„Vaikai laikomi kalėjimo sąlygomis…“

Taip kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vakar apžiūrėdama Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą. Išskirtinio valstybės vadovės dėmesio ši Švėkšnos įstaiga sulaukė šių metų pradžioje, kai į viešumą iškilo skandalas, kad čia nepilnametės mergaitės įtrauktos į prostituciją ir sąvadavimą. Pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai, susiję ne tik su prostitucija, bet ir su galimu darbuotojų smurtu prieš vaikus, galimu piktnaudžiavimu duodant vaikams raminamųjų ir kitokių vaistų bei kt.

Prezidentę Dalią Grybauskaitę papiktino ir purvo bei balų kelias, vedantis į Švėkšnos specialiojo ugdymo centrą.

„70 procentų įstaigos biudžeto tenka ne vaikams, jais pasinaudojant išlaikomi pastatai, gausybė etatų, vaikai laikomi kalėjimo sąlygomis, čia – landynė, net blogiau negu sovietmečio sistemoje, tokiose sąlygose būti vaikams – tai katastrofa…“ – komentavo Prezidentė, apžiūrėdama vaikų bendrabučio pastatą.
Dabar Švėkšnos specialiojo ugdymo centro bendrabutis atrodo kitaip: panaudojus europines lėšas, pastatas renovuotas, fasadas atgavęs baltą spalvą, viduje suremontuotos tik pirmojo ir antrojo aukštų patalpos. Buvusią juodybę dar primena neremontuotos trečiojo ir ketvirtojo aukštų vidaus patalpos. Tarkim, vienas vaikų kambarys atrodo taip: keturios lovos su baisoka patalyne, nušiuręs staliukas ir trys kėdės, sukrypusi spinta, veidrodis, kampe – kibiras šiukšlėms ir kabykla rūbams. Iš visų kampų dvelkia skurdas. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis tylomis pripažino: „Nekoks vaizdelis…“ Apie prausyklą, tualetą geriau patylėti.
62 visos Lietuvos vaikus globojanti vienintelė tokia šalies įstaiga turi 89 darbuotojus, įstaigos direktorė – Laima Navickienė. Vienam vaikui per metus tenka 8688 eurai. Vargu ar tik lietus kaltas, tačiau kelias į įstaigą – purvynas su gausybe balų. Prezidentė D. Grybauskaitė kreipėsi į Švėkšnos seniūną Alfonsą Šeputį: „Nei kelias žvyruotas, seniūne. Kur žvyras prapuolė, nesimatė važiuojant?“ Vos seniūnas pradėjo aiškinti, kad įstaigos teritorija „mums nepriklauso“, Prezidentė kirto iš peties: „Ir man nepriklauso nei purvynai, nei vaikai, bet…“
Prezidentė apžiūrėjo visus bendrabučio aukštus, mokymo klases, kabinetus, kalbino vaikus, ant stalo jiems papylė saldainių, dar berniukus įspėjo, kad duotų ir kartu buvusiai mergaitei. Virtuvėje šalies vadovė klausė šeimininkių apie maistą, o ant staliukų vaikams jau buvo įpilta karšto gėralo… į plastikinius puodelius. Skurdas ir čia kyšojo iš kiekvieno kampo.
Ministras D. Pavalkis, tos pačios ministerijos viceministrė Natalija Istomina, vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Prezidentė D. Grybauskaitė su komanda netrukus užsidarė kabinete pasitarti. Gausybė žurnalistų laukė spaudos konferencijos. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis ir administracijos direktorius Sigitas Šeputis į uždarą pasitarimą nebuvo pakviesti. Panašu, kad jame nedalyvavo ir įstaigos direktorė Laima Navickienė, koridoriuje tramdžiusi išdykaujančius vaikus. Kai vieną įstaigos darbuotojas beveik jėga įstūmė į kabinetą, netrukus pasigirdo riksmas, spyris į duris – ant grindų nuskrido durų dangos gabalas… Būrys vaikų už pastato kampo susikibo… Nors kalbinami jie atrodė ramūs ir labai noriai rodė savo piešinėlius, džiaugėsi giriami, užkalbinti. Tai nereiškia, kad netrukus kuris iš jų nepratrūks pykčiu ir neims daužyti viską, kas po ranka. Šie vaikai turi elgesio ir emocijų sutrikimų.

Prezidentę Dalią Grybauskaitę po Švėkšnos specialiojo ugdymo centro pastatus lydėjusi šios įstaigos direktorė Laima Navickienė (pirma iš kairės) spaudos konferencijoje nepasirodė, nors gausiai susirinkę žurnalistai jos lūkuriavo ir tikėjosi atsakymų į klausimus.

