Upė kėsinasi į jaunos šeimos būstą

Į Šilutės rajono savivaldybę kreipėsi Macikų kaimo gyventoja Rūta B. (pareiškėjos pavardė redakcijai žinoma, tačiau ji paprašė jos neviešinti), kuri pranešė, kad Šyšos vanduo ardo pakrantę, kur stovi jos namas. Moteris prašė atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį ir patarti, kaip sutvirtinti pakrantės apsauginę juostą ir išvengti nuošliaužų, kurios gali padaryti žalos jos turtui.

Yrantis Šyšos pakrantės šlaitas visai priartėjo prie statinių.

Šilutės r. savivaldybės administracija sudarė komisiją, kuriai vadovauja Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, nariai: Savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas-gamtosaugininkas Remigijus Rimkus, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas, seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės r. agentūros vedėja Galina Misevičienė.
Apsilankiusi prie Rūtos B. namo komisija nustatė, kad šis sodo namas ir ūkiniai pastatai yra pastatyti arčiau negu už 50 metrų nuo šlaito. Tai prieštarauja nuo 1992 iki 2013 m. galiojusioms taisyklėms. Taisyklėse teigiama, kad draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 m iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos (visais atvejais – tik potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. m ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Minėtuosius pastatus taip pat draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.
Komisija rekomendavo pareiškėjai naudoti neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemones, kurios turėjo būti numatytos jos turto projekte, ir suderinti jas su Aplinkos ministerija. Jeigu šių priemonių nepakanka, galima rengti jų pakeitimus.
Rūtos B. namo pamatus nuo yrančios upės pakrantės skiria šiek tiek daugiau kaip vienas metras. Vandens paliktos žymės rodo, kad šlaitą pamažu ardo vanduo ir anksčiau ar vėliau namui bei ūkiniam pastatui iškils pavojus.
Gamtosaugininkas Remigijus Rimkus sakė, kad sutvarkyti ir sutvirtinti vandens ardomą šlaitą kainuotų brangiau, negu nugriauti ir kitoje vietoje perstatyti ponios Rūtos namą. Tokiems darbams atlikti Savivaldybė ir lėšų neturi. Anot R. Rimkaus, keisčiausia, kad pažeidžiant taisykles pastatyto namo priėmimo dokumentai yra tvarkingi. Gamtosaugininko manymu, paprasčiausia išeitis būtų pabandyti sutvirtinti upės pakrantę pasodinus gluosnių ar karklų. Medžių šaknys šiek tiek stabdytų šlaito eroziją.
Rūtos B. nuomone, upės šlaitu turėtų pasirūpinti ne tik pavojuje atsidūrusio pastato šeimininkai, bet ir vandens telkinio savininkė, t. y. valstybė. Ką daryti toliau, ji žadėjo konsultuotis su teisininkais. Moteris pasakojo, kad 2011 metais priduotą eksploatuoti, bet gerokai anksčiau pradėtą statyti namą įsigijo praėjusių metų kovą. Visi statinio dokumentai atrodė tvarkingi, iš kitos vietovės atvykusiai jaunai šeimai patiko ir statinys, ir vieta. Apie tai, kad yrantis šlaitas gali kelti pavojų, naujakuriai sužinojo vėliau.
Kaimynai jiems papasakojo, kad pakrantė smarkiau pradėjo irti paskutiniais metais, anksčiau erozijos poveikis buvo mažesnis. Ponia Rūta sakė dar gerai pastudijuos namo dokumentus, kokios priemonės numatytos kovojant su pakrantės erozija. Kartu su vyru ji svarsto, kad geriausia išeitis būtų apsodinti šlaitą karklais. Tokia jų nuomonė sutampa su gamtosaugininko R. Rimkaus siūlymais. Šeima jau studijavo schemas, kuriose parodyta, kaip tai geriausia padaryti, tik dar abejoja, ar leis tokių priemonių imtis gamtosaugininkai.
„Paprasčiausia būtų sutvirtinti pakrantę betoniniais blokais, tačiau mes patys mylime gamtą ir tokių priemonių imtis nenorime. Nors pavojaus, kad statiniai tuoj sugrius, nėra, kažką daryti reikia jau dabar“, – sakė jauna moteris.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

Ar apmokestins automobilių stovėjimą Šilutės centrinėje gatvėje?

