Už vaikystę be smurto!

Siekiant padidinti visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus, VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centras“ vykdo „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“ akciją. Šešiolikos dienų laikotarpis prasidėjo lapkričio 25-ąją – Tarptautinę smurto prieš moteris dieną ir tęsis iki pat gruodžio 10-osios – Tarptautinės žmogaus teisių dienos.

„Šia akcija norime paraginti žmones kovoti prieš vaikų smurtą. Šių savaičių veiklomis norime paraginti žmones nelikti abejingais vaikų smurtui ir formuoti naujas nuostatas, kad smurtui yra nulis tolerancijos. Pabrėžiame, jog svarbu lavinti tėvų įgūdžius, kad kiekvienas suprastų, jog yra būdų save kontroliuoti, valdyti savo bejėgiškumą, o kritinėse situacijose elgtis tinkamai. Taip pat visuomenė turi žinoti, kaip atpažinti, jog vaikas patyrė smurtą, o atpažinus, kaip jį apsaugoti“,– organizuojamą akciją apibūdino VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centro“ psichologė Rosita Katauskienė.

 VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centro“ psichologė Rosita Katauskienė.

Kokios yra smurto formos?
Yra skiriamos keturios vaiką žalojančios elgesio formos: fizinis smurtas, emocinis psichinis žalojimas, seksualinis smurtas ir nepriežiūra.
Vaikas gali patirti vieną kurią nors iš šių smurto formų arba net keletą vienu metu. Pasak R. Katauskienės, fizinis smurtas būna tada, kai prieš vaiko valią jam sukeliamas skausmas taikant fizines bausmes. Psichologinis smurtas – kai nuolatos vaikas yra traumuojamas psichologiškai, jam grasinama, šaukiama arba jis ignoruojamas už netinkamą elgesį. Seksualinio smurto forma – vaiko ar paauglio vertimas dalyvauti seksualinio pobūdžio veikloje, nebūtinai vartojant akivaizdų smurtą ir nepriklausomai nuo to, ar vaikas supranta, kas jam yra daroma, ar ne. Nepriežiūra – kai neužtikrinami vaiko pagrindiniai fiziniai, emociniai poreikiai, kurie gali padaryti didelę žalą vaiko sveikatai ir raidai.
Kaip atpažinti, jog smurtaujama prieš vaiką?
Fizinis smurtas gali būti vienkartinis arba nuolat pasikartojantis veiksmas – mušimas, stumdymas, spardymas, kandžiojimas, smaugimas – bet koks skausmo kėlimas. Fizinė trauma gali būti labai įvairi – nuo įdrėskimo ir nubrozdijimo iki smegenų sutrenkimo, kaulų lūžių, akių sužalojimų, kai nesusiję su medicinine būkle ir nėra pagrįsto paaiškinimo. Vaikas, kuris patyrė fizinį smurtą bijo tam tikrų asmenų ar vietų. Vaikas jaučiasi neramiai, elgiasi agresyviai, blogai valgo ir miega, mažai bendrauja ir atsisako eiti į mokyklą, vengia persirengti kūno kultūros pamokose.
Žeminamas vaikas, įvairiais būdais gąsdinamas, jog atlikus kokį tolesnį veiksmą jo laukia neigiamos pasekmės, patiria psichologinį smurtą. Tai galima suprasti iš vaiko emocijų ir elgesio: vaiko elgesyje pasireiškia perdėtas meilumas, lipšnumas su mažai pažįstamais žmonėmis, pasitikėjimo savimi stoka, nerimastingumas, perdėtas atsargumas, agresyvumas kitų vaikų ir gyvūnų atžvilgiu, baimė, neapykanta konkrečiam asmeniui, socialinių įgūdžių stoka, mikčiojimas, apsunkinta kalba, psichosomatiniai skundai, nevalingas šlapinimasis, uždarumas ir save žalojantis elgesys.
Seksualiai išnaudojami vaikai, net ir patys mažiausi, išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra ypač jautrūs. Suaugusieji turėtų atkreipti dėmesį į šiuos signalus vaiko elgesyje ir kreiptis pagalbos: liečia ar trina genitalijas, žaidžia seksualinius žaidimus, nusirenginėja pats arba nurenginėja kitus, gėdijasi, nekenčia savo kūno, vengia nusirengti prie kitų žmonių, piešia seksualinio turinio simbolius, bijo fizinio kontakto, intymumo, nepasitiki suaugusiaisiais, bijo konkrečių asmenų, elgiasi regresyviai, piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis, sutrinka miegas, būdingi valgymo sutrikimai, depresija, save žalojantis elgesys.
Psichologė pažymi, kad ne visi vaikai, patyrę seksualinį išnaudojimą, turi visus šiuos požymius, kai kurie demonstruoja tik keletą. Vieno atskiro požymio nepakanka padaryti išvadoms apie seksualinį išnaudojimą.
Nepriežiūros atpažinimo kriterijai: vaikas per menkai, lyginant su jo bendraamžiais, fiziškai išsivystęs, mažo svorio ar ūgio, kai tam nėra medicininių priežasčių; vaiko apranga yra netvarkinga, jis murzinas, drabužiai purvini ar suplyšę; vaikas mieguistas, sunkiai susikaupia, apatiškas, nuolat alkanas, neturi būtiniausių mokyklinių priemonių, nereguliariai lanko mokyklą, vaiką atveda ar pasiima jam mažai pažįstami žmonės, vaikas pastebimas elgetaujantis, valkataujantis po pamokų, neturi socialinių įgūdžių ar jie nepakankami jo amžiui, turi žalingų įpročių.

VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centro“ psichologės Rositos Katauskienės pasiteiravome:
– Kai vaikas elgiasi nederamai, vieni tėvai ant jo šaukia, kiti – muša ar taiko fizines bausmes. Kodėl tėvai taip elgiasi?
– Manau, kad bet koks tėvų elgesys, kuris verčia vaiką išsigąsti, susigūžti ar šiaip blogai jaustis, rodo tėvų bejėgiškumą. Kai vaikai elgiasi ne taip, kaip tėvai nori, o tėvai neberanda žodžių, kaip susikalbėti su vaikais, imasi kraštutinumų. Šiuos kraštutinumus tėvai labai dažnai pateisina tuo, jog vaikas nusipelnė pakelto balso tono ar pliaukštelėjimo, nes kitaip nebegirdėjo, ką sako tėvai, elgėsi blogai. Kai kurie iš mūsų esame užauginti patys vaikystėje patyrę psichologinį ar fizinį smurtą, todėl tokias priemones esame linkę pateisinti. Susiformavusi nuostata, kad pliaukštelėjimas niekam dar nėra pakenkęs, nes kai kurie tėvai pabrėžia, kad vaikystėje patys gavo lupti ir vis tiek užaugo gerais žmonėmis. Deja, šiuolaikinių vaikų tai neveikia, jie yra labiau pažeidžiami. Priešiškas tėvų elgesys skatina priešišką vaikų elgesį. Viskas vyksta grandinine reakcija – pyktis gimdo pyktį, smurtas sukelia smurtą.
Noriu, kad tėvai suprastų, jog neįmanoma priversti vaiko elgtis gerai, verčiant jį jaustis blogai. Todėl, jei norime skatinti pozityvų vaikų elgesį, turime taikyti pozityvius auklėjimo metodus.
– Tačiau kaip suvaldyti savo emocijas?
– Visų pirma, stebėti savo reakcijas. Normalu, kad vaikai gali išvesti tėvus iš kantrybės. Normalu ir tai, kad tėvai jaučia pyktį, bejėgiškumą, nusivylimą. Tačiau jaučiant šias emocijas svarbu su jomis tinkamai susitvarkyti. Daugiausia klaidų padarome ir prikalbame pačias pirmąsias minutes, todėl bent keletą akimirkų reikia atitrūkti nuo konflikto. Jei jaučiate, kad tuoj pratrūksite, taikykite keletą paprastų pratimų: išeikite į kitą kambarį ar lauką įkvėpti oro (prieš tai pasirūpinę vaikų saugumu); išgerkite stiklinę šalto vandens; nusiprauskite veidą po šaltu vandeniu; keletą kartų giliai įkvėpkite ir iškvėpkite; suskaičiuokite mintyse iki 100; paskambinkite artimam draugui ar giminaičiui, kuris pasikalbėtų su jumis ir padėtų nurimti.
Svarbiausia: tėvai turi žinoti, kad nė vienas negimėme mokėdami būti tėvais. Tėvystė yra įgūdžiai, todėl kuo sąmoningiau ugdome tėvystės įgūdžius, tuo geriau galime susikalbėti su savo vaikais, nes smurtas tik nutraukia mūsų ryšį su jais.