Prezidentės nuomonė
Šių metų pradžioje Švėkšnoje kilusį nepilnamečių mergaičių prostitucijos skandalą Prezidentė pavadino apogėjumi visų procesų, kurie kaupėsi šioje įstaigoje ir visoje Lietuvos vaikų globos sistemoje. Vaikai naudoti kaip priedanga išlaikyti pastatus, etatus. „Vieno vaiko išlaikymas globos įstaigoje mums, mokesčių mokėtojams, kainuoja 3-4 kartus brangiau negu vaiko globa šeimoje,“ – akcentavo Prezidentė, tokią sistemą prilyginusi priešinimuisi, kad tik vaikai nebūtų atiduoti giminėms ar globėjams.
Vaizdai Švėkšnos įstaigoje šalies vadovei priminė apsilankymus Lukiškių, Panevėžio kalėjimuose: „Tai praktiškai kaip kalėjime. Pinigų užteko administracijai, algoms, pinigų užteko dideliems etatams išlaikyti, bet vaikams pinigų nebelieka. Noriu priminti, kad globėjui už vaiką mokama 150 eurų, čia, be mokymo kaštų, – 450 eurų. Tai tris kartus daugiau, o vaikų sąlygos – kolonijinės. Vaikai iš tokių įstaigų gali išeiti į niekur. Čia negali vaikui suteikti šeimos aplinkos, kokybiškų medicinos, mokymo paslaugų“.
Prezidentė paragino švietimo ir mokslo ministrą imtis radikalių priemonių, kad šioje ir panašaus pobūdžio įstaigose būtų 15-20 vaikų. Be to, vaikų patekimas į tokias įstaigas turi būti sudėtingesnis, nes dabar vaikų globos namai atsikrato globotinių, kurie judresni, nepaklusnūs, nesusimąstant apie tokio vaiko likimą, teises, sveikatą. Du gydytojai, du psichologai 62 vaikus turinčioje įstaigoje negali garantuoti tinkamų paslaugų. Prezidentė, siekdama keisti visą Lietuvos vaikų globos sistemą, sakė jau pateikusi Seimui įstatymo pataisų, kurios skatintų vaikų globą šeimose, šeimynose. „Vaikas turi augti šeimoje, didesnėje, mažesnėje, turtingesnėje ar ne, tačiau šeimoje, nes dabartinės vaikų globos institucijos luošina Lietuvos vaikus, tokį jų luošinimą reikia kuo greičiau užbaigti,“ – kalbėjo Prezidentė, akcentuodama itin brangiai kainuojantį tokių įstaigų išlaikymą. Palinkėjusi švietimo ir mokslo ministrui politinės valios priimant svarbius su vaikų globa susijusius sprendimus, Prezidentė sakė: „Nė nemaniau, kad gali būti taip blogai. Tikiuosi, kad mes visų pirma imsime galvoti apie vaikus ir neleisime laikyti jų įkaitais“.

Vaikų bendrabučio suremontuotoje dalyje jau veikia vandens procedūroms skirtos vonios. Simono Skutulo nuotr.

Kiti pastebėjimai
Ministras D. Pavalkis neabejojo, kad šioje Švėkšnos įstaigoje mažės vaikų, bus apsispręsta ir dėl etatų. Be to, vaikų globos namai buvo įpratę į tokias kaip Švėkšnos įstaigas atiduoti savo globotinius, o jų reikmėms skirtus pinigus pasilikdavo sau. To jau nebebus. Iš mokymo reikmėms skirtųjų lėšų jau nebebus perkami ir vaistai vaikams – gydymo reikalai priklauso Sveikatos apsaugos ministerijai.
Išvykusi iš Švėkšnos specialiojo ugdymo centro, Prezidentė D. Grybauskaitė, lydima Švėkšnos seniūno A. Šepučio, apžiūrėjo įspūdingąją Švėkšnos bažnyčią. Švėkšnoje yra lankęsis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona, po didžiojo gaisro – Prezidentas Valdas Adamkus, o šįkart Švėkšna sulaukė ir trečiojo Lietuvos vadovo – Prezidentės D. Grybauskaitės.

Stasė SKUTULIENĖ

6 komentarai

  • I plastmasinius puodelius?

    Taigi stikliniai ten “skraido” i galvas, i langus ir t.t. , o mediniu jau seniai niekas nebegamina . Plastmase saugesne.

  • Joo

    „Ir man nepriklauso nei purvynai, nei vaikai, bet… Štai koks prezidentės požiūris į provinciją ir tikrasis jos veidas.

