Upė kėsinasi į jaunos šeimos būstą

Į Šilutės rajono savivaldybę kreipėsi Macikų kaimo gyventoja Rūta B. (pareiškėjos pavardė redakcijai žinoma, tačiau ji paprašė jos neviešinti), kuri pranešė, kad Šyšos vanduo ardo pakrantę, kur stovi jos namas. Moteris prašė atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį ir patarti, kaip sutvirtinti pakrantės apsauginę juostą ir išvengti nuošliaužų, kurios gali padaryti žalos jos turtui.

Yrantis Šyšos pakrantės šlaitas visai priartėjo prie statinių.

Šilutės r. savivaldybės administracija sudarė komisiją, kuriai vadovauja Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, nariai: Savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas-gamtosaugininkas Remigijus Rimkus, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas, seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės r. agentūros vedėja Galina Misevičienė.
Apsilankiusi prie Rūtos B. namo komisija nustatė, kad šis sodo namas ir ūkiniai pastatai yra pastatyti arčiau negu už 50 metrų nuo šlaito. Tai prieštarauja nuo 1992 iki 2013 m. galiojusioms taisyklėms. Taisyklėse teigiama, kad draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 m iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos (visais atvejais – tik potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. m ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Minėtuosius pastatus taip pat draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.
Komisija rekomendavo pareiškėjai naudoti neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemones, kurios turėjo būti numatytos jos turto projekte, ir suderinti jas su Aplinkos ministerija. Jeigu šių priemonių nepakanka, galima rengti jų pakeitimus.
Rūtos B. namo pamatus nuo yrančios upės pakrantės skiria šiek tiek daugiau kaip vienas metras. Vandens paliktos žymės rodo, kad šlaitą pamažu ardo vanduo ir anksčiau ar vėliau namui bei ūkiniam pastatui iškils pavojus.
Gamtosaugininkas Remigijus Rimkus sakė, kad sutvarkyti ir sutvirtinti vandens ardomą šlaitą kainuotų brangiau, negu nugriauti ir kitoje vietoje perstatyti ponios Rūtos namą. Tokiems darbams atlikti Savivaldybė ir lėšų neturi. Anot R. Rimkaus, keisčiausia, kad pažeidžiant taisykles pastatyto namo priėmimo dokumentai yra tvarkingi. Gamtosaugininko manymu, paprasčiausia išeitis būtų pabandyti sutvirtinti upės pakrantę pasodinus gluosnių ar karklų. Medžių šaknys šiek tiek stabdytų šlaito eroziją.
Rūtos B. nuomone, upės šlaitu turėtų pasirūpinti ne tik pavojuje atsidūrusio pastato šeimininkai, bet ir vandens telkinio savininkė, t. y. valstybė. Ką daryti toliau, ji žadėjo konsultuotis su teisininkais. Moteris pasakojo, kad 2011 metais priduotą eksploatuoti, bet gerokai anksčiau pradėtą statyti namą įsigijo praėjusių metų kovą. Visi statinio dokumentai atrodė tvarkingi, iš kitos vietovės atvykusiai jaunai šeimai patiko ir statinys, ir vieta. Apie tai, kad yrantis šlaitas gali kelti pavojų, naujakuriai sužinojo vėliau.
Kaimynai jiems papasakojo, kad pakrantė smarkiau pradėjo irti paskutiniais metais, anksčiau erozijos poveikis buvo mažesnis. Ponia Rūta sakė dar gerai pastudijuos namo dokumentus, kokios priemonės numatytos kovojant su pakrantės erozija. Kartu su vyru ji svarsto, kad geriausia išeitis būtų apsodinti šlaitą karklais. Tokia jų nuomonė sutampa su gamtosaugininko R. Rimkaus siūlymais. Šeima jau studijavo schemas, kuriose parodyta, kaip tai geriausia padaryti, tik dar abejoja, ar leis tokių priemonių imtis gamtosaugininkai.
„Paprasčiausia būtų sutvirtinti pakrantę betoniniais blokais, tačiau mes patys mylime gamtą ir tokių priemonių imtis nenorime. Nors pavojaus, kad statiniai tuoj sugrius, nėra, kažką daryti reikia jau dabar“, – sakė jauna moteris.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Bus kompensuojami nauji tyrimai ir procedūros

Nuo gegužės 1 d. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis finansuojamų paslaugų sąrašą papildys nauji tyrimai ir procedūros, kurios padės efektyviau diagnozuoti ir gydyti prostatos ir krūties vėžį, žarnyno infekciją. „Siekdama užtikrinti pacientams kuo geresnį paslaugų spektro prieinamumą ir kokybę, Sveikatos apsaugos ministerija skatina naujų paslaugų diegimą į sveikatos apsaugos sistemą. Atsižvelgdami į gydymo įstaigų ir medikų bendruomenės siūlymus, taip pat medicinos mokslo pasiekimus, sudarome sąlygas Lietuvoje taikyti pažangiausius diagnostikos ir gydymo metodus“, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos

Lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis

Šilutės raj. savivaldybės F. Bajoraičio viešoji biblioteka paviešino žinią apie kraštietį profesorių Kazį Alminą, kurio 120-osios gimimo metinės minėtos balandžio 15 d. Minime lietuvių kalbos vardyno rinkėjo bei tyrėjo profesoriaus Kazio Almino 120-ąsias gimimo metines. Tenka pripažinti, jog lietuvių kalbos mokslui nusipelnęs kraštietis nėra plačiai žinomas. Nedaug vietos jam skiriama ir kalbotyros kūrėjams skirtose publikacijose. Tuo tarpu kalbininko nuopelnai yra svarbūs ne tik lietuvių kalbos, bet ir šalies istorijai bei kultūrai. Kazys (Kazimieras) Alminas (iki 1939 m. Alminauskis) priklauso tam

Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė šiemet kviečia kalbėti apie Europos vertybes

Kaip ir kiekvieną pavasarį, balandžio 23-29 d., vyks Lietuvos bibliotekininkų draugijos organizuojama Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Tai – svarbiausia metų savaitė visoms šalies bibliotekoms, pristatanti šių kultūros įstaigų veiklą ir iniciatyvas bendruomenei, kviečianti kalbėti apie bibliotekininko profesiją ir jos prestižą. Savaitės metu visose bibliotekose vyks daugybė renginių, o ją vainikuos jau tradicija tapęs masinis bibliotekininkų žygis. Šiųmetė savaitės tema „Europos šeimoje“ akcentuoja vienybę, lygybę ir vertybes. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šiemet minimas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metis. Pasak

Ar mums pavyks susitarti: artėja referendumas dėl pilietybės išsaugojimo

Gegužės 12 d. vyks referendumas dėl Lietuvos Respublikos (LR) pilietybės išsaugojimo. Reikia susitarti svarbiu klausimu ir išsakyti pilietinę nuomonę dėl Lietuvos ateities: didesnė ar mažesnė – dviejų ar trijų milijonų piliečių valstybė bus Lietuva. Artėjantis referendumas – ne tik užsienio lietuvių klausimas, juo sprendžiama ilgametė problema. Lietuviai, išvykę po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda gimimu įgytą LR pilietybę. Taip Lietuva kasmet praranda apie 1 000 savo piliečių. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos

Taip pat skaitykite