Už ką bus mokamos išmokos žemdirbiams?

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus nariai kreipėsi į LR Seimo narį Remigijų Žemaitaitį prašydami tarpininkauti, kad Šilutės rajono žemės ūkio naudmenų plotams nebūtų panaikintas mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas. Tačiau panašu, kad darosi visai nebeaišku, koks yra mūsų rajono žemių statusas ir kokių išmokų galima tikėtis.

Susitikimas su LR Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu Gardamo seniūnijoje.

Susitikimas su LR Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu Gardamo seniūnijoje.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Povilo Budvyčio, dar 2004 metų žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio įsakymu Šilutės rajonui buvo suteiktas Potvynių užliejamos vietovės statusas, o tuo pačiu, kaip ir daliai kitų savivaldybių, mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas. Ir viskas buvo gerai, nes ūkininkaujantys tokiose teritorijose gaudavo vienodas išmokas.
Nesusipratimai prasidėjo, kai 2014 metų balandžio 1 dieną Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyrių pasiekė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, kuriose aiškiai nurodyta, kad visas Šilutės rajonas nebetenka nepalankios ūkininkavimui vietovės statuso ir priskiriamas prie potvynių užliejamų teritorijų, kuriose kliūtis ūkininkavimui sukelia periodiškai pasikartojantys potvyniai arba yra reali šių potvynių grėsmė.
Potvynių užliejamose teritorijose kompensacinė išmoka yra nebe 46 eurai, o tik 28 eurai už hektarą. Ir tai liečia visus rajono ūkininkus. Negana to, pasikeitus statusui, be tiesioginių išmokų sumažinimo, 20 procentų sumažėja parama, kurią gaudavo struktūrinių fondų remiamose programose dalyvaujantys ūkininkai. Žemės ūkio ministerija spaudoje (buvo ir „Pamaryje“) išplatino informaciją apie rengiamą mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį ir joje teigė, kad senasis žemėlapis pakoreguotas ir ūkininkai gali tikėtis didesnių išmokų pagal priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (retų paukščių peryklos ir panašiai).
„Žmonės nebesuvokia, kas yra užliejama, o kas nepalanki ūkininkauti teritorija ir kokių iš viso išmokų tikėtis“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus nariai kreipėsi į LR Seimo narį Remigijų Žemaitaitį prašydami tarpininkauti, kad Šilutės rajono žemės ūkio naudmenų plotams nebūtų panaikintas mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus nariai kreipėsi į LR Seimo narį Remigijų Žemaitaitį prašydami tarpininkauti, kad Šilutės rajono žemės ūkio naudmenų plotams nebūtų panaikintas mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas.

Kai LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis lankėsi Gardame, jam buvo įteiktas kreipimasis, kuriame rašoma, kad Žemės ūkio ministerijos projekte numatyta sumažinti ir panaikinti nepalankių ūkininkauti žemių statusą Šilutės bei kituose rajonuose, taip sumažinant išmokas ūkininkams. Tai labai atsilieps ūkininkams, norintiems dalyvauti programose, nes skirstant paramą nebebus skiriama papildomų balų. Tad ūkininkų konkurencingumo sąlygos taps nevienodos ir situacija žemės ūkio sektoriuje vėl pablogės. Be to, pateikti tvirtinimui ,,Gamtinių trūkumų ir specifinių kliūčių turinčių žemės plotų identifikavimo“ žemėlapiai nebuvo nei derinti, nei aptarti su ūkininkais, nebuvo diskutuojama, kokią žalą ir pasekmes tai atneš žemės ūkio sektoriui.
Deja, ir LR Seimo narys R. Žemaitaitis kol kas žemdirbiams nieko konkretaus nepasakė. Tuo tarpu laikas bėga ir žemdirbiams belieka tik spėlioti, kokia tvarka, taisyklėmis ar žemėlapiais vadovaujantis jiems bus skiriamos išmokos.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Kaip žmonės gerumu širdis šildė…

„Sėkime gerumo sėklas kitiems, nes meilės vaisiai visada paliečia ir mūsų gyvenimus.“  Kunigas ir lyderystės mokytojas Rytis Gurkšnys Mintis atgaivinti daug metų Pagėgių bibliotekos organizuotą gerumo iniciatyvą išsiplėtojo, įsisuko iki didelės, prasmingos ir maloniai nustebinusios akcijos.   Pradėkime nuo pradžių… Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, tuomet vadovaujama Elenos Stankevičienės, daugelį metų organizavo ar būdavo pagalbininkė organizuojant tokio tipo renginius, kurių metu surinktos lėšos būdavo skiriamos bėdos ištiktiems kraštiečiams. Šios akcijos metu surinkti pinigai finansine atrama tapo ne vienai šeimai. Šiais

Kontroliuos, kaip parduodamos, laikomos ir naudojamos pirotechnikos priemonės

Tauragės apskr. VPK pareigūnai nuo gruodžio 10 d. iki kitų metų sausio 4 d. vykdys civilinių pirotechnikos priemonių laikymo, naudojimo ir prekybos kontrolę. Visu šiuo laikotarpiu policijos pareigūnai tikrins fizinius ir juridinius asmenis, importuojančius bei prekiaujančius minėtomis priemonėmis, bei galimas civilinių pirotechnikos priemonių neteisėto prekybos ir naudojimo vietas. Raginame gyventojus naudojant pirotechnikos priemones laikytis visų būtinų saugumo reikalavimų ir instrukcijų, nurodytų ant pakuotės. Būkite itin atsargūs bandydami įsigyti pirotechnikos priemonių. Perkant tokias priemones iš nepatikimų, neturinčių leidimo užsiimti tokia veikla

Užsienyje įsikūrę Šilutės rajono gyventojai šiemet susilaukė 57 naujagimių

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris skelbia, kad lapkritį įregistruoti 22 naujagimiai, iš jų 5 gimę užsienyje. Per 11 šių metų mėnesių sulaukta 312 naujagimių, iš šio skaičiaus 57 gimė užsienio valstybėse. Lapkritį populiarūs buvo šie vardai: Matas, Jokūbas, Iglė, Liepa, reti – Tumas, Dovas, Lugnė, Upė. Iš 22 lapkritį užregistruotų naujagimių 14  berniukų ir 8  mergaitės, 13 mažylių susilaukė Šilutės miesto gyventojai, 44 – kaimiškųjų seniūnijų šeimos. Visus šių metų mėnesius mirusiųjų skaičiai buvo gerokai didesni už naujagimių. Lapkritį

Pasityčiojo iš paskutiniojo velionės noro

Netikėtai mirusios tauragiškės šeima ir artimieji iki šiol negali atsigauti ne tik dėl mylimo žmogaus netekties, bet ir šoko, kurį patyrė vykdydami paskutinę velionės valią. Kėdainiuose įsikūrusiame Lietuvos krematoriume moterį kremuoti iš pradžių atsisakyta dėl neva netinkamo karsto, o vėliau ir dėl jos pačios svorio.  Teko patirti tikrą košmarą Įtariama, kad iš velionės bei jos artimųjų galėjo būti pasityčiota, nes kažkam labai skubiai prireikė krematoriumo paslaugos. Sutrikus sveikatai, 52 metų Tauragės gyventoja (kilusi iš Katyčių) mirė praėjusią savaitę, lapkričio 29

Taip pat skaitykite