Už ką dėkoti emigravusiems tautiečiams?

Per Nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko 870 tūkst. gyventojų – trečdalis visų. Lietuvos emigracijos rodikliai, skaičiuojami 1000 gyventojų, yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje.

Šie skaičiai – apytiksliai, nes tikslių niekas nežino. Nors tuščių sodybų kaimuose vis daugėja, net 1-2 tūkstančius gyventojų turėjusios seniūnijos neturi tikslių duomenų, kiek iš tiesų jų bėra likę.
2015 metais iš Lietuvos išvyko 44,5 tūkst. žmonių, tai 8000 daugiau negu 2014 m. Atvyko: 2015 metais – per 22 tūkst., tai 2000 mažiau negu 2014 m. Pernai dvigubai daugiau žmonių išvyko iš Lietuvos negu atvyko. Galima daryti tokį palyginimą: pernai Lietuva neteko tiek žmonių, kiek jų yra visame Mažeikių mieste.
Tikslių duomenų nėra
Lietuvos statistikos departamentas pateikia kitokius skaičius. Įvairiuose žinių šaltiniuose – skaičiai vis kitokie. Tai tik patvirtina teiginį, kad Lietuvoje esančių gyventojų skaičius nėra žinomas, emigrantų – taip pat. Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimą daugiausia lemia emigracija, dvigubai mažiau – neigiama natūrali gyventojų kaita (pernai mirė 9,8 tūkst. gyventojų daugiau negu gimė kūdikių): gimė 31,9 tūkst. vaikų, mirė – 41,8 tūkst. asmenų.

