Už vaikystę be smurto!

Siekiant padidinti visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus, VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centras“ vykdo „16 aktyvumo dienų prieš smurtą“ akciją. Šešiolikos dienų laikotarpis prasidėjo lapkričio 25-ąją – Tarptautinę smurto prieš moteris dieną ir tęsis iki pat gruodžio 10-osios – Tarptautinės žmogaus teisių dienos.

„Šia akcija norime paraginti žmones kovoti prieš vaikų smurtą. Šių savaičių veiklomis norime paraginti žmones nelikti abejingais vaikų smurtui ir formuoti naujas nuostatas, kad smurtui yra nulis tolerancijos. Pabrėžiame, jog svarbu lavinti tėvų įgūdžius, kad kiekvienas suprastų, jog yra būdų save kontroliuoti, valdyti savo bejėgiškumą, o kritinėse situacijose elgtis tinkamai. Taip pat visuomenė turi žinoti, kaip atpažinti, jog vaikas patyrė smurtą, o atpažinus, kaip jį apsaugoti“,– organizuojamą akciją apibūdino VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centro“ psichologė Rosita Katauskienė.

 VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centro“ psichologė Rosita Katauskienė.

Kokios yra smurto formos?
Yra skiriamos keturios vaiką žalojančios elgesio formos: fizinis smurtas, emocinis psichinis žalojimas, seksualinis smurtas ir nepriežiūra.
Vaikas gali patirti vieną kurią nors iš šių smurto formų arba net keletą vienu metu. Pasak R. Katauskienės, fizinis smurtas būna tada, kai prieš vaiko valią jam sukeliamas skausmas taikant fizines bausmes. Psichologinis smurtas – kai nuolatos vaikas yra traumuojamas psichologiškai, jam grasinama, šaukiama arba jis ignoruojamas už netinkamą elgesį. Seksualinio smurto forma – vaiko ar paauglio vertimas dalyvauti seksualinio pobūdžio veikloje, nebūtinai vartojant akivaizdų smurtą ir nepriklausomai nuo to, ar vaikas supranta, kas jam yra daroma, ar ne. Nepriežiūra – kai neužtikrinami vaiko pagrindiniai fiziniai, emociniai poreikiai, kurie gali padaryti didelę žalą vaiko sveikatai ir raidai.
Kaip atpažinti, jog smurtaujama prieš vaiką?
Fizinis smurtas gali būti vienkartinis arba nuolat pasikartojantis veiksmas – mušimas, stumdymas, spardymas, kandžiojimas, smaugimas – bet koks skausmo kėlimas. Fizinė trauma gali būti labai įvairi – nuo įdrėskimo ir nubrozdijimo iki smegenų sutrenkimo, kaulų lūžių, akių sužalojimų, kai nesusiję su medicinine būkle ir nėra pagrįsto paaiškinimo. Vaikas, kuris patyrė fizinį smurtą bijo tam tikrų asmenų ar vietų. Vaikas jaučiasi neramiai, elgiasi agresyviai, blogai valgo ir miega, mažai bendrauja ir atsisako eiti į mokyklą, vengia persirengti kūno kultūros pamokose.
Žeminamas vaikas, įvairiais būdais gąsdinamas, jog atlikus kokį tolesnį veiksmą jo laukia neigiamos pasekmės, patiria psichologinį smurtą. Tai galima suprasti iš vaiko emocijų ir elgesio: vaiko elgesyje pasireiškia perdėtas meilumas, lipšnumas su mažai pažįstamais žmonėmis, pasitikėjimo savimi stoka, nerimastingumas, perdėtas atsargumas, agresyvumas kitų vaikų ir gyvūnų atžvilgiu, baimė, neapykanta konkrečiam asmeniui, socialinių įgūdžių stoka, mikčiojimas, apsunkinta kalba, psichosomatiniai skundai, nevalingas šlapinimasis, uždarumas ir save žalojantis elgesys.
Seksualiai išnaudojami vaikai, net ir patys mažiausi, išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra ypač jautrūs. Suaugusieji turėtų atkreipti dėmesį į šiuos signalus vaiko elgesyje ir kreiptis pagalbos: liečia ar trina genitalijas, žaidžia seksualinius žaidimus, nusirenginėja pats arba nurenginėja kitus, gėdijasi, nekenčia savo kūno, vengia nusirengti prie kitų žmonių, piešia seksualinio turinio simbolius, bijo fizinio kontakto, intymumo, nepasitiki suaugusiaisiais, bijo konkrečių asmenų, elgiasi regresyviai, piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis, sutrinka miegas, būdingi valgymo sutrikimai, depresija, save žalojantis elgesys.
Psichologė pažymi, kad ne visi vaikai, patyrę seksualinį išnaudojimą, turi visus šiuos požymius, kai kurie demonstruoja tik keletą. Vieno atskiro požymio nepakanka padaryti išvadoms apie seksualinį išnaudojimą.
Nepriežiūros atpažinimo kriterijai: vaikas per menkai, lyginant su jo bendraamžiais, fiziškai išsivystęs, mažo svorio ar ūgio, kai tam nėra medicininių priežasčių; vaiko apranga yra netvarkinga, jis murzinas, drabužiai purvini ar suplyšę; vaikas mieguistas, sunkiai susikaupia, apatiškas, nuolat alkanas, neturi būtiniausių mokyklinių priemonių, nereguliariai lanko mokyklą, vaiką atveda ar pasiima jam mažai pažįstami žmonės, vaikas pastebimas elgetaujantis, valkataujantis po pamokų, neturi socialinių įgūdžių ar jie nepakankami jo amžiui, turi žalingų įpročių.

VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centro“ psichologės Rositos Katauskienės pasiteiravome:
– Kai vaikas elgiasi nederamai, vieni tėvai ant jo šaukia, kiti – muša ar taiko fizines bausmes. Kodėl tėvai taip elgiasi?
– Manau, kad bet koks tėvų elgesys, kuris verčia vaiką išsigąsti, susigūžti ar šiaip blogai jaustis, rodo tėvų bejėgiškumą. Kai vaikai elgiasi ne taip, kaip tėvai nori, o tėvai neberanda žodžių, kaip susikalbėti su vaikais, imasi kraštutinumų. Šiuos kraštutinumus tėvai labai dažnai pateisina tuo, jog vaikas nusipelnė pakelto balso tono ar pliaukštelėjimo, nes kitaip nebegirdėjo, ką sako tėvai, elgėsi blogai. Kai kurie iš mūsų esame užauginti patys vaikystėje patyrę psichologinį ar fizinį smurtą, todėl tokias priemones esame linkę pateisinti. Susiformavusi nuostata, kad pliaukštelėjimas niekam dar nėra pakenkęs, nes kai kurie tėvai pabrėžia, kad vaikystėje patys gavo lupti ir vis tiek užaugo gerais žmonėmis. Deja, šiuolaikinių vaikų tai neveikia, jie yra labiau pažeidžiami. Priešiškas tėvų elgesys skatina priešišką vaikų elgesį. Viskas vyksta grandinine reakcija – pyktis gimdo pyktį, smurtas sukelia smurtą.
Noriu, kad tėvai suprastų, jog neįmanoma priversti vaiko elgtis gerai, verčiant jį jaustis blogai. Todėl, jei norime skatinti pozityvų vaikų elgesį, turime taikyti pozityvius auklėjimo metodus.
– Tačiau kaip suvaldyti savo emocijas?
– Visų pirma, stebėti savo reakcijas. Normalu, kad vaikai gali išvesti tėvus iš kantrybės. Normalu ir tai, kad tėvai jaučia pyktį, bejėgiškumą, nusivylimą. Tačiau jaučiant šias emocijas svarbu su jomis tinkamai susitvarkyti. Daugiausia klaidų padarome ir prikalbame pačias pirmąsias minutes, todėl bent keletą akimirkų reikia atitrūkti nuo konflikto. Jei jaučiate, kad tuoj pratrūksite, taikykite keletą paprastų pratimų: išeikite į kitą kambarį ar lauką įkvėpti oro (prieš tai pasirūpinę vaikų saugumu); išgerkite stiklinę šalto vandens; nusiprauskite veidą po šaltu vandeniu; keletą kartų giliai įkvėpkite ir iškvėpkite; suskaičiuokite mintyse iki 100; paskambinkite artimam draugui ar giminaičiui, kuris pasikalbėtų su jumis ir padėtų nurimti.
Svarbiausia: tėvai turi žinoti, kad nė vienas negimėme mokėdami būti tėvais. Tėvystė yra įgūdžiai, todėl kuo sąmoningiau ugdome tėvystės įgūdžius, tuo geriau galime susikalbėti su savo vaikais, nes smurtas tik nutraukia mūsų ryšį su jais.

