Už ką bus mokamos išmokos žemdirbiams?

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus nariai kreipėsi į LR Seimo narį Remigijų Žemaitaitį prašydami tarpininkauti, kad Šilutės rajono žemės ūkio naudmenų plotams nebūtų panaikintas mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas. Tačiau panašu, kad darosi visai nebeaišku, koks yra mūsų rajono žemių statusas ir kokių išmokų galima tikėtis.

Susitikimas su LR Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu Gardamo seniūnijoje.

Susitikimas su LR Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu Gardamo seniūnijoje.

Pasak Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Povilo Budvyčio, dar 2004 metų žemės ūkio ministro Jeronimo Kraujelio įsakymu Šilutės rajonui buvo suteiktas Potvynių užliejamos vietovės statusas, o tuo pačiu, kaip ir daliai kitų savivaldybių, mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas. Ir viskas buvo gerai, nes ūkininkaujantys tokiose teritorijose gaudavo vienodas išmokas.
Nesusipratimai prasidėjo, kai 2014 metų balandžio 1 dieną Šilutės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyrių pasiekė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, kuriose aiškiai nurodyta, kad visas Šilutės rajonas nebetenka nepalankios ūkininkavimui vietovės statuso ir priskiriamas prie potvynių užliejamų teritorijų, kuriose kliūtis ūkininkavimui sukelia periodiškai pasikartojantys potvyniai arba yra reali šių potvynių grėsmė.
Potvynių užliejamose teritorijose kompensacinė išmoka yra nebe 46 eurai, o tik 28 eurai už hektarą. Ir tai liečia visus rajono ūkininkus. Negana to, pasikeitus statusui, be tiesioginių išmokų sumažinimo, 20 procentų sumažėja parama, kurią gaudavo struktūrinių fondų remiamose programose dalyvaujantys ūkininkai. Žemės ūkio ministerija spaudoje (buvo ir „Pamaryje“) išplatino informaciją apie rengiamą mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapį ir joje teigė, kad senasis žemėlapis pakoreguotas ir ūkininkai gali tikėtis didesnių išmokų pagal priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (retų paukščių peryklos ir panašiai).
„Žmonės nebesuvokia, kas yra užliejama, o kas nepalanki ūkininkauti teritorija ir kokių iš viso išmokų tikėtis“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus nariai kreipėsi į LR Seimo narį Remigijų Žemaitaitį prašydami tarpininkauti, kad Šilutės rajono žemės ūkio naudmenų plotams nebūtų panaikintas mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Šilutės skyriaus nariai kreipėsi į LR Seimo narį Remigijų Žemaitaitį prašydami tarpininkauti, kad Šilutės rajono žemės ūkio naudmenų plotams nebūtų panaikintas mažiau palankių ūkininkauti vietovių statusas.

Kai LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis lankėsi Gardame, jam buvo įteiktas kreipimasis, kuriame rašoma, kad Žemės ūkio ministerijos projekte numatyta sumažinti ir panaikinti nepalankių ūkininkauti žemių statusą Šilutės bei kituose rajonuose, taip sumažinant išmokas ūkininkams. Tai labai atsilieps ūkininkams, norintiems dalyvauti programose, nes skirstant paramą nebebus skiriama papildomų balų. Tad ūkininkų konkurencingumo sąlygos taps nevienodos ir situacija žemės ūkio sektoriuje vėl pablogės. Be to, pateikti tvirtinimui ,,Gamtinių trūkumų ir specifinių kliūčių turinčių žemės plotų identifikavimo“ žemėlapiai nebuvo nei derinti, nei aptarti su ūkininkais, nebuvo diskutuojama, kokią žalą ir pasekmes tai atneš žemės ūkio sektoriui.
Deja, ir LR Seimo narys R. Žemaitaitis kol kas žemdirbiams nieko konkretaus nepasakė. Tuo tarpu laikas bėga ir žemdirbiams belieka tik spėlioti, kokia tvarka, taisyklėmis ar žemėlapiais vadovaujantis jiems bus skiriamos išmokos.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Visi naujausi straipsniai

Joninių simbolis – papartis: ieškosime jo žiedo…

Jonìnės (šalutinis kirčiavimo normos variantas – Jõninės) – krikščioniška šventė, Jono Krikštytojo gimimo diena, švenčiama birželio 24 d. Joninių šventimas glaudžiai susijęs su vasaros saulėgrįža, kai Šiaurės pusrutulyje būna ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Daugelyje šalių ši šventė ir tam tikros jos tradicijos siejasi su ikikrikščioniškomis vasaros saulėgrįžos šventėmis. Dėl to daugelyje šalių švenčiama šv. Jono išvakarėse, naktį iš 23 į 24 d. Lietuvoje tai Rasos arba Kupolės, Latvijoje – Lyguo. 2003 m. Rasos ir Joninių diena Lietuvoje paskelbta nedarbo

Ar šiemet lis per Jonines?   

Antradienį lijo beveiki visoje Lietuvoje, buvo vėsu. Jau suabejota, ar sinoptikų prognozės, jog ilgasis Joninių savaitgalis bus šiltas, yra tiesa. Tačiau sinoptikai ragina atostogauti, nes artėja karščiai ir gražios vasaros dienos. Tokios Joninės kaip bus šiemet Lietuvoje retai pasitaiko Liaudies išmintis byloja, kad per Jonines visada lyja. Ar tikrai šis faktas teisingas galima patikrinti naudojant lietingų dienų pasikartojimą 1991-2020 m. laikotarpiu, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. Pasak jų, peržiūrėjus duomenis matyti, kad vidutiniškai Lietuvoje birželio 23 ir 24 dienomis dažniau

Birželio 23-ioji – ne tik Valstybės tarnautojo diena              

2002 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 23 dieną paskelbė Valstybės tarnautojo diena. Šią dieną siekiama paminėti valstybės tarnybos privalumus ir svarbą visuomenei, apdovanojant viešojo sektoriaus organizacijas už indėlį stiprinant valstybės tarnybos vaidmenį, prestižą ir matomumą. Taip norima pabrėžti valstybės tarnybos vaidmenį šalies plėtros procese, pripažinti valstybės tarnautojų darbą bei paskatinti jaunus žmones siekti karjeros viešajame sektoriuje.   Birželio 23-ioji – ir Birželio sukilimo diena, Tarptautinė olimpinė diena, Tarptautinė našlių diena. 1941 m. birželio 22–28 d. įvyko

Dažniausi klausimai apie miško pirkimo paslaugas

Turite mišką, kuris Jums neneša jokios naudos ir tuo pačiu neturite laiko, kurį galite skirti jo priežiūrai? Tokiu atveju siūlome pasinaudoti miško pardavimo paslaugomis, kurios leis Jums uždirbti daug. Miško pirkimas turėtų būti paliekamas tų rankose, kurie supirkimą atlieka kasdien. Kadangi jie dažniausiai pasiūlo didesnes sumas nei fiziniai asmenys, o natūralu, kad to daugelis ir siekia. Galiausiai, jie su tuo susiduria kasdien, tad ir dirba greičiau nei profesionaliau. Svarbiausia kuo daugiau žinoti apie supirkimą. Tai ramina dėl gaunamų paslaugų. Kiek

Taip pat skaitykite