  • Del puodeliu

    O kam tiems niekieno vaikams puodeliai – piltų ėdalo į lovį, tegul ėda. Ar ne?Ir pikčiausią šunį mylėk,taps geras. Ir bet kokį vaiką laikyk žvėriūkščiu – sužvėrės. Jeigu kuri iš jūsu ten taip kaip tuos vaikus palaikytų tik savaitę, iš proto išeitumėt. nereikia niekam tokių įstaigų, tik reikia ten dirbantiems algų. Visi pinigai tik algoms ir pastatams, o vaikams- nieko.

  • Kodėl

    Per 25 nepriklausomybės metus Lietuva užkrauta ir perkrauta labdaros lovomis, minkštais baldais, stalais, spintomis, lovomis ir t.t. negi direktorė ir 89 darbuotojai negalėjo prašyti geradarių iš užsienio, pagaliau ir turtingų lietuvių labadaringai gabenti panaudotus baldus į šią įstaigą. Visu vaikų kambarius, koridorius būtų apstatę. Tiesog toj įstaigoj tai NIEKAM nerūpėjo.

  • Į "kodel"

    O kam bent pirštą judinti, jeigu algas moka ir nieko nedarant. Pasiūlėte labdarą. Juk čia reikia ieškoti, prašyti, rūpintis. Tie vaikai kaip daiktai, dėl jų ten niekas galvos nesuka.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Nuvilnijo 18-oji Pagėgių literatūrinio pavasario šventė

Iškeliaujant kalendoriniam pavasariui, 2022 m. gegužės 25 d., Vydūno viešoji biblioteka kvietė į 18-ąją Pagėgių literatūrinio pavasario šventę „Atidengsiu Tau žodį it širdį…“. Paliesti meno Sveikindama gausiai Vydūno viešojoje bibliotekoje susirinkusius svečius bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė kalbėjo, jog „tiems, kurie į save neįsileidžia poezijos, muzikos, meno patirčių, labai sunku nusakyti, ką reiškia būti paliestam meno, būti įkvėptam, kaip kažkokia nematoma jėga užpildo sielą iki pat kraštų ir po to būna taip lengva matyti tik grožį… aplink save skleisti tik gėrį…

Pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas

Šilutės šventė šiemet prasidėjo gražiu veiksmu – miesto širdyje pasodintas Mažosios Lietuvos rožynas. Naujajame gėlyne prie Šilutės kultūros ir pramogų centro (Lietuvininkų g. 6) vasarą galėsime gėrėtis žalia, balta, raudona spalvomis   (Mažosios Lietuvos istorinės vėliavos spalvos).  Akcijos dalyviai atstovavo skirtingiems laiko tarpams: praeičiai, dabarčiai ir ateičiai. Visi kartu, nuotaikingai,  dalyvaujant Savivaldybės administracijos direktoriui, direktoriaus pavaduotojai, miesto mokyklų atstovams, Šilutės kultūros ir pramogų centro ir Šilutės kamerinio dramos teatro vadovėms, Šilutės seniūnui, istorinėms asmenybėms – lietuvininkei ir  dvarininkui Hugo Šojui – 

Kodėl verta naudoti ketaus keptuves maisto gamybai?

Ketus kaip gamybos medžiaga turi daug privalumų. Pavyzdžiui, ilgas tarnavimo laikas, atsparumas deformacijai ir korozijai, taip pat šiluminė talpa. Vienintelis ketaus indų trūkumas gali būti didelis svoris. Tačiau ketaus virtuvės reikmenys turi daugybę privalumų, paaiškinančių šio tipo virtuvės reikmenų populiarumą tarp šiuolaikinių namų šeimininkių, daugiau informacijos ir platų pasirinkimą rasite pardavėjo puslapyje. Ketaus keptuvę verta naudoti maisto gamybai dėl kelių priežasčių: Pirmoji priežastis – ketaus keptuvė itin patikima. Ji tikrai patvari, savo savininkams tarnauja ne tik metus, bet ir dešimtmečius.

Saulės poveikis plaukams. Patarimai, kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo

Kone kiekvienas žino, kad vasarą būtina pasirūpinti odos apsauga nuo saulės. Tačiau kur kas rečiau susirūpinama savo plaukais. Jų priežiūra vasarą yra ypatingai svarbi, todėl šiandien žeriame patarimus kaip juos apsaugoti nuo išsausėjimo ir kitų bėdų. Saugus dažymas Saulė – tai laimės šaltinis. Jos dėka žmogaus organizme gaminasi vitaminas D, gerėja nuotaika ir bendra savijauta. Nors grožio specialistai gali nepagailėti karčių žodžių saulei dėl jos žalos odai ir plaukams, visgi svarbiausia čia – ne vengti saulės, o išmokti saugiai ja

Taip pat skaitykite