuoti tinkamų paslaugų. Prezidentė, siekdama keisti visą Lietuvos vaikų globos sistemą, sakė jau pateikusi Seimui įstatymo pataisų, kurios skatintų vaikų globą šeimose, šeimynose. „Vaikas turi augti šeimoje, didesnėje, mažesnėje, turtingesnėje ar ne, tačiau šeimoje, nes dabartinės vaikų globos institucijos luošina Lietuvos vaikus, tokį jų luošinimą reikia kuo greičiau užbaigti,“ – kalbėjo Prezidentė, akcentuodama itin brangiai kainuojantį tokių įstaigų išlaikymą. Palinkėjusi švietimo ir mokslo ministrui politinės valios priimant svarbius su vaikų globa susijusius sprendimus, Prezidentė sakė: „Nė nemaniau, kad gali būti taip blogai. Tikiuosi, kad mes visų pirma imsime galvoti apie vaikus ir neleisime laikyti jų įkaitais“.

Vaikų bendrabučio suremontuotoje dalyje jau veikia vandens procedūroms skirtos vonios. Simono Skutulo nuotr.

Kiti pastebėjimai
Ministras D. Pavalkis neabejojo, kad šioje Švėkšnos įstaigoje mažės vaikų, bus apsispręsta ir dėl etatų. Be to, vaikų globos namai buvo įpratę į tokias kaip Švėkšnos įstaigas atiduoti savo globotinius, o jų reikmėms skirtus pinigus pasilikdavo sau. To jau nebebus. Iš mokymo reikmėms skirtųjų lėšų jau nebebus perkami ir vaistai vaikams – gydymo reikalai priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai.
Išvykusi iš Švėkšnos specialiojo ugdymo centro, Prezidentė D. Grybauskaitė, lydima Švėkšnos seniūno A. Šepučio, apžiūrėjo įspūdingąją Švėkšnos bažnyčią. Švėkšnoje yra lankęsis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, po didžiojo gaisro – Prezidentas Valdas Adamkus, o šįkart Švėkšna sulaukė ir trečiojo Lietuvos vadovo – Prezidentės D. Grybauskaitės.

Stasė SKUTULIENĖ

6 komentarai

  • I plastmasinius puodelius?

    Taigi stikliniai ten “skraido” i galvas, i langus ir t.t. , o mediniu jau seniai niekas nebegamina . Plastmase saugesne.

  • Joo

    „Ir man nepriklauso nei purvynai, nei vaikai, bet… Štai koks prezidentės požiūris į provinciją ir tikrasis jos veidas.

  • Del puodeliu

    O kam tiems niekieno vaikams puodeliai – piltų ėdalo į lovį, tegul ėda. Ar ne?Ir pikčiausią šunį mylėk,taps geras. Ir bet kokį vaiką laikyk žvėriūkščiu – sužvėrės. Jeigu kuri iš jūsu ten taip kaip tuos vaikus palaikytų tik savaitę, iš proto išeitumėt. nereikia niekam tokių įstaigų, tik reikia ten dirbantiems algų. Visi pinigai tik algoms ir pastatams, o vaikams- nieko.

  • Kodėl

    Per 25 nepriklausomybės metus Lietuva užkrauta ir perkrauta labdaros lovomis, minkštais baldais, stalais, spintomis, lovomis ir t.t. negi direktorė ir 89 darbuotojai negalėjo prašyti geradarių iš užsienio, pagaliau ir turtingų lietuvių labadaringai gabenti panaudotus baldus į šią įstaigą. Visu vaikų kambarius, koridorius būtų apstatę. Tiesog toj įstaigoj tai NIEKAM nerūpėjo.

  • Į "kodel"

    O kam bent pirštą judinti, jeigu algas moka ir nieko nedarant. Pasiūlėte labdarą. Juk čia reikia ieškoti, prašyti, rūpintis. Tie vaikai kaip daiktai, dėl jų ten niekas galvos nesuka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Natkiškietės prakalbino moliūgus

Natkiškių kultūros namuose, meno mėgėjų kolektyvų atstovai kartu su „Moterų seklyčia“, bandė prakalbinti moliūgus. Edukaciją ir pavadinome „Prakalbink moliūgą“. Atmosfera buvo draugiška, šilta, o dirbančiųjų nuotaika puiki ir pakili. Atlikus gana sunkų, bet gerą darbą, smagu pasigrožėti ne tik patiems, bet akis paganyti ir kitiems. Ačiū meno mėgėjų kolektyvų atstovams ir darbščiųjų rankų būrelio moterims už edukacinę veiklą. Po trijų valandų darbo, sėdome prie pabaigtuvių stalo. Vaišinomės meno vadovo Valdo iškeptu pyragu, žolelių arbata. Dėkojame už moliūgus Sonatai ir Rimui

Pieno separatoriai – šiuolaikinio verslo pagalbininkai

Daugelis mūsų kasdien vartoja pieno produktus, geria gryną pieną. Tačiau taip pat daugelis nepagalvoja apie tai, kaip pienas pasiekia mūsų stalą, mūsų stiklines ir tuo pačiu skrandžius.  Žinoma, tai yra ilgas darbas, kuris prasideda gyvūno priežiūra ir baigiasi technikos indėliu, kuris garantuoja ne tik tikslumą, tačiau ir našumą. Darbų optimizacijai reikalingas pieno separatorius be kurio šiuolaikinė pieninkystės rinka nebūtų tokia gera kokia yra šiuo metu. Nors įranga buvo išrasta jau XIX amžiuje, tačiau plačiai pradėta naudoti tik XX. Šiuo metu

Kokybiški dažai, lakas bei klijai Kaune – kaip išsirinkti?

Kokybiškos ir tinkamos priemonės yra bene svarbiausias aspektas, kai kalbame apie įvairius remonto darbus. Esminiais faktoriais dažniausiai tampa būtent geras lakas, dažai bei klijai. Kaunas pasižymi išties didele šių prekių pasirinkimo įvairove, todėl garantuotai surasite jus labiausiai tenkinantį variantą. Visgi, sudėtingiausiu aspektu gali būti nežinojimas, nuo kur pradėti šias paieškas. Geriausiu pagalbininku šioje situacijoje galėtų būti info.lt portalas, mat čia vienoje vietoje surasite daug skirtingų įmonių, o tai palengvins išsirinkti optimaliausią variantą. Kokybiški dažai Dažai Kaune yra viena populiariausių prekių,

Savivaldybė planuoja imti 750 tūkst. Eur ilgalaikę paskolą

Ar imti ilgalaikę 750 tūkst. eurų paskolą spalio paskutinę savaitę bus svarstoma Šilutės r. savivaldybės tarybos posėdyje. Kitą savaitę vyksiančiuose Tarybos komitetų posėdžiuose dėl to vyks svarstymai ir diskusijos. Savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė vietos politikams pateiktame aiškinamajame rašte nurodo, kad  Savivaldybės 2021 metų prognozuojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamas Savivaldybės skolinimosi limitas, yra 25 823 tūkst. eurų. Savivaldybės skolinimosi limitas (60 proc.) sudaro 15 493,8 tūkst. eurų. Savivaldybės negrąžintų ilgalaikių paskolų likutis 2021 m. sausio 1 d.

Taip pat skaitykite