V. Blinkevičiūtė: apie pensinio amžiaus ilginimą iki 72 metų negali būti jokių kalbų – tai žmonių erzinimas

Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė, opozicinės Socialdemokratų partijos vicepirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad valdantieji turėtų nutraukti bet kokias diskusijas apie galimybę pensinį amžių ilginti iki 72 metų.

Buvusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

„Apie jokį pensinio amžiaus didinimą Lietuvoje tokiu įtemptu metu negali būti jokių kalbų. Kai siautėja pandemija, kai žmonės netenka darbo ar dirba ne pilną darbo dieną, kai kiekvieną dieną kažką atleidžia iš darbo ir nuo to labiausiai kenčia 50-mečiai ir vyresni, priešpensinio amžiaus žmonės, apie ką mes čia šnekame? Juk žmonės seka įvykius ir tada klausia savęs, ar iki savo mirties tos pensijos sulauks. Diskusija apie tai – ne laiku ir ne vietoje“, – sako V. Blinkevičiūtė.

Politikė teigia, kad Europos Komisijos (EK) ekspertų svarstymai apie galimybę Lietuvai didinti pensinį amžių iki 72 metų tėra viena iš nuomonių, ir Lietuvos politikams nereikėtų to eskaluoti.

„Keista dabar klausytis kai kurių valdančiųjų atstovų, samprotaujančių, kad Lietuvos gyventojų darbingas amžius galėtų ilgėti. Lyg jie nesuprastų, kad vien kalbos apie tai paliečia konkrečių žmonių gyvenimus. Juk kiekvienas įsivaizduoja save, tai visiškai natūralu. Ir ką galvoja klausydamiesi? Dirbu, dirbu ir pensijos taip ir nesulauksiu“, – teigia V. Blinkevičiūtė.

Kita vertus, ji teigia nesuprantanti, kodėl, kalbėdami apie vyresnio amžiaus žmonių išlaikymą darbo rinkoje, valdantieji nesiima konkrečių veiksmų.

„Žinoma, sutinku, kad reikia išlaikyti vyresnio amžiaus žmones darbo rinkoje, taip. Yra daug žmonių, kurie, būdami pensijoje, dirba savanoriškai, nes jie gali, geba ir nori tai daryti. O kiti negali. Todėl turi būti galimybė pasirinkti. Bet kodėl tuomet valstybė atleidžia 65 metų sulaukusius žmones iš viešojo sektoriaus? Reikėtų keisti įstatymus. Jeigu žmogus gali ir nori – tegul dirba. Toks įspūdis, kad kalbama viena, o daroma kita“, – priduria V. Blinkevičiūtė.

ELTA primena, kad EK parengė žaliąją knygą dėl senėjimo. Joje Lietuvai prognozuojama, kad, norint iki 2040 m. išlaikyti pastovų nacionalinį senėjimo indeksą, Lietuva turėtų pailginti darbingą amžių iki 72 metų.

Jadvyga Bieliavska (ELTA)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos bankas ir kortos

Tarpukario Lietuvoje vienas populiariausių stalo žaidimų buvo kortos, jos buvo skirtos tiek žaidimams, tiek būrimui. 1924 m. Lietuvoje įsigaliojo kortų monopolis – jas gaminti galėjo tik valstybė, o platinti – tik tie, kurie turėjo valstybės leidimą. Atsivežti kortas iš užsienio buvo draudžiama, veikla buvo griežtai kontroliuojama valstybės institucijų. Šioje tarpukario kortų istorijoje Lietuvos bankas taip pat suvaidino nemažą vaidmenį. Lietuviškos kortos Lietuvoje kortos atsirado ir paplito Renesanso epochoje. Aistringas kortuotojas buvo Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Žygimantas Senasis. Panašiu metu

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 40 mln. eurų parama

Atsižvelgiant į smarkiai išaugusį įrengiamų saulės elektrinių populiarumą ir gyventojams aktyviai naudojantis valstybės parama, Energetikos ministerija antrą ketvirtį planuoja dar vieną 40 mln. eurų paramą. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus. Šiuo metu vidutinė pigesnių 10 kW saulės elektrinių įsirengimo kaina gali svyruoti tarp 5000-6000 eurų, brangesnių elektrinių – apie 8690

Policijos reidai: Šilutėje – 24 pažeidėjai

Tauragės apskrities VPK skelbia iš anksto suplanuotų ir paskelbtų policijos reidų rezultatus. Šilutėje – situacija prasčiausia. Policijos pareigūnai kovo 11-17 dienomis surengtų reidų metu tikrino vairuotojų veiklas, nesusijusias su vairavimu: naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos, privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimą. Nustatyti 46 pažeidimai (Tauragė – 17, Šilutė – 24, Pagėgiai – 2, Šilalė – 3). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai. Primename, kad nuo kovo 19 d.

Pempės diena: jau stebimi šių paukščių tuoktuvių šokiai

Kovo 19 d. laikoma Pempės diena – bundančios gamtos ir atšilimo simboliu. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos stebėtojai paprastąją pempę pastebėjo jau vasario pradžioje. Šylant klimatui ir orams vis anksčiau galima pastebėti daugiau pavasario šauklių, kurie pranašauja pasibaigusią žiemą. Pempės – įprasti pievų paukščiai Paprastoji pempė (Vanellus vanellus) – gan gerai žmonėms pažįstamas paukštis, išsiskiriantis savo išvaizda ir balsu. Tai atviro kraštovaizdžio paukštis, perėjimui renkasi gan įvairias vietas: pradedant atviromis pelkių plynėmis, šlapių durpynų plotais ir baigiant derlingomis įvairaus drėgnumo

Taip pat skaitykite