Jeigu sužinojote apie smurtą prieš vaiką, kuo skubiau praneškite bendruoju pagalbos telefonu 112.

LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansuoja VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centro įgyvendinamą smurto artimoje aplinkoje prevencinį projektą „Už vaikų vaikystę be smurto“. 

 

Parengta pagal VšĮ „Psichologinės pagalbos ir mokymų centro“ pateiktą informaciją

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Iš Hugo Šojaus dvaro parko bandė pavogti šviestuvus

Šeštadienį apie 11 val. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojai gavo pranešimą iš pilietiško žmogaus, kad įtartini asmenys iš naujai rekonstruoto Šilutės Hugo Šojaus dvaro parko kėsinasi pavogti šviestuvus. Pareigūnai reaguodami į gautą informaciją ir iniciatyvaus žmogaus dėka šviestuvus sugebėjo išsaugoti, kurie ir toliau puošia parką, o kitus, kurie ,,nukentėjo“ perdavė Šilutės seniūnui Raimondui Steponkui. Kaip vėliau paaiškėjo, pilietiškas žmogus, kuris nenusisuko nuo galimai vykdomo nusikaltimo ir operatyviai sureagavo į įvykį yra šilutiškis – Pagėgių pasienio rinktinės vadas Rimantas Timinskis.

Teismo mediatorės – ir dvi Šilutės rūmų teisėjos

Teisminės mediacijos komisija į Teismo mediatorių sąrašą įrašė mediatorėmis panorusias tapti ir keliamus reikalavimus atitikusias Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Daivą Jazbutienę ir Liną Nainienę. Nuo šiol šiuose rūmuose dirba trys mediatorių statusą turintys darbuotojai – be paminėtų teisėjų ir teisėjo padėjėjas Martinas Duobinis. Tad nuo šiol sprendžiant ginčą galima rinktis mediatorių ir iš šių kandidatų. Teisminė mediacija – tai ginčų sprendimo procedūra, kurios paskirtis – padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai tarpininkaujant vienam ar keliems mediatoriams (tarpininkams).

Lietuvoje gaisrus gesina daugiau nei tūkstantis ugniagesių savanorių

Lietuvoje plečiasi ugniagesių savanorių pajėgos: šalyje daugėja žmonių, kurie savanoriškai ne tik vykdo visuomenės švietimą apie gaisrų prevenciją, bet ir kartu su ugniagesių komandomis vyksta į gaisrus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvos ugniagesiams dirbti padeda daugiau nei 1500 savanorių. „Didžioji dalis – 75 proc. –  ugniagesių savanorių priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms padeda gesinti gaisrus ir atlikti žmonių bei jų turto gelbėjimo darbus. Konkrečias užduotis gaisro vietoje savanoriams ugniagesiams paskiria gelbėjimo darbų vadovas“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo

Cigaretes iš Rusijos atgabeno garso kolonėlėje

Iš Kaliningrado srities mikroautobusu grįžtantis Jurbarko gyventojas į Lietuvą atvežė kontrabandinių rūkalų. Pagėgių pasieniečiai juos aptiko salono sienelės ertmėse ir garso kolonėlėje. Trečiadienį vakare VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pasieniečiai  Šakių rajono Grinaičių kaime, apie  keturis kilometrus nuo Ramoniškių kontrolės punkto, patikrinti sustabdė mikroautobusą „VW Transporter“ lietuviškais numeriais. 39-erių jurbarkiškis juo į Lietuvą  buvo ką tik įvažiavęs  iš Kaliningrado srities ir Ramoniškių punkte įveikęs muitinės patikrinimą. VSAT kriminalistams  „VW Transporter“  pasirodė įtartinas, todėl buvo atidžiau patikrintas. Paaiškėjo, kad