Upė kėsinasi į jaunos šeimos būstą

Į Šilutės rajono savivaldybę kreipėsi Macikų kaimo gyventoja Rūta B. (pareiškėjos pavardė redakcijai žinoma, tačiau ji paprašė jos neviešinti), kuri pranešė, kad Šyšos vanduo ardo pakrantę, kur stovi jos namas. Moteris prašė atkreipti dėmesį į susidariusią padėtį ir patarti, kaip sutvirtinti pakrantės apsauginę juostą ir išvengti nuošliaužų, kurios gali padaryti žalos jos turtui.

Yrantis Šyšos pakrantės šlaitas visai priartėjo prie statinių.

Šilutės r. savivaldybės administracija sudarė komisiją, kuriai vadovauja Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus, nariai: Savivaldybės Ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas-gamtosaugininkas Remigijus Rimkus, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Viktoras Bičkauskas, seniūno pavaduotojas Algirdas Ivanauskas bei Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės r. agentūros vedėja Galina Misevičienė.
Apsilankiusi prie Rūtos B. namo komisija nustatė, kad šis sodo namas ir ūkiniai pastatai yra pastatyti arčiau negu už 50 metrų nuo šlaito. Tai prieštarauja nuo 1992 iki 2013 m. galiojusioms taisyklėms. Taisyklėse teigiama, kad draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 m iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos (visais atvejais – tik potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. m ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos ministerija. Minėtuosius pastatus taip pat draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių.
Komisija rekomendavo pareiškėjai naudoti neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemones, kurios turėjo būti numatytos jos turto projekte, ir suderinti jas su Aplinkos ministerija. Jeigu šių priemonių nepakanka, galima rengti jų pakeitimus.
Rūtos B. namo pamatus nuo yrančios upės pakrantės skiria šiek tiek daugiau kaip vienas metras. Vandens paliktos žymės rodo, kad šlaitą pamažu ardo vanduo ir anksčiau ar vėliau namui bei ūkiniam pastatui iškils pavojus.
Gamtosaugininkas Remigijus Rimkus sakė, kad sutvarkyti ir sutvirtinti vandens ardomą šlaitą kainuotų brangiau, negu nugriauti ir kitoje vietoje perstatyti ponios Rūtos namą. Tokiems darbams atlikti Savivaldybė ir lėšų neturi. Anot R. Rimkaus, keisčiausia, kad pažeidžiant taisykles pastatyto namo priėmimo dokumentai yra tvarkingi. Gamtosaugininko manymu, paprasčiausia išeitis būtų pabandyti sutvirtinti upės pakrantę pasodinus gluosnių ar karklų. Medžių šaknys šiek tiek stabdytų šlaito eroziją.
Rūtos B. nuomone, upės šlaitu turėtų pasirūpinti ne tik pavojuje atsidūrusio pastato šeimininkai, bet ir vandens telkinio savininkė, t. y. valstybė. Ką daryti toliau, ji žadėjo konsultuotis su teisininkais. Moteris pasakojo, kad 2011 metais priduotą eksploatuoti, bet gerokai anksčiau pradėtą statyti namą įsigijo praėjusių metų kovą. Visi statinio dokumentai atrodė tvarkingi, iš kitos vietovės atvykusiai jaunai šeimai patiko ir statinys, ir vieta. Apie tai, kad yrantis šlaitas gali kelti pavojų, naujakuriai sužinojo vėliau.
Kaimynai jiems papasakojo, kad pakrantė smarkiau pradėjo irti paskutiniais metais, anksčiau erozijos poveikis buvo mažesnis. Ponia Rūta sakė dar gerai pastudijuos namo dokumentus, kokios priemonės numatytos kovojant su pakrantės erozija. Kartu su vyru ji svarsto, kad geriausia išeitis būtų apsodinti šlaitą karklais. Tokia jų nuomonė sutampa su gamtosaugininko R. Rimkaus siūlymais. Šeima jau studijavo schemas, kuriose parodyta, kaip tai geriausia padaryti, tik dar abejoja, ar leis tokių priemonių imtis gamtosaugininkai.
„Paprasčiausia būtų sutvirtinti pakrantę betoniniais blokais, tačiau mes patys mylime gamtą ir tokių priemonių imtis nenorime. Nors pavojaus, kad statiniai tuoj sugrius, nėra, kažką daryti reikia jau dabar“, – sakė jauna moteris.

Vaidotas VILKAS

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): * Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Visi naujausi straipsniai

„Carlsberg“ pristatė pirmuosius pasaulyje alaus butelius iš medžio pluošto

„Carlsber Group“, kuriai priklauso ir „Švyturys – Utenos alus“, baigė kurti dviejų žaliojo plaušo butelio prototipus. Tai pirmi pasaulyje tokie alui skirti gamtoje suyrantys buteliai. Siekis sukurti tvarią gėrimų pakuotę – vienas iš „Carlsberg“ grupės tvarumo programos „Together Towards ZERO“ tikslų. Šioje programoje taip pat įsipareigojama visų grupės daryklų anglies dvideginio emisijas sumažinti iki nulio bei 30 proc. mažinti anglies dvideginio pėdsaką visoje vertės grandinėje. Du nauji prototipai Abu popierinio butelio prototipai pagaminti iš medžio pluošto ir yra visiškai perdirbami.

Vydūno bibliotekoje – Europos kalbų diena

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, bendradarbiaudama su Tauragės Europe Direct informacijos centru, pakvietė vyresniųjų klasių mokinius į Europos kalbų popietę. Renginyje dalyvavo Algimanto Mackaus gimnazijos II bg klasės moksleiviai su anglų kalbos mokytoja metodininke Aušra Zongailiene. Renginio tikslas – paskatinti jaunuolius domėtis Europos kalbomis. Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Asta Andrulienė trumpai apžvelgė Europos kalbų dienos minėjimo tradicijas, akcentavo, kada pirmą kartą ši diena buvo paminėta Europos Taryboje, pabrėžė, kad per kalbas galima pažinti svetimas kultūras, o svarbiausia, jog kalbos vienija visas

Ekskursijos į biblioteką

Nuo rugsėjo 10 iki spalio 6 dienos Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje buvo eksponuojama Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus (Vilnius) parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945-1948“ sulaukė itin didelio kraštiečių susidomėjimo. Vieni iš pirmųjų parodos lankytojų buvo Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namų gyventojai bei dienos centro lankytojai, į biblioteką atlydėti socialinių darbuotojų Astos Rolandos Bietienės, Ievos Baškienės ir Genovaitės Viliušienės. Parodos apžiūra bei ekskursijos

Jaukumas vaiko kambaryje: kaip tokį sukurti?

Nuo to, kokioje aplinkoje augs vaikas, priklausys ir jo savijauta, todėl svarbu pasirūpinti jaukumu kambaryje. Kas galėtų padėti kuriant tokį kambarį, kuriame vaikas patirtų geriausias emocijas? Kokius baldus pasirinkti? Tiems, kurie ieško baldų ilgam laikotarpiui, derėtų pagalvoti apie tokius, kurie tiks augančiam vaikui. Be abejonės, rožinė spinta su ryškiais motyvais labai patiks mažai mergaitei, tačiau paauglei toks variantas greičiausiai pamažu taps nepriimtinas. Patartina rinktis ramesnių atspalvių baldus. Norint išskirtinumo pagal vaiko amžių, visuomet galima keisti kambario dekoro elementus.  Baldai vaikams