Šilutės r. savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete išklausyta informacija dėl galimybės apmokestinti automobilių stovėjimą Šilutės miesto centrinėse – Lietuvininkų ir Tilžės – gatvėse. Tilžės gatvėje dabar įprasta automobilius statyti abipus gatvės, važiuoti telieka siauroku gatvės viduriu. Kad miesto centras užkimštas stovinčiais automobiliais, jau niekas neneigia. Ką daryti? Posėdyje paminėta, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra šalia Šilutės kultūros ir pramogų centro pastato, Šilutės H. Šojaus muziejaus, tačiau centrinėje Lietuvininkų gatvėje jų nuolatos pristatyta tiek, kiek tik telpa. Yra aikštelės netoli

„Atsiverkime: pasaulio grožis – mūsų sieloje“

Tokiais žodžiais lapkričio 22 d. prasidėjo Šilutės trečiojo amžiaus universiteto renginys, kuriame dalyvavo psichologė Rūta Gagienė, architektė, fotografė, dailininkė ir muzikantė Tatjana Petravičienė. Savo pirmosios poezijos knygos eilėmis pasidalijo Irena Šeputienė, padedama TAU literatų būrelio narių. Suaugusiųjų mokymo centro direktoriaus pavaduotoja Daiva Būdvytienė papasakojo apie suaugusiųjų mokymosi savaitės „Mokymosi pasaulis laukia. Keliaukime“ renginius. Veikė I. Šeputienės knygų ir T. Petravičienės pieštų fraktalų parodėlės. Renginio vedėja Aldona Sapronaitienė, priminusi Vydūno žodžius „Tik kuriantis žmogus yra gražus“, pirmiausia pakvietė kalbėti psichologę Rūtą

„Žvaigždūnės“ sėkmė

Dešimtąjį kartą Klaipėdoje lapkričio 21–23 d. vyko vienas didžiausių Baltijos šalyse tarptautinis įvairių šokių stilių (gatvės, šiuolaikinio, pop, baleto ir šou) atlikėjų čempionatas Lietuvos taurei laimėti („Lithuanian Cup 2019“). Pirmąją vietą pop stiliaus suaugusiųjų šokėjų kategorijoje laimėjo „Žvaigždūnės“ šokių klubo grupė „Mensa“. Grupė „Šaula“ jaunimo kategorijoje pelnė trečią vietą. Šokėjai buvo apdovanoti taurėmis, diplomais ir medaliais. Šiame šokių čempionate nėra jokių nominacijų, paguodos prizų, todėl laimėtos pirmoji ir trečioji vietos šilutiškiams suteikė labai daug džiaugsmo. Dalyvauti, varžytis ir laimėti prieš

Šilutės meno mokyklos pūtikai skina laurus

Vilniuje, Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje įvyko trečiasis Nacionalinis varinių pučiamųjų instrumentų solistų konkursas ,,Vario garsai“. Sėkmingai jame pasirodė Šilutės meno mokyklos muzikantai. Pučiamųjų instrumentų mokytojo eksperto Gražvydo Railos klasės trimitininkas Martynas Dirgėla tapo B grupės II vietos laureatu (koncertmeisterė Giedrė Augaitytė). Muzikos, meno mokyklų bei specializuoto muzikinio ugdymo programų konkurso dalyviai skirstomi į keturias amžiaus grupes: A – iki 11 metų, B – 12-13 metų, C- 14-15 metų, D- 16-19 metų. B grupėje, be kitų varinių instrumentų, dalyvavo