Už vaikystę be smurto!

Siekiant padidinti visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus, VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centras“ vykdo „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“ akciją. Šešiolikos dienų laikotarpis prasidėjo lapkričio 25-ąją – Tarptautinę smurto prieš moteris dieną ir tęsis iki pat gruodžio 10-osios – Tarptautinės žmogaus teisių dienos.

„Šia akcija norime paraginti žmones kovoti prieš vaikų smurtą. Šių savaičių veiklomis norime paraginti žmones nelikti abejingais vaikų smurtui ir formuoti naujas nuostatas, kad smurtui yra nulis tolerancijos. Pabrėžiame, jog svarbu lavinti tėvų įgūdžius, kad kiekvienas suprastų, jog yra būdų save kontroliuoti, valdyti savo bejėgiškumą, o kritinėse situacijose elgtis tinkamai. Taip pat visuomenė turi žinoti, kaip atpažinti, jog vaikas patyrė smurtą, o atpažinus, kaip jį apsaugoti“,– organizuojamą akciją apibūdino VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centro“ psichologė Rosita Katauskienė.

 VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centro“ psichologė Rosita Katauskienė.

Kokios yra smurto formos?
Yra skiriamos keturios vaiką žalojančios elgesio formos: fizinis smurtas, emocinis psichinis žalojimas, seksualinis smurtas ir nepriežiūra.
Vaikas gali patirti vieną kurią nors iš šių smurto formų arba net keletą vienu metu. Pasak R. Katauskienės, fizinis smurtas būna tada, kai prieš vaiko valią jam sukeliamas skausmas taikant fizines bausmes. Psichologinis smurtas – kai nuolatos vaikas yra traumuojamas psichologiškai, jam grasinama, šaukiama arba jis ignoruojamas už netinkamą elgesį. Seksualinio smurto forma – vaiko ar paauglio vertimas dalyvauti seksualinio pobūdžio veikloje, nebūtinai vartojant akivaizdų smurtą ir nepriklausomai nuo to, ar vaikas supranta, kas jam yra daroma, ar ne. Nepriežiūra – kai neužtikrinami vaiko pagrindiniai fiziniai, emociniai poreikiai, kurie gali padaryti didelę žalą vaiko sveikatai ir raidai.
Kaip atpažinti, jog smurtaujama prieš vaiką?
Fizinis smurtas gali būti vienkartinis arba nuolat pasikartojantis veiksmas – mušimas, stumdymas, spardymas, kandžiojimas, smaugimas – bet koks skausmo kėlimas. Fizinė trauma gali būti labai įvairi – nuo įdrėskimo ir nubrozdijimo iki smegenų sutrenkimo, kaulų lūžių, akių sužalojimų, kai nesusiję su medicinine būkle ir nėra pagrįsto paaiškinimo. Vaikas, kuris patyrė fizinį smurtą bijo tam tikrų asmenų ar vietų. Vaikas jaučiasi neramiai, elgiasi agresyviai, blogai valgo ir miega, mažai bendrauja ir atsisako eiti į mokyklą, vengia persirengti kūno kultūros pamokose.
Žeminamas vaikas, įvairiais būdais gąsdinamas, jog atlikus kokį tolesnį veiksmą jo laukia neigiamos pasekmės, patiria psichologinį smurtą. Tai galima suprasti iš vaiko emocijų ir elgesio: vaiko elgesyje pasireiškia perdėtas meilumas, lipšnumas su mažai pažįstamais žmonėmis, pasitikėjimo savimi stoka, nerimastingumas, perdėtas atsargumas, agresyvumas kitų vaikų ir gyvūnų atžvilgiu, baimė, neapykanta konkrečiam asmeniui, socialinių įgūdžių stoka, mikčiojimas, apsunkinta kalba, psichosomatiniai skundai, nevalingas šlapinimasis, uždarumas ir save žalojantis elgesys.
Seksualiai išnaudojami vaikai, net ir patys mažiausi, išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra ypač jautrūs. Suaugusieji turėtų atkreipti dėmesį į šiuos signalus vaiko elgesyje ir kreiptis pagalbos: liečia ar trina genitalijas, žaidžia seksualinius žaidimus, nusirenginėja pats arba nurenginėja kitus, gėdijasi, nekenčia savo kūno, vengia nusirengti prie kitų žmonių, piešia seksualinio turinio simbolius, bijo fizinio kontakto, intymumo, nepasitiki suaugusiaisiais, bijo konkrečių asmenų, elgiasi regresyviai, piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis, sutrinka miegas, būdingi valgymo sutrikimai, depresija, save žalojantis elgesys.
Psichologė pažymi, kad ne visi vaikai, patyrę seksualinį išnaudojimą, turi visus šiuos požymius, kai kurie demonstruoja tik keletą. Vieno atskiro požymio nepakanka padaryti išvadoms apie seksualinį išnaudojimą.
Nepriežiūros atpažinimo kriterijai: vaikas per menkai, lyginant su jo bendraamžiais, fiziškai išsivystęs, mažo svorio ar ūgio, kai tam nėra medicininių priežasčių; vaiko apranga yra netvarkinga, jis murzinas, drabužiai purvini ar suplyšę; vaikas mieguistas, sunkiai susikaupia, apatiškas, nuolat alkanas, neturi būtiniausių mokyklinių priemonių, nereguliariai lanko mokyklą, vaiką atveda ar pasiima jam mažai pažįstami žmonės, vaikas pastebimas elgetaujantis, valkataujantis po pamokų, neturi socialinių įgūdžių ar jie nepakankami jo amžiui, turi žalingų įpročių.

VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centro“ psichologės Rositos Katauskienės pasiteiravome:
– Kai vaikas elgiasi nederamai, vieni tėvai ant jo šaukia, kiti – muša ar taiko fizines bausmes. Kodėl tėvai taip elgiasi?
– Manau, kad bet koks tėvų elgesys, kuris verčia vaiką išsigąsti, susigūžti ar šiaip blogai jaustis, rodo tėvų bejėgiškumą. Kai vaikai elgiasi ne taip, kaip tėvai nori, o tėvai neberanda žodžių, kaip susikalbėti su vaikais, imasi kraštutinumų. Šiuos kraštutinumus tėvai labai dažnai pateisina tuo, jog vaikas nusipelnė pakelto balso tono ar pliaukštelėjimo, nes kitaip nebegirdėjo, ką sako tėvai, elgėsi blogai. Kai kurie iš mūsų esame užauginti patys vaikystėje patyrę psichologinį ar fizinį smurtą, todėl tokias priemones esame linkę pateisinti. Susiformavusi nuostata, kad pliaukštelėjimas niekam dar nėra pakenkęs, nes kai kurie tėvai pabrėžia, kad vaikystėje patys gavo lupti ir vis tiek užaugo gerais žmonėmis. Deja, šiuolaikinių vaikų tai neveikia, jie yra labiau pažeidžiami. Priešiškas tėvų elgesys skatina priešišką vaikų elgesį. Viskas vyksta grandinine reakcija – pyktis gimdo pyktį, smurtas sukelia smurtą.
Noriu, kad tėvai suprastų, jog neįmanoma priversti vaiko elgtis gerai, verčiant jį jaustis blogai. Todėl, jei norime skatinti pozityvų vaikų elgesį, turime taikyti pozityvius auklėjimo metodus.
– Tačiau kaip suvaldyti savo emocijas?
– Visų pirma, stebėti savo reakcijas. Normalu, kad vaikai gali išvesti tėvus iš kantrybės. Normalu ir tai, kad tėvai jaučia pyktį, bejėgiškumą, nusivylimą. Tačiau jaučiant šias emocijas svarbu su jomis tinkamai susitvarkyti. Daugiausia klaidų padarome ir prikalbame pačias pirmąsias minutes, todėl bent keletą akimirkų reikia atitrūkti nuo konflikto. Jei jaučiate, kad tuoj pratrūksite, taikykite keletą paprastų pratimų: išeikite į kitą kambarį ar lauką įkvėpti oro (prieš tai pasirūpinę vaikų saugumu); išgerkite stiklinę šalto vandens; nusiprauskite veidą po šaltu vandeniu; keletą kartų giliai įkvėpkite ir iškvėpkite; suskaičiuokite mintyse iki 100; paskambinkite artimam draugui ar giminaičiui, kuris pasikalbėtų su jumis ir padėtų nurimti.
Svarbiausia: tėvai turi žinoti, kad nė vienas negimėme mokėdami būti tėvais. Tėvystė yra įgūdžiai, todėl kuo sąmoningiau ugdome tėvystės įgūdžius, tuo geriau galime susikalbėti su savo vaikais, nes smurtas tik nutraukia mūsų ryšį su jais.