Statistikos departamento duomenys
Pernai emigravo 46,5 tūkst. asmenų; į Lietuvą atvyko 23,6 tūkst. asmenų; iš Lietuvos išvyko 25,5 tūkst. vyrų ir 21 tūkst. moterų.
Palyginus su 2014 m. duomenimis, 1,4 karto pagausėjo emigravusių vyrų, 1,2 karto – moterų. Kas trečias emigravęs vyras buvo 19-26 m. amžiaus, kas penktas – 27-34-erių.
Išvada: Lietuva netenka perspektyviausių gyventojų: darbingų, sveikų, tvirtų.
Lietuva nyksta bene sparčiausiai Europos Sąjungoje, pernai Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimas buvo didžiausias ES. Visuomenė sensta, ima trūkti darbo jėgos, „nuteka“ protai. Tačiau emigrantai užsienyje daugiau uždirba, nors ne visada dirba tai, ko mokėsi, kokius turi aukštojo mokslo diplomus.
Jie ten įgyja patirties, tačiau gyvenimas toli nuo namų, svetimoje aplinkoje nėra lengvas, neretai vyrai ir žmonos, vaikai – kas sau.
Šių metų pirmąjį pusmetį
Šių metų pirmasis pusmetis toks: iš Lietuvos išvyko 23 tūkst. gyventojų (6,5 proc. daugiau negu 2015 metų pirmąjį pusmetį). Išeitų, kad šiemet emigracija gali būti dar didesnė negu pernai. Rugpjūčio mėnesio pabaigos duomenimis, šiemet emigravusiųjų būryje 53 proc. sudarė vyrai, 48 proc. – moterys. Net 28 proc. išvykusiųjų buvo 19-26 metų, 24 proc. – 27-34 metų. Šiemet gimė 431 vaiku važiau negu pernai pirmąjį pusmetį, tačiau mirė Lietuvoje net 595 asmenimis mažiau. Valstybė akivaizdžiai sensta: pensininkų daugėja, kas penkto gyventojo amžius viršija 65 metus. Emigruoti skatina ir neigiama socialinė aplinka Lietuvoje, negatyvus psichologinis klimatas, emocinis laukas, susvetimėjimas, žiaurumas, korupcija. Emigruoti skatinančių veiksnių Lietuvoje yra tokia gausybė, kad vargu ar viską pavyktų suskaičiuoti. Dirbančiųjų – vis mažėja, o būtent iš dirbančiųjų mokesčių senjorams mokamos pensijos. Vargu ar galima tikėtis, kad pensijos gerokai ūgteltų.
Tuo tarpu prekės ir paslaugos vis brangsta, pagal tai Lietuva irgi blogąja prasme pirmauja Europos Sąjungoje. Kol buvo litas ir kainos buvo 3-4 kartus mažesnės, senjoras gaudavo 700 litų pensijos (dabar būtų 200 Eur), jis gyveno neblogai. Gi dabar tie 200 eurų ir 3-4 kartus pabrangusios prekės ir paslaugos – tai jau badas, jeigu niekas nepadeda.
Nieko nekeičia ir pensijų didinimas po kelis ar keliolika eurų, nieko nekeičia ir minimalios mėnesio algos pasiekta riba – 380 Eur. Skurdo riba Lietuvoje yra 259 eurų per mėnesį vienišam asmeniui, o šeimai su tėvais ir dviem vaikais iki 14 m. amžiaus – 574 Eur. Pernai skelbta, kad Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena 640 tūkst. asmenų.
Europos Sąjungos santykiniai rodikliai apie skurdą neparodo tikrosios situacijos Lietuvoje. Graikijoje pernai vidutinis uždarbis sudarė 1004 Eur, vidutinės metinės vienišo asmens pajamos – 15 tūkst. Eur. Jeigu tokias sumas taikytume Lietuvoje, išeitų, kad čia skursta 80 proc. gyventojų…
Lietuvoje skelbiama, kad žemiau skurdo ribos gyvena beveik 30 proc. gyventojų. Prasčiau yra tik Bulgarijoje, Rumunijoje, Graikijoje ir Latvijoje (30,9 proc.). Tačiau Lietuvą lyginti su Graikija yra tiesiog nesuvokiama…
Estijoje žemiau skurdo ribos gyvena 24,2 proc. gyventojų, Europos Sąjungos vidurkis – 23,7 proc. Tačiau Čekijoje šis skaičius tėra 14 proc., Švedijoje – 16 proc.
Jie padėjo, padeda ir padės
Dažniausias klausimas, kurį iš sugrįžusių emigrantų girdi Lietuvoje: „Kaip jūs čia išgyvenate?“ Mat emigrantams nesuvokiama, kaip galima iš 380 eurų atlyginimo, net ir didesnio, pirkti prekes, kurių kainos kartais yra didesnės negu užsienyje, kur atlyginimai 4-5 kartus didesni. Juos atbaido nuo Lietuvos ir tai, kad per atostogas pora su trimis vaikais čia išleidžia per 3000 Eur, tiek pinigų jiems, gyvenantiems Londone, užtektų dvejoms atostogoms Ispanijoje.
Medikė Šilutės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje pasidžiaugė, kad jos vaikai puikiai įsitvirtino užsienyje, dirba ne juodus darbus, gauna gerus atlyginimus, ten studijuoja anūkai. Vienas – didelis Lietuvos patriotas, tad sumanęs tėvynėje atlikti praktiką. Deja, nepriėmė… Moteris sakė, kad jis vargu ar dar kada nors grįš į Lietuvą. „Sugrįžti čia visiems? Juokaujate… Ką jie čia veiktų, kur gautų darbo, kiek algos užsidirbtų? Ne, jie tikrai čia negrįš. Ir aš laiminga – jiems ten labai gerai“, – kalbėjo moteris.
Sūnus, dirbdamas užsienyje, grąžino paskolą bankui Lietuvoje, vietoj buto pasistatė namą, suremontavo tėvų namus, supirko naujausią buitinę įrangą, televizorių, baldus ir visa kita. Tėvams prie jų mažyčių pensijų priduria solidžią sumą pinigų. Sūnaus šeima su vaikais jau įsikūrė užsienyje, tad į savo naują namą įleido gyventi sesers šeimą.
Užsienyje jau kuriasi ne tik pavienės šeimos, bet ir gausios giminės.
Dar keletas skaičių: 2002 m. emigravo per 16 tūkst. Lietuvos gyventojų, 2005 m . – beveik 56 tūkst., 2010 m. – per 83 tūkst., 2011 m. – beveik 54 tūkst., pernai – arti 45 tūkst. Jie dirbo ir išgyveno patys, padėjo Lietuvoje likusiems artimiesiems, dengė bankų paskolas, pinigų siuntė paštu, pervedė į bankų sąskaitas, davė atsivežę grynaisiais, siuntė drabužių, apavo ir t. t. Už šiuos pinigus Lietuvoje pirkta maisto, kitų prekių, mokėti mokesčiai. Emigrantų uždirbti pinigai padėjo Lietuvai.
Kas galėtų pasakyti, kiek eurų sudarė visa ši parama likusiems Lietuvoje? Kas būtų Lietuvoje atsitikę, jeigu šios paramos nebūtų? Kas ir kaip būtų išlaikę Lietuvoje visus tuos 870 tūkst. gyventojų, jeigu jie nebūtų išvykę?
Kai kyla noras parypauti apie patriotizmą, vertėtų į šią sąvoką įskaičiuoti visus emigrantų sunkumus, vargus ir tą milijardais eurų skaičiuojamą jų paramą Lietuvai. Gal patriotizmas įgautų kitą prasmę? O kol kas – padėkokime emigrantams, nes be jų pagalbos Lietuva šiandien garsėtų kitokiais skurdo duomenimis.
Stasė SKUTULIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Spurgų istorija: kaip jos atsirado ir kuo ypatingos lietuviškosios