Jeigu sužinojote apie smurtą prieš vaiką, kuo skubiau praneškite bendruoju pagalbos telefonu 112.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansuoja VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centro įgyvendinamą smurto artimoje aplinkoje prevencinį projektą „Už vaikų vaikystę be smurto“. 

 

Parengta pagal VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centro“ pateiktą informaciją

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Per Jonines savo vardadienį mini daugiau kaip 60 tūkst. žmonių

Birželio 24-oji ypatinga dideliam būriui Lietuvos gyventojų – daugiau nei 63 tūkst. Jonų, Janinų, Jonių ir kitų panašių vardų savininkų švenčią savo vardadienį.  Gyventojų registro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena 27 tūkstančiai Jonų ir 21,5 tūkst. Janinų. Vardą Ivan turi 4,3 tūkst. gyventojų, Žanų turime beveik 1,7 tūkst. Ivanų – nepilnus 1,1 tūkst. Jonės vardu pavadintos 459 moterys, Jano – 324, Žano – 213 vyrų. Be to, daugiau nei 7 tūkst. asmenų turi du vardus, kurių bent vienas yra Jonas

Policijos pareigūnai per savaitę išaiškino 20 neblaivių vairuotojų

Vienas iš būdų, kuriuo siekiama sutramdyti neblaivius vairuotojus – griežtesnė atsakomybė. Vis tik tikinčių, kad net išgėrę jie yra „puikūs“ vairuotojai, ir kad policijai neįklius, pasitaiko ne vienas. Birželio 16–22 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, siekdami gerinti eismo saugumą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų  kontrolę. Pareigūnai įvairiose vietose stabdė transporto priemones ir alkoholio kiekio matuokliu tikrino vairuotojų blaivumą. Reido metu policijos pareigūnai sustabdė 943 transporto priemones. Išaiškinta 11 neblaivių vairuotojų. Pareigūnai tikrino ir

Paparčio žiedo ieškos ir finansiniai sukčiai. Nepraraskite budrumo!

Daugumai kasdienių veiklų persikėlus į skaitmeninę erdvę, nemažėja pranešimų apie finansinius sukčius. Įmonių vadovais, bankininkais, bičiuliais bei įsimylėjėliais apsimetantys asmenys stengiasi apgaulės būdu išvilioti svetimus pinigus arba jautrią informaciją, iš kurios vėliau būtų galima pasipelnyti. Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad sukčiai laisvadienių neturi, todėl gyventojai turėtų nuolat išlikti budrūs ir atidūs. Anot LBA prezidentės dr. Eivilės Čipkutės, nors Lietuvoje veikiantys bankai nuolat diegia išmanias saugumo sistemas ir vidinius nusikalstamos veiklos atpažinimo procesus, nusikaltėliai taip pat nesnaudžia ir sugalvoja naujų

Ar konteinerių nuoma reikalinga paslauga žmonėms?

Žmonėms dirbantiems prie statybų, ypač tiems, kurie statosi namą ir reikia atvažiuoti iki statybų vietos nemažą atstumą, mąsto, kur galėtų sudėti visus įrankius ar daiktus, kurie reikalingi statyboms. Tuomet dažniausiai žmonės ieško internete informacijos ir idėjų. Su tuo susidūrusieji sako, jog geras variantas išsinuomoti konteinerį, kuris pritaikytas viskam: laikyti daiktams, įvairioms statybinėms medžiagoms ar net gyventi. Yra konteinerių, pritaikytų ir šiukšlėms, likusioms po statybų. Tokia paslauga pasinaudojusieji tikina, jog ši paslauga yra viena iš geriausių nenorint visų daiktų ir įrankių

Taip pat skaitykite