Jeigu sužinojote apie smurtą prieš vaiką, kuo skubiau praneškite bendruoju pagalbos telefonu 112.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansuoja VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centro įgyvendinamą smurto artimoje aplinkoje prevencinį projektą „Už vaikų vaikystę be smurto“. 

 

Parengta pagal VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centro“ pateiktą informaciją

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

ŠMSM kancleris: sugadinus valstybės duotą kompiuterį bausti reikėtų išimtiniu atveju

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) kancleris Tomas Daukantas akcentuoja, kad, vaikui praradus ar sugadinus ministerijos parūpintą kompiuterį, neturėtų būti taikoma bendra taisyklė skirti baudą. Pasak jo, reikėtų individualiai įvertinti kiekvieną situaciją. Savo ruožtu Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius savivaldybėms siūlo gautus kompiuterius apdrausti. Atsižvelgdama į skubią situaciją, Nacionalinė švietimo agentūra neskelbiamų derybų būdu perka 15 tūkstančių planšetinių ir 20 tūkstančių nešiojamųjų kompiuterių mokykloms. Toks pirkimo būdas suderintas su Viešųjų pirkimų tarnyba. „(Mokyklų atmintinėse. – ELTA) nėra sąlygų surašyta,

Po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu usėniškiu – izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai

Tauragės meras Dovydas Kaminskas praneša, kad po kontakto su koronavirusu užsikrėtusiu pacientu laikinai izoliuoti 4 Tauragės ligoninės medikai. „Sekmadienį (kovo 29 d.) Šilutės rajono greitoji medicinos pagalba į Tauragės ligoninę dėl sveikatos sutrikimų atvežė Šilutės rajono gyventoją. Pacientas gydytas Anesteziologijos-reanimacijos skyriuje ir po 1 val. reanimobiliu pervežtas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę, kurioje po tyrimų jam nustatyta COVID-19 infekcija“, – savo feisbuko paskyroje rašo D. Kaminskas. Tauragės meras informuoja, kad medikų personalas priėmimo skyriuje dirbo su visomis apsaugomis, o pacientą prižiūrėję

Savarankiškai dirbantiems asmenims siūloma 2 metams atidėti karantino laikotarpio PSD įmokų mokėjimą

Siekiant palengvinti mokestinę naštą savarankiškai dirbantiems asmenims, sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga siūlo jiems atidėti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų mokėjimą. Šio laikotarpio nesumokėtas PSD įmokas, kaip siūlo ministras, jie turės susimokėti per 2 metus nuo ekstremaliosios situacijos ar karantino atšaukimo. Tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas įregistravęs A. Veryga sako, kad, Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys, kurių PSD galiojimas priklauso nuo įmokos atitinkamu laikotarpiu (ne)sumokėjimo, bus laikomi apdraustais PSD ekstremaliosios

Šilutės rajone patvirtintas trečiasis koronaviruso atvejis

Šilutės r. savivaldybė skelbia, kad balandžio 2 dieną patvirtintas dar vienas koronavirusu užsikrėtęs asmuo – Šylių kaimo (Gardamo sen.) gyventojas. Šiuo metu jis gydomas Klaipėdos ligoninėje. Dėl dar vieno užsikrėtimo atvejo – Vainuto seniūnijos gyventojo – laukiama  atsakymo. Vainutiškis informavo turėjęs kontaktų su užsikrėtusiais koronavirusu. Apie trečiąjį Šilutės rajone koronaviruso atvejį „Pamariui” patvirtinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus vedėja Roma Jovaišaitė dar negali. Mat dar nėra gauta tikslių duomenų. Daugiau informacijos apie šiuos atvejus „Pamarys” pateiks vėliau.