Už ką bus mokamos išmokos žemdirbiams?

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus nariai kreipėsi į LR Seimo narį Remigijų Žemaitaitį prašydami tarpininkauti, kad Šilutės rajono žemės ūkio naudmenų plotams nebūtų panaikintas mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas. Tačiau panašu, kad darosi visai nebeaišku, koks yra mūsų rajono žemių statusas ir kokių išmokų galima tikėtis.

Susitikimas su LR Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu Gardamo seniūnijoje.

Susitikimas su LR Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu Gardamo seniūnijoje.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Povilo Budvyčio, dar 2004 metų žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio įsakymu Šilutės rajonui buvo suteiktas Potvynių užliejamos vietovės statusas, o tuo pačiu, kaip ir daliai kitų savivaldybių, mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas. Ir viskas buvo gerai, nes ūkininkaujantys tokiose teritorijose gaudavo vienodas išmokas.
Nesusipratimai prasidėjo, kai 2014 metų balandžio 1 dieną Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyrių pasiekė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, kuriose aiškiai nurodyta, kad visas Šilutės rajonas nebetenka nepalankios ūkininkavimui vietovės statuso ir priskiriamas prie potvynių užliejamų teritorijų, kuriose kliūtis ūkininkavimui sukelia periodiškai pasikartojantys potvyniai arba yra reali šių potvynių grėsmė.
Potvynių užliejamose teritorijose kompensacinė išmoka yra nebe 46 eurai, o tik 28 eurai už hektarą. Ir tai liečia visus rajono ūkininkus. Negana to, pasikeitus statusui, be tiesioginių išmokų sumažinimo, 20 procentų sumažėja parama, kurią gaudavo struktūrinių fondų remiamose programose dalyvaujantys ūkininkai. Žemės ūkio ministerija spaudoje (buvo ir „Pamaryje“) išplatino informaciją apie rengiamą mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį ir joje teigė, kad senasis žemėlapis pakoreguotas ir ūkininkai gali tikėtis didesnių išmokų pagal priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (retų paukščių peryklos ir panašiai).
„Žmonės nebesuvokia, kas yra užliejama, o kas nepalanki ūkininkauti teritorija ir kokių iš viso išmokų tikėtis“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus nariai kreipėsi į LR Seimo narį Remigijų Žemaitaitį prašydami tarpininkauti, kad Šilutės rajono žemės ūkio naudmenų plotams nebūtų panaikintas mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus nariai kreipėsi į LR Seimo narį Remigijų Žemaitaitį prašydami tarpininkauti, kad Šilutės rajono žemės ūkio naudmenų plotams nebūtų panaikintas mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas.

Kai LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis lankėsi Gardame, jam buvo įteiktas kreipimasis, kuriame rašoma, kad Žemės ūkio ministerijos projekte numatyta sumažinti ir panaikinti nepalankių ūkininkauti žemių statusą Šilutės bei kituose rajonuose, taip sumažinant išmokas ūkininkams. Tai labai atsilieps ūkininkams, norintiems dalyvauti programose, nes skirstant paramą nebebus skiriama papildomų balų. Tad ūkininkų konkurencingumo sąlygos taps nevienodos ir situacija žemės ūkio sektoriuje vėl pablogės. Be to, pateikti tvirtinimui ,,Gamtinių trūkumų ir specifinių kliūčių turinčių žemės plotų identifikavimo“ žemėlapiai nebuvo nei derinti, nei aptarti su ūkininkais, nebuvo diskutuojama, kokią žalą ir pasekmes tai atneš žemės ūkio sektoriui.
Deja, ir LR Seimo narys R. Žemaitaitis kol kas žemdirbiams nieko konkretaus nepasakė. Tuo tarpu laikas bėga ir žemdirbiams belieka tik spėlioti, kokia tvarka, taisyklėmis ar žemėlapiais vadovaujantis jiems bus skiriamos išmokos.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Šilutiškių duoną mėgsta ir užsienio lietuviai

Prieš dešimt metų šilutiškei verslininkei Virginijai Vaitiekienei į rankas atsitiktinai pateko duonos receptas. Nuo tada kvapni bemielė duona buvo kepama tik jos namuose, o ypatingoms progoms – ir bičiuliams. Dabar ši dešimtmetį puoselėta duona jau kepama ir Šilutėje duris atvėrusioje kavinėje „Trukio stotelė”. Anot kavinės šeimininkės, šilutiškiai pamėgo jų kepamą duonelę, mėgsta net išeivijoje gyvenantys lietuviai. Deja, gardžios duonelės kepaliuką ne visi gali parsinešti į namus… Recepto istorija Verslininkė Virginija Vaitiekienė neslėpė, jog duoną pradėjo kepti atsitiktinai. Sakoma, geriausia reklama

„Vaivoros“ jubiliejuje buvo daug dainų ir gėlių

Į Šilutės kultūros ir pramogų centro kolektyvo – moterų vokalinio ansamblio „Vaivora“ – 35-erių metų jubiliejų susirinko gausus būrys šilutiškių, atvyko vokaliniai ansambliai iš Juknaičių, Rusnės ir Saugų. Sveikino kolektyvas „Mingė“ ir  varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „Pamario brass“, artimieji ir kolektyvo gerbėjai. Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virgilijus Pozingis ir Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė sveikino „Vaivorą“, įteikė padėkos raštus ir gėlių vadovei bei visoms ansamblio dainininkėms. Ilgas kelias Jeigu jau Šilutė turi tokį puikų pučiamųjų instrumentų kolektyvą, tai dera

Mintys Vasario 16-osios išvakarėse

Toks sutapimas, kad ši šventė beveik sutampa su kovo 3 d. vyksiančiais savivaldos rinkimais. Tos savivaldos, kuri, mano supratimu, yra pamatas, esmė ir prasmė. Ir mūsų Konstitucijoje savivalda įrašyta kaip esminis valdžios pamatas. Tačiau kiek mes turime, kiek realizuojame tos realios savivaldos? Dvi kadencijas buvęs Seimo nariu, aš neprisimenu Savivaldybės tarybos sprendimu Vyriausybei, Seimui pateiktų siūlymų, kurie atsirastų įstatymuose. Tačiau neužmiršau, kaip reikėdavo net prašyti Savivaldybės pateikti prašymą, kad būtų galima pritraukti lėšų vienam ar kitam darbui. Taip sakau apie

Švėkšnos žydų istorija – Lietuvos istorija

Vasario 6 d. Šilutės Hugo Šojaus muziejuje pristatyta nauja knyga „Švėkšnos žydų bendruomenė XVII–XX a.“, kurios autorė Švėkšnos ekspozicijos muziejininkė Monika Žąsytienė. Muziejuje susirinko šilutiškiai, besidomintys savo krašto istorija, atvyko svečių iš Kauno: profesionalus gidas Chaimas Bargmanas ir entuziastas Vilius Valiūnas. Muziejaus direktorė Indrė Skablauskaitė sveikino kolegę Moniką Žąsytienę pirmosios knygos parašymo proga, pasidžiaugė nuveiktu didžiuliu darbu. <Knygos atsiradimo istorija Monika Žąsytienė padėkojo susirinkusiems, pasidžiaugė prieš knygos pristatymą parodytu vaizdo įrašu apie Švėkšnos žydų bendruomenės likimą, perteiktą per sinagogos vizualizaciją.