spurgų istorija

Spurgų istorija, anot prekybos tinklo „Maxima“ atstovų, prasidėjo Europoje. O prie šio deserto raidos prisidėjo ir Lietuva. Kokia ta spurgų istorija, jų įvairove ir populiarumo visame pasaulyje priežastis?  Spurgos tapo mūsų kultūros dalimi  Įvairios formos, skirtingi užpildai ir skonio receptorius suvilgantys pabarstukai. Šios spurgų detalės patenkina daugelio klientų norus ir prisideda prie spartėjančio šio deserto populiarumo Lietuvoje, pastebi „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė. „Spurgos parduotuvių lentynose iki pat šiol patraukia žmonių dėmesį. Didžiausią susidomėjimo šiuo desertu proveržį

Šilutės narkotikų prekeivis kvaišalus slėpė miškuose

narkotikų prekeivis

Šilutės narkotikų prekeivis, kurį sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, Klaipėdos rajone, miške, slėpė ir laikė didelį kiekį, kaip įtariama narkotinių (psichotropinių) medžiagų. 28-erių Šilutės miesto gyventojas buvo ypač atsargus – didelius kvaišalų kiekius slėpė miškuose įrengtose slėptuvėse. Pareigūnai slėptuvėse rado ir paėmė apie 0,5 kg, kaip įtariama, narkotinių (psichotropinių) medžiagų –  kokaino ir „Ecstasy“ tablečių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje, atliekant pirminius veiksmus, nedelsiant buvo atliktos kratos įtariamojo namuose. Kratos metu pareigūnai vyro namuose

Ką reikia žinoti žvejojant saugomose teritorijose?

žvejyba saugomose teritorijose

Žvejyba saugomose teritorijose. Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d. Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame

Skvernelis pasiūlė, Balčytis jau pasirinko, Vytautas Laurinaitis svarsto

Išsiskyrus buvusio premjero nepartinio Sauliaus Skvernelio ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungai vadovaujančio Ramūno Karbauskio keliams, keliolikai Seimo narių susibūrus į frakciją „Vardan Lietuvos“, netrukus pasklido dar viena naujiena. S. Skvernelis ir jo bendraminčiai šioje frakcijoje kuria Demokratų partiją „Vardan Lietuvos“ ir kviečia jungtis visus norinčius. Apie tai jau rašėme. Šilutės krašte tiesiogiai į Seimą išrinktas Zigmantas Balčytis jau pasirinko: Seime perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“, padidinęs jos narių skaičių iki 14, nuskriaudęs Lietuvos regionų frakciją, kuri Seime beturės 8 narius.

Taip pat